Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-465-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
1-465-865/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
L. S., I. P.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas, Arvydas Montrimas, Kęstutis Ožiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3441-865/2014
Teismo proceso Nr. Nr. 1-12-1-03106-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Markauskui,kaltinamosioms L. S. ir I. P.,

kaltinamosios L. S. gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, kaltinamosios I. P. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

civilinio ieškovo atstovei J. Ž., civilinio ieškovo advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. . (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, dirbanti Specialiuose socialiniuose globos namuose Tremtinių namai, socialinio darbuotojo padėjėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-12-21, Vilniuje, LR pilietė, netekėjusi, gyv. . (duomenys neskelbtini), Vilnius, netekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti Specialiuose socialiniuose globos namuose Tremtinių namai, socialinio darbuotojo padėjėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. S. turėdama tikslą apgaule įsigyti svetimą turtą, dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sąla“, Gedimino pr. 47, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2008-01-22 iki 2010-05-26 klastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Gedimino pr. 47, Vilniuje, kasos aparato, kurio korpuso Nr. IG200276 duomenis, į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, t. y. 2008-01-22 neįnešė 349.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2008-09-30 - 338.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-04-23 – 143.20 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-06-19 – 188.30 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-06-22 – 202.30 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-06-29 – 129.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-07-17 – 99.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-08-25 – 199.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-10-16 – 206.10 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-10-27 – 229.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-11-20 – 389.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-11-25 – 399.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-11-28 – 299.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-12-19 – 349.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-12-22 – 350.10 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-12-23 – 263.20 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-01-22 – 229.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-02-05 – 349.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-02-17 – 229.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-03-30 – 259.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-04-12 – 249.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-04-13 – 249.00 Lt;tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-05-11 – 229.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-05-20 – 229.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-05-26 – 229.00 Lt. Taip ji apgaulės būdu neteisėtai, savo naudai įgijo UAB ‚Botesė“ priklausantį 6383,20 Lt.

Be to kaltinamoji L. S., turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sąla“, Konstitucijos pr.16, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2010-02-27 klastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Konstitucijos per. 16, Vilniuje, kasos aparato, kurio korpuso Nr. IG200276 duomenis į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, t. y. 2009-12-29 – 386.10 Lt; bei tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-02-27 – 299.00 Lt. Taip ji apgaulės būdu neteisėtai, savo naudai įgijo UAB ‚Botesė“ priklausantį 685.10 Lt. vertės turtą.

Be to kaltinamoji L. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su I. P., turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sąla“, Gedimino pr. 47, Vilniuje pagal 2007-08-10 darbo sutartį Nr.54 ir pagal 2007-08-13 Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, iš kasos aparato, kurio korpuso Nr. JG200141, 2009-12-31 išėmė 8345.31 Lt, o pajamavo (įnešė į bendrovės kasą ar sąskaitą) 5000.00 Lt, t. y. 3345,31 Lt mažiau; bei tęsdama savo nusikalstamą veiką 2009-02-13 išėmė 9000,00 Lt bei tęsdama savo nusikalstamą veiką 2009-09-18 išėmė 5000.00 Lt, kurių nepajamavo, t. y. neįnešė į UAB ‚Botesė‘ kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą 17 345,31 Lt, tokiu būdu neteisėtai bendrais veiksmais kartu su I. P., pasisavino UAB ‚Botesė“ priklausantį 17 345,31 Lt vertės turtą. Be to kaltinamoji L. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su I. P., dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sala“, Gedimino pr. 47, Vilniuje, 2008-11-18 suklastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Gedimino pr. 47, Vilniuje, prekių grąžinimo aktą pasisavino įmonei priklausančius pinigus, t .y. 2008-11-13, apie 10,54 val. suklastojo UAB „Botesė“ priklausantį Prekių grąžinimo aktą, kuriame L. S. surašė, kad neva M. M. nusipirko batus už 269.00 Lt, kuriuos dėl netikusio modelio grąžino į parduotuvę ir už juos susigrąžino 269.00 Lt, o I. P. pasirašė prekių grąžinimo akte, kad prekę priėmė taip iš įmonės suklastodamos tikrą dokumentą pasisavino 269.00 Lt. (2013-05-20 Nr. 11-2539(12) specialisto išvada).

Be to kaltinamoji L. S. dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sala“, Gedimino pr. 47, Vilniuje, 2008-11-18 suklastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Gedimino pr. 47, Vilniuje, prekių grąžinimo aktą pasisavino įmonei priklausančius pinigus, t .y. 2008-11-18, apie 13.30 val. suklastojo UAB „Botesė“ priklausantį Prekių grąžinimo aktą, kuriame surašė, kad neva O. R. nusipirko batus už 279.00 Lt, kuriuos dėl netikusio modelio grąžino į parduotuvę ir už juos susigrąžino 279.00 Lt, taip ji suklastodama tikrą dokumentą iš įmonės pasisavino 279.00 Lt. (2013-05-20 Nr. 11-2539(12) specialisto išvada)

Be to kaltinamoji L. S. dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sala“, Gedimino pr. 47, Vilniuje, 2009-01-19 suklastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Gedimino pr. 47, Vilniuje, prekių grąžinimo aktą pasisavino įmonei priklausančius pinigus, t .y. 2009-01-19, apie 17.22 val. suklastojo UAB „Botesė“ priklausantį Prekių grąžinimo aktą, kuriame surašė, kad neva ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nusipirko batus už 19.00 Lt, kuriuos dėl netikusio modelio grąžino į parduotuvę ir už juos susigrąžino 19.00 Lt, taip ji suklastodama tikrą dokumentą iš įmonės pasisavino 19.00 Lt. (2013-05-20 Nr. 11-2539(12) specialisto išvada).

Be to kaltinamoji L. S. dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sala“, Gedimino pr. 47, Vilniuje, 2009-01-19 suklastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Gedimino pr. 47, Vilniuje, prekių grąžinimo aktą pasisavino įmonei priklausančius pinigus, t .y. 2010-01-22, apie 11.40 val. suklastojo UAB „Botesė“ priklausantį Prekių grąžinimo aktą, kuriame surašė, kad neva J. B. nusipirko batus už 229.00 Lt, kuriuos dėl netikusio modelio grąžino į parduotuvę ir už juos susigrąžino 229.00 Lt, taip ji iš įmonės pasisavino 229.00 Lt. suklastodama tikrą dokumentą. (2013-05-20 Nr. 11-2539(12) specialisto išvada).

Kaltinamoji I. P., turėdama tikslą apgaule įsigyti svetimą turtą, dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sąla“, Gedimino pr. 47, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2008-01-22 iki 2010-05-26 klastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Gedimino pr. 47, Vilniuje, kasos aparato, kurio korpuso Nr. JG200141 duomenis į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, t. y. 2008-04-18 neįnešė 39,98 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2008-09-08 – 199,50 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-04-03 – 143,20 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-005-25– 269,00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-06-08 – 104,30 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-09-18 – 199.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-10-23 – 389.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-10-30 – 349.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-11-07 – 389,00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-11-18 – 199.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-12-08 – 349.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2009-12-16 – 369.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-01-11– 359,10 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-01-16 - 229.00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-02026 – 329,00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-03-04 – 299,00 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-03-15 – 199.00 Lt. Taip ji apgaulės būdu neteisėtai, savo naudai įgijo UAB ‚Botesė“ priklausantį 4519,88 Lt.

Be to, kaltinamoji I. P., turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, dirbdama UAB „Botesė“, parduotuvėje „Batų sąla“, Konstitucijos pr.16, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2010-02-27 klastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, kasos aparato, kurio korpuso Nr. IG200276 duomenis į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, t. y. 2009-07-14 – 160,30 Lt; tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-02-05 – 199.00 Lt. tęsdama savo nusikalstamą veiką į UAB „Botesė“ banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes, 2010-02-23 – 251,10 Lt. Taip ji apgaulės būdu neteisėtai, savo naudai įgijo UAB ‚Botesė“ priklausantį 610.40 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamoji I. P., veikdama bendrininkų grupėje kartu su L. S., turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sąla“, Gedimino pr. 47, Vilniuje pagal 2006-12-08 darbo sutartį Nr.40 ir pagal 2006-12-08 Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, iš kasos aparato, kurio korpuso Nr. JG200141, 2009-12-31 išėmė 8345.31 Lt, o pajamavo (įnešė į bendrovės kasą ar sąskaitą) 5000.00 Lt, t. y. 3345,31 Lt mažiau; bei tęsdama savo nusikalstamą veiką 2009-02-13 išėmė 9000,00 Lt bei tęsdama savo nusikalstamą veiką 2009-09-18 išėmė 5000.00 Lt, kurių nepajamavo, t. y. neįnešė į UAB ‚Botesė“ kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą 17 345,31 Lt, tokiu būdu neteisėtai bendrais veiksmais kartu su L. S., pasisavino UAB ‚Botesė“ priklausantį 17 345,31 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamoji I. P., veikdama bendrininkų grupėje kartu su L. S., dirbdama UAB „Botesė‘, parduotuvėje „Batų sala“, Gedimino pr. 47, Vilniuje, 2008-11-13 suklastodama parduotuvės „Batų sala“, adresu Gedimino pr. 47, Vilniuje, prekių grąžinimo aktą pasisavino įmonei priklausančius pinigus, t .y. 2008-11-13, apie 10,54 val. suklastojo UAB „Botesė“ priklausantį Prekių grąžinimo aktą, kuriame L. S. surašė, kad neva M. M. nusipirko batus už 269.00 Lt, kuriuos dėl netikusio modelio grąžino į parduotuvę ir už juos susigrąžino 269.00 Lt, I. P. pasirašė prekių grąžinimo akte, kad prekę priėmė taip iš įmonės pasisavino 269.00 Lt (2013-05-20 Nr. 11-2539(12) specialisto išvada).

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. S. neprisipažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog buvo bendrovėje „Botesė“ rasti kažkokie neatitikimai ir ji buvo apkaltinta. Nuo 2007-08-13 ją įdarbino J. Ž. brolis į UAB „Botesė“, parduotuvę „Batų sala“. Dirbo ji Gedimino pr. Pradžioje dirbo po dvi pardavėjas, o maždaug po metų, tiksliai datos nepamena, pradėjo dirbti po vieną pardavėją parduotuvėje. Atsakydama į klausimus parodė, jog dirbo pardavėja-konsultante. Kai dirbo po dvi pardavėjas, dirbo su I. P., kartais su vadybininke. Prekyba batais vyko labai skirtingai. Skambindavo bendrovės buhalterei ir klausdavo ką daryti, jei padarydavo kažkokią klaidą, jei blogai išmušdavo informaciją kasoje, supainiodavo, kad moka klientas ne banko kortele, o grynais pinigais ir atvirkščiai. Joms buhalterė sakydavo, kad kito pirkimo metu tokią sumą reikia išmušti kasoje atvirkštiniu variantu. Kasos knygose šių klaidų nežymėdavo. Kasos knygą pildydavo, žymėjo pinigų išėmimą iš kasos, jų įdėjimą, grąžinimą, dienos apyvartą, kiek atsiskaityta banko kortelėmis, kiek grynais pinigais už prekes. Išimdavo po darbo dienos pinigus iš kasos, bet tai nebūdavo kasdien, o priklausė nuo apyvartos. Pinigus nešdavo į banką, ten pildydavo orderius, o atgal gaudavo antrą orderio dalį ir tie orderiai buvo atiduodami bendrovės buhalterijai kas mėnesį su kasos knygos kopijomis. Arba pinigai būdavo atiduodami tiesiogiai bendrovės vadovams, tada buvo pridedamas tik pinigų išėmimo čekiukas, jokio orderio nerašydavo. Kai vėliau suklysdavo įmušdamos į kasą, jau nebeskambindavo buhalterei. Batų grąžinimų pasitaikydavo. Arba jos užpildydavo batų grąžinimo aktą, bet tekdavo ir patiems klientams juos pildyti. Jos ant batų grąžinimo akto pasirašydavo. Parodžius bylos medžiagą, (t. 1, b.l. 18-26), nurodė, jog tai jos rašyti pasiaiškinimai. Ji supranta, kad turėjo tuomet dirbdama minimoje bendrovėje materialinę atsakomybę. Pirmasis jos paaiškinimas rašytas per tėvo laidotuves, kai išeiginės dienos jai niekas nesiūlė. Nuvykus į biurą buvo pasakyta, kad jei neparašys ji paaiškinimo, neišeis iš biuro. Taip pasakė J. Ž..Daugiau niekas to negirdėjo. Po to nesikreipė į teisėsaugą. Po laidotuvių pergyveno, nes per metus turėjo 4 laidotuves, vartojo vaistus. Apie tai, kas surašyta jos paaiškinimuose, daug kur buvo skaityta ir rašyta, todėl rašė pasiaiškinimuose bet ką, kad greičiau išvažiuoti į laidotuves. Jai reikėjo rašyti bet ką, kad tik greičiau ištrūkti į laidotuves. Kai ji atsiprašė į laidotuves, prašė, kad ją anksčiau išleistų. Prašė tą pačią dieną, kai tėtis mirė, bet jai pasakė, padirbėk iki pietų, nes nėra kam dirbti. Pasiaiškinimą rašė biure, Konstitucijos pr., priešais universalinę parduotuvę. Tą dieną atvažiavo direktorė į parduotuvę ir pasakė, kad jos važiuos į biurą, kažko reikia. UAB „Botesė“ dirbdama pirmą kartą susidūrė su kasos knyga, kurios nebuvo anksčiau gyvenime pildžiusi. Buvo keisčiausia, kad iš pradžių bandė „prikirpti“ 58 000 litų. Taisyti klaidas kasos knygoje teko, bet kiek kartų taisė, nepamena. Ryte atėjus į darbą, patalpose būdavo minusinė temperatūra, tušinukai būdavo užšalę, todėl rašė kasos knygoje tais rašikliais, kurie buvo dviejų galų. Kai pradėjo žiemą taisyti kasos knygą su tais tušinukais, kurie nešąla, taip pratęsė ir toliau. Jei ji tą dieną pildė žurnalą, tai ji taisė, jei kitą dieną pildė I. P., ji taisė. Po parduotuvės uždarymo išimdavo Z ataskaitą, o ryte pildydavo kasos knygą. Užteko paskambinti vieną kartą bendrovės buhalterei ir paklausti, kaip ištaisyti padarytą klaidą kasoje, paaiškino, todėl, paskui neskambino, o pačios taisė. Bandė išlyginti klaidas ir ieškoti nesutampančių pinigų srautų ir informacijos galų. Jei viena klaida buvo padaryta pildant kasos knygą, tai gale metų ji matydavosi. Pradėjo dirbti 2007 m. rugpjūtį. Neatsimena, ar 2009 m. gale pastebėjo trūkumų. Neturi ką pasakyti, kodėl nepranešė buhalterei ar direktorei apie pastebėtus trūkumus. Jos paties trūkumo nematė, o gale metų ataskaitų „galai“ kažkaip sueidavo. Tie patys pinigai buvo ir atiduodami, nes paskutinę metų dieną kasa visada „išnulinama“. Kasa sueidavo, nes pinigai buvo atiduodami vadovams. Porą kartų buvo renkamos didelės sumos tam, kad nenešti į banką. Išėmimus iš kasos apiformindavo išėmimo čekiu. Mano, kad nebuvo pažeidimų, nes pinigai atitiko bendrą metinę apyvartą. Nežino, kaip atsirado tokie pinigų trūkumai parduotuvėje. Savo paaiškinimuose rašė bet ką. Jei jai pasakė, kiek trūksta pinigų, tiek ir parašė. Prašė direktorės, kad jos netrauktų baudžiamojon atsakomybėn. Prašė, kad leistų dirbti ir padengti skolą. Suprato, kad yra materialiai atsakinga. Ji rašė paaiškinimus, nes buvo įbauginta, išsigandusi. Kiek ji skaitė, visur rašė tokį patį paaiškinimą. Nieko neturi įsigijusi, nei namie remontas padarytas, pagal tokias sumas, kokios nurodomos, kokias pasisavino. Ji tiesiog paėmė ir parašė taip paaiškinimus. Kai padaroma klaida, jei įmušama, kad atsiskaito banko kortele, o atsiskaito grynais, paskui perkant taisoma atvirkščiai. Pirmą kartą paklausė buhalterės, ką tokiu atveju daryti, joms pasakė, ką reikia daryti, kaip taisyti klaidą. Neatsimena, kokius duomenis taisė. Z ataskaitoje, kai rodo grynuosius pinigus, tai automatiškai gausis vienur daugiau, kitur mažiau dėl taisymo. Pinigų likučio dirbtinai nemažino, nes to neįmanoma padaryti. Nežino, kodėl nebuvo fiksuotos sumos. Nežino, kodėl 2010-06-28 nefiksuota 950 litų suma. Bet išėmimas yra padarytas. Jei išėmime parašyta ta suma ir yra jos parašas, tai taip. Tuo metu jų bendrovės vadovė buvo dekretinėse atostogose, ji negalėdavo pasirašyti oficialiai, tai liepdavo pasirašyti mergaitėms. Jei atvažiuodavo Ž.pasiimti pinigų, tada pasirašydavo jis. Paskutiniu laiku buvo išimamos tikrai nemažos pinigų sumos. Kai išima pinigus iš kasos, turi pasirašyti tas, kas pasiima, ir tas, kas atiduoda pinigus. Kai atvažiuodavo J. Ž. dekreto metu, už ją pasirašydavo jos. Kai daromas pinigų išėmimas, spausdinamas kvitas. Dabar kalba ne apie banką, kai nešdavo į banką, tuomet pasirašydavo, kad išima pinigus, su orderiu užpildydavo ir nešdavo į banką. Dėl 2010-06-30 nefiksuotos sumos, jei tai buvo ne į banką nešami pinigai, jie užfiksuojami tik su jos parašu ir su išėmimo kvitu atiduodami pinigai. Pinigų išėmimo grafoje turi būti parašyta, kad inkasuota ir pasirašyta. Tik, kai į banką nešama, tai yra orderiai, o atiduodant tiesiogiai, orderių nėra, tik išėmimo kvitas. Kur rašoma 9000 Lt, 5000 Lt išimta, taip tai buvo su jų parašais, nes vadovė tuo metu buvo dekretinėse atostogose, parašus dėdavo jos. Klaida būdavo pastebėta ne kiekvieną dieną, o pagrindinės klaidos buvo pastebimos gale mėnesio. Kai rasdavo klaidą, kai matydavo nesutapimą pagal mėnesio paskaičiavimus, pradėdavo ieškoti padarytos klaidos. Kai rasdavo klaidą, tada skaičiuodavo pardavimus, grąžinimus. Taip ir taisė kasos žurnale, kaip yra parašyta, ištrindavo ir perrašydavo, kad atitiktų per naują perskaičiavus, automatiškai, į galą mėnesio ta suma susilygindavo. Turbūt, patrindavo ir įrašydavo, taip taisė. Su specialiu rašikliu patrindavo. Jei mėnesį užbaigdavo dirbti ji, tai ji ieškodavo klaidos ir taisydavo, o jei I. P., negali atsakyti už kitą žmogų. Neatsimena, ar teko su I. P. kartu taisyti klaidą. Jos nieko nežinodavo apie pinigų trūkumus. Jei yra klaida, ji po mėnesio turėtų būti pastebėta, bet joms tai nebuvo pasakyta, kad per mėnesį laiko yra kažkokie neatitikimai. Dėl 2009-12-31, kad iš kasos išima 8345.31 ct., o įnešta 5000 litų. Taip negalėjo būti. Ji pasirašydavo, nes vadovė negalėjo pasirašyti. Ji nežino, kaip tas trūkumas galėjo atsirasti, jei ji atidavė pinigus. Lygiai tas pats ir 2009-02-13, nes pinigai išimti su išėmimo kvitu. Pinigus atidavė vadovei. Kasos knygoje tokios sumos, kaip 9000 Lt būdavo nurodomos. 2009-09-18 išimta 5000 litų su jos parašu, nes vadovė nepasirašinėjo. Išėmimo kvitas buvo visada kartu atiduodamas su pinigais, jo nėra kaip pajamuoti, tik kai nešdavo į banką, tada rašydavo orderius. Kai atiduodavo pinigus asmeniškai, išspausdindavo tik kvitą – išėmimas. Neklastojo prekių grąžinimo aktų. Jei žmogus atsisakydavo pildyti grąžinimo aktą, jos pildydavo. Būdavo, kad žmogus pasirašydavo, būdavo, kad pasirašydavo tik ant čekio. Nepamena, ar apie tai informavo vadovę, o buhalterė čia ne prie ko. Būdavo, kad pirkdavo baltarusiai, moterys be akinių, kurie nepildydavo batų grąžinimo aktų. Negali nieko pasakyti, kodėl įmonė per banką tam tikrų pinigų sumų negavo. Dėl to, kad bankas per visą tą laikotarpį gavo mažiau 13 070 Lt., nei nurodyta Z ataskaitoje įplaukos kortele, nieko negali pasakyti. Neatsimena, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad nežino, kas taisė kasos knygą. Prekių grąžinimas vykdavo ir ypatingai, kai buvo sezono kaita. Neatsimena, ar po pataisymų, ar prieš pataisymą teikė buhalterei kasos knygos kopijas. Kasos knygoje rašoma pardavimai, grąžinimai, kiek parduota, kiek grąžinta, bendros įplaukos ir įplaukos dalimis. Z ataskaitos laikomos kasos knygoje. Nepamena, ar Z atskaita kažkuo tvirtinama. Net ir kai vykdavo atsiskaitymas, tik tada pastebėdavo, arba mėnesio pabaigoje, kad įmušė ne taip kasoje, o atvirkščiai, kad atsikaito grynais, o įmušė kortele. Pirmą kartą buvo paskambinta buhalterei, kad paklausti, kaip ištaisyti tą klaidą. Neaiškindavo klientui apie klaidą, jie pretenzijų dėl to nereikšdavo. Klientai niekada nerodė, kad tai klaida. Yra buvę, kad pirkėjas atsiskaito grynais, o jos įmušdavo, kad kortele. Po pirmo karto buvo paskambinta buhalterei, ir buvo pasakyta, kad taisyti atvirkštiniu variantu. Priklauso, kiek buvo perkama batų tą dieną, buvo galima taisyti ir tą pačią dieną. Ne viename čekyje galėjo atsispindėti klaidos taisymas. Buhalterę buvo informavę tik vieną kartą, o ne iškart po klaidos padarymo. Pasitaikydavo trūkumų kasoje, ypač, kai po vieną pradėjo dirbti. Nepamena, kada pradėjo dirbti po vieną. Ji savo klaidas taisė, o apie Ingridą negali pasakyti. Neatsimena, kuri taisydavo klaidą atėjusi ryte po vakarykščio darbo. Kiek pamena, jos pasiaiškinimo to nebuvo, nes apie tai net nebuvo informuotos, kad reikia rašyti pasiaiškinimą, kai padarė klaidą. Kai žmogus grąžina nenešiotą avalynę, tada pildomas grąžinimo aktas. Jame rašomas pirkėjo vardas, pavardė, adresas, telefonas, daug, kas atsisakydavo pildyti. Buvo nurodoma skiltis – priežastis. Žmonės atsisakydavo pildyti, nes sakydavo, kad nes ne kažką ima, ne paskolą, taip pat užsieniečiai dažnai atsisakydavo. Per 2010 m. palaidojo 4 žmones. Kitus, po 23 d. pasiaiškinimus ji perrašinėjo ir viskas. Rašė tą patį, ką ir pirmame. Kad materialiai ji buvo atsakinga – pripažįsta. Buvo ieškoma galimybės trūkumams padengti. Nežino, kaip reikėjo pastebėti klaidas metų gale. Sekdavo kiekvieną grafą ir ieškodavo klaidos. Negali atsiminti visko, kaip viskas turėjo būti, kaip buvo daroma. Pirmą kartą ji tuo metu dirbo su kasos knyga. Prieš tai dirbo UAB „Palink“ vedėjos pareigose, ten darydavo tik prekių užsakymus. Ji išėjo iš ankstesnės darbovietės dėl sveikatos. Neatsimena, kaip tai įvyko, kodėl tai įvyko, kad nepadarė 2008-12-31 inkasavimo. Senos kasos knygos buvo keičiamos VMI ir laikomos biure. Dienos apyvarta galėjo būti nuo 200 litų iki 3000 litų. Išimti ir nepastebėti 9000 litų negalima. Pinigų išėmimas buvo daromas tik su kvitu, kuris buvo atiduodamas asmeniškai vadovei ir dedamas jų, pardavėjų, parašas. Būdavo pasakyta rinkti sumas ir nenešti į banką. Kai atėjo dirbti, po kiekvieno merginų išėjimo nebuvo daroma inventorizacija. Išėjus I. P. iš darbo, nebuvo atlikta inventorizacija. Per inventorizaciją su skeneriu buvo skenuojama, koks faktinis batų kiekis parduotuvėje, jis sulyginamas su realiu. Neprisimena, kiek rašė pasiaiškinimų. Pirmą žiemą, kai buvo šaltos patalpos įsigijo rašiklį su trinikliu. Nesikreipė niekur dėl atleidimo. Kada trūko kasoje 500 litų, tai buvo ne paėmimas, o nuslėptas trūkumas. Paskui įdėjo tą sumą į kasą ir nieko neinformavo. Nepranešė, kad buvo padarytas toks trūkumas 500 litų sumai. Buvo rastas neatitikimas, kad trūksta 500 litų kasoje, tai po algos juos įdėjo į kasą. Būdavo dienų, kai atvažiuodavo jai padėti per pietų pertrauką pati parduotuvės vadovė, padėdavo arba J. Ž., ar D. Ž.. Ji turėjo šviesiai dažytus plaukus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. P. neprisipažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog kai nusipirkdavo pirkėjas batus, atnešdavo grąžinti, užpildydavo prašymą, ir jam būdavo grąžinami pinigai. Viską darė ji pagal šią tvarką. Atsakydama į klausimus parodė, jog ji pasirašydavo kartu su pirkėju grąžinimo akte, jei jis atsisakydavo, ji pati pildydavo. Dirbo UAB „Botesė“. Nuo kada, iki kada, nepamena. Pradėjo dirbti Konstitucijos pr., ten dirbo su kolege, paskui buvo perkelta į Gedimino pr. Su L. S. dirbti teko. Ji pirma pradėjo dirbti į Gedimino pr., L. S. vėliau. Neprisimena, ar pasitaikydavo klaidų. Yra blankai, tokia sistema, kai atneša pirkėjas batus ir nori grąžinti. Jis turi priduoti pirkimo kvitą, tada daromas grąžinimas, užpildomas prašymas, prisegamas kvitukas. Apie šią tvarką sužinojo atėjusi į darbą, ją išmokino, parodė, kokia sistema. Būdavo, kad, kai žmogus, atsiskaito, kitas pirkėjas tuo metu kažko klausia ir įmušdavo ne taip. Turbūt, reikėdavo informuoti buhalterę, jei būdavo pinigų trūkumas, nepamena. Iš UAB „Lelija“ vedėjos pareigų atėjo dirbti į UAB „Botesė“. Neteko skolinti L. S. pinigų, pati irgi iš jos nesiskolino. Atsimena tokį vienintelį atvejį, kad buvo paliktas blankas, čekis ir batų porą neužpildyti, tai išgalvojo duomenis ir užpildė. Neprisimena, ar ji pirko rašiklį iš dviejų galų. Žiemą viena pirkėja joms padovanojo rašiklį. Nepamena, kiek kartų taisė kasos knygą. Jei bankas gauna atsikaitymą kortele, tai turi ateiti ataskaita iš banko, viskas turėjo būti lyginama, kad sutaptų. Nieko negali paaiškinti, kodėl pinigai negauti banke, nežino, kodėl nėra tų įplaukų. Nepamena, ar taisė kasos knygą. Tas tušinukas ir dviejų galų buvo todėl, kad buvo gerai rašyti. Neatsimena, kad kartu su L. S. buvo radę kokią klaidą. Neatsimena, ar turėjo rašalinį rašiklį parduotuvėje. Nelabai pamena, kad būtų prašiusi Lauros kuo greičiau pabaigti šią veiklą. Neatsimena, ar pasitaikė tokių neatitikimų, kad kasos knygoje būtų fiksuota iš vakaro didelė suma, o ryte tokios kasoje nerastų. Būdavo, kad dar vairuotojas imdavo pinigus. Nežino, kodėl buvo išimamos mažesnės sumos, o paliekamos didesnės. Kad trūktų batų, nepamena. Dėl civilinio ieškinio neturi ką pasakyti.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovė ir liudytoja J. Ž. parodė, jog kaltinamosios buvusios darbuotojos. I. P. jų įmonėje įsidarbino 2006 m. pabaigoje, pati dalyvavo ją priimant. Ji pasirodė tvarkinga moteris, įtarimų nesukėlė. L. S. įdarbinimo metu nedalyvavo, tai buvo 2007 m. antra pusė, ji tuo metu atostogavo, po to išėjo motinystės atostogų, todėl ji buvo priimta be jos. Kažkokių ypatingų priekaištų merginoms dėl darbo neturėjo, jos dirbo pakankamai stropiai, pareigas atlikdavo, nusiskundimų nebuvo. Buvo pavienių nuklydimų į šalį, kai atvykus į darbo vietą, buvo aptikta, kad organizuotas baliukas, tačiau, kas susiję su darbo procesu, dėl ko galėjo kilti įtarimai, to nebuvo. Buvo gal reti nuklydimai, bet jie nebuvo reikšmingi. Atsakydama į klausimus parodė, jog nuo 2003 m. ji yra UAB „Botesė“ direktorė ir vienintelis akcininkas. Iš pradžių buvo įsteigta viena parduotuvė Vilniuje, paskui dvi parduotuvės, paskui 1 Šiauliuose, vėliau įmonė plėtėsi ir dar prekiavo lauko, vidaus durimis. Parduotuvių buvo keltas, batų parduotuvių buvo trys. Kaltinamosios dirbo parduotuvėje Gedimino pr. 47, Vilnius, pardavėjomis-konsultantėmis. I. P. prieš tai dirbo „Lelija“ gretimai jų parduotuvės. Kai atėjo darbintis, pasikalbėjo, ji buvo priimta. Kadangi, vėliau buvo reikalingas antras žmogus, tai buvo priimta ir L. S.. Pagrinde abi kaltinamosios dirbo Gedimino parduotuvėje, nebent būdavo išimtys, kai darbuotojai atostogauja, tai tada galėjo dirbti Konstitucijos pr. (CUP), arba atvirkščiai. I. P. dirbo iki 2010 m. balandžio mėnesio, L. S. iki 2010 m. rudeniop. I. P. iš darbo išėjo savo pačios prašymu. Prieš tai pas juos buvo konfliktas, nes jos buvo aptiktos girtaujančios, ar apsvaigusios darbo vietoje. Pagalvojo, kad jos išėjimą įtakojo šis įvykis. Ji pasakė, kad ji labai daug galvojo apie tai ir priėmė sprendimą išeiti į kitą darbą, ir buvo atleista savo noru. L. S. buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes tai buvo akivaizdi vagystė, dėl kurios ji pati prisipažino tiek pasiaiškinimais raštu, tiek žodžiu. L. S. bandė prašyti, kad būtų palikta darbe, kad leistų jai išmokėti skolą. Aptikus tą reikalą, iš jos pusės buvo pasiūlyta atsiskaityti kažkokiomis žemėmis, bet ji nesigilino. Vagystė buvo įžūli, iš po nosies, pasinaudojant žmogaus pasitikėjimu, todėl kompromiso nebuvo. Kai išaiškėjo situacija, tą pačią dieną, kai kreipėsi į prokuratūrą, L. S. pasiėmė nedarbingumo lapelį, mėnesį sirgo, paskui buvo atleista. Abi kaltinamosios turėjo darbo sutartis. Jei parduotuvėje yra trūkumai, už juos reikia atsiskaityti, tačiau jų darbo istorijoje nebuvo rezultatų, kad būtų labai reikšmingi trūkumai. Inventorizacijos dažniausiai būdavo daromos darbuotojų kaitos metu. Nes yra buvę darbuotojų, kai esi linkęs pertikrinti jų darbą, bet čia nebuvo tas atvejis. Kaltinamųjų darbo atlygis buvo valandinis. Prekybos centrų atžvilgiu jis negali būti kitoks, tačiau suminis darbo valandų kiekis neviršijo leistino. Kitos pardavėjos be kaltinamųjų galėjo dirbti Gedimino pr. parduotuvėje arba atostogų atveju, ar kai reikdavo pavaduoti. Bet, iš principo, kaltinamosios ten dirbo dviese. Inventorizacijos būdavo atliekamos, pagrindinė metinė, toliau pagal situaciją ir tvarką, galėjo būti atliekamos sezono kaitos metu arba darbuotojų kaitos metu. Kiek atsimena įmonės veiklą, žymių trūkumų nebūdavo. J. V. buvo įdarbinta 2007 m. rugsėjį ar spalį, buvo panašus laikotarpis, kai jai, J. Ž., teko išeiti motinystės atostogų. Kai įmonė plėtėsi, buvo reikalingas buhalteris vietoje, po A. Z. buvo įdarbinta J. V.. J. V. dirbo iki 2010 m. birželio gal 10 d. Ji būtų dirbusi ir toliau, bet nuo 2008-2009 m. prasidėjo ekonominė krizė, krito apyvartos, krito galimybės, įmonėje buvo mažinamas žmonių skaičius, kadangi sumažėjo darbo apimtis, tai sumažėjo ir buhalterio darbo apimtis. Kadangi, atlyginimas buvo ne mažas, jai buvo pasiūlyta mažinti atlyginimą ir darbo trukmę, bet jos toks pasiūlymas netenkino, todėl ji atidirbo 4 mėnesius, jai buvo išmokėta išeitinė kompensacija ir ji išėjo. Ji pati nėra buhalterė, neturi buhalterinio išsilavinimo, bet visas tas buhalterinis negerumas pasirodė paskutiniu momentu. J. V. puikiai žinojo, kada ji išeina iš darbo, jai buvo primenama, kad turi sutvarkyti dokumentus, tačiau ji paskutinę dieną to padaryti nespėjo ir visi dokumentai pilnai perduoti nebuvo. Pas juos su ja buvo normalūs santykiai, pasitikėjo jos paaiškinimu, kad tai, ko trūksta, ji pateiks po išeiginių dienų. Kai dokumentai atsidūrė pas naują buhalterį, iškilo klausimų, dėl „pinigų kelyje“. Ji su J. V. bandė aiškintis, ką tai reiškia, kur ieškoti tų pinigų ir pan., tačiau tikslaus paaiškinimo negavo. „Pinigai kelyje“, tikriausiai, ši sąvoka buvo įrašyta balanse. Toliau buvo neaiškumo etapas, jis truko gal 1-3 savaites, reikėjo aiškintis, nes tie pinigai neatėjo iš jokio kelio iki sąskaitos, faktas, kad tas kelias kažkur ne ten nuvedė. Tada tikrino kasos knygas, visą rastą dokumentaciją, bandė ieškoti, kur galėtų rasti pinigus. Tada aptiko, kad kasos knyga yra ištaisyta. Kai yra rašoma rašaliniu rašikliu, jį galima pašalinti trinikliu. Triniklio vietoje gali taisyti kitas triniklio galas. Kažkaip pastebėjo, kad kažkas ne taip. Matėsi, kad tie įrašai kasos knygoje ne tokie, kai kur neatitinka skaičius, kai kur persišviečia. Pamatė, kad visa kasos knyga ištaisyta. Pradėjo tikrinti su Z ataskaitomis, jos neatitiko likučių. Tapo aišku, kad visa knyga yra nupiešta ir ne viena knyga, o dvi. Pasekmės buvo didelis šokas. Pinigų trūkumo neaptiko, prekių trūkumo iki tol nebuvo. Darė inventorizaciją, bet žymaus prekių trūkumo nebuvo. Liepos 23 d., penktadienį, kai kilo įtarimų konkrečiai dėl Gedimino pr. parduotuvės, nes CUP knyga nebuvo taisyta, buvo pakviesta L. S. atvažiuoti pokalbiui. Buvo neaišku, kaip kasos knyga buvo taip supildyta. Ji atvyko į biurą, prisipažino, kaip ji visą tai vykdė, kaip elgėsi parduotuvėje. Ji pripažino dėl kasos knygos ir pripažino dėl prekių grąžinimo aktų. Ji sakė jai buvo reikalingi pinigai, todėl ji skolinosi. Jie iškart nesuprato, kaip taip galima skolintis. Ji paaiškino, kad darė fiktyvius pardavimus ir išėmimus. Dėl pinigų ji labai mėtėsi, sumas sakė skirtingas 5000 Lt, 8000 Lt ir pan. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad L. S. nurodė, kad pasisavino apie 8000 litų, ji taip parašė savo pasiaiškinime. Kai L. S. papasakojo visą tai žodžiu, ji paprašė, kad ta viską išdėstytu raštu. Ji sakė, kad ji viską darė viena, kad I. P. nieko nežinojo, neprisidėjo prie jos veiklos. Prašė, kad I. P. nereikia liesti, bet, kai tikrino versiją dėl prekių grąžinimo aktų, tai ar gali žmogus vienas taip daryti dirbant dviese. Praėjus 1-2 savaitėms, visą tą laikotarpį dėliojo aktus, iškilus naujiems klausimams, paprašė, kad L. S. dar kartą pasirašytų pasiaiškinimą. Tuo metu paaiškėjo, ką reiškia „pinigai kelyje“, nes buvo aišku, kad reikia žiūrėti į pirkimus ir grąžinimus. Buvo lyginami grąžinimo aktai su tos dienos įplaukomis, nes prie grąžinimo akto yra prisegamas pirkimo ir grąžinimo čekiai. Buvo tikrinamos neva tų pirkimų įplaukos, ir iš tiesų, tų įplaukų banko duomenimis nebuvo. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad trūko 30 090, 89 Lt. Buvo aptiktas trūkumas ir Gedimino pr. parduotuvėje ir Konstitucijos pr. parduotuvėje. Konstitucijos pr. parduotuvėje dirbo kiti darbuotojai, bet būdavo jų atostogos, kai buvo galimi pavadavimai. Po konflikto, kai kaltinamosios buvo aptiktos apsvaigusios, ji pasiūlė uždaryti Gedimino pr. parduotuvę, bet jos pasakė, ne direktore, tai laikina. Bet po to, kai buvo aptiktos neaiškios būklės, ji sąmoningai jas išskyrė, todėl po to laiko, arba viena, arba kita kaltinamoji dirbo CUP. Visi tie trūkumai, kur padarydavo fiktyvius prekių grąžinimus, kurie buvo padaryti CUP, tai buvo sulyginti su darbo grafikais, ir kaltinamosios tikrai tuo metu ten dirbo. Įmonėje žmonių nebuvo daug, ir kai sena buhalterė išėjo, nauja buhalterija nenorėjo kištis į senus dokumentus, todėl visą lyginamąją analizę atliko ji pati. Kai kuriose vietose tikrai padėjo nauji buhalteriai tikrinti, bet visą juodą darbą darė ji pati. Visa knyga pildoma 365 dienas. Kai visus duomenis suvedė į kompiuterį, pastebėjo, kad pradžia prasideda 2008 m., gal apie vidurį. Gal iš pradžių jos pasitikrino, nes buvo padarytas trūkumas, paskui jis išlygintas, po to viskas tvarkoj tą mėnesį, ir gal buvo apeliuota į tai, kad niekas nepamatė, nepastebėjo, tai galima dirbti toliau. Kuo tolyn, tuo sumos didėjo, ta veikla buvo tęstinė. Tai buvo atskiras darbas, nes ištaisyti visą knygą nėra paprastas dalykas, nes skaičius su skaičiumi turi atitikti, o ten skaičių ne viena grafa. Buvo klausimas, kodėl darbuotojas dirbantis su kasa vakare padaro išėmimą, ryte padaro įdėjimą. Iškart nebuvo aišku, kodėl tų įdėjimų yra ne vienas. Ilgainiui, kai buvo suprasta ta sistema, matyt, tie dubliuoti įdėjimai, kurių daryti apskritai negalima, matomai, jie buvo daromi tam, kad ar nesusipainioti toje veikloje, ar taisant savo klaidas, nežino. Visa tai trūko 2008-2010 m. Tų dviejų metų laikotarpiu buvo daroma inventorizacija, trūkumų nebuvo nustatyta. Inventorizacijas darė atsakingi asmenys, vadybininkė. Kodėl nebuvo nustatyta trūkumų, jei padarytas fiktyvus pardavimas, ryte fiktyvus pinigų išėmimas, tai kodėl turėjo būti trūkumai. Už kasos knygą buvo atsakingi darbuotojai. Į tiesiogines buhalterės pareigas kasos knygos tikrinimas neįėjo. Kasa pildoma 12 mėnesių, paskutinį mėnesį būdavo nustatytas terminas, kai sutvarkyta kasos knyga turėjo būti pristatyta VMI, ten patikrindavo, jie užregistruodavo ir išduodavo naują. Paskui L. S. pasiėmė nedarbingumo lapelį, tada ji, J. Ž., kreipėsi į prokuratūrą dėl darbo drausmės pažeidimo, paskui kreipėsi į policiją. Palaiko savo civilinį ieškinį. Jį sudaro iš įmonės pasisavintos lėšos, išgryninti ir pasisavinti pinigai per fiktyvius pirkimus ir grąžinimus, ir neįnešti į įmonės sąskaitą pinigai. Prašo priteisti 17 614, 31 ct. solidariai iš kaltinamųjų, iš L. S. 7595, 30 ct., iš I. P. 5130, 28 ct. Čia sumos paskaičiuotos pagal kaltinimą, detalizavimas susidaro iš to, kad grąžinimo aktai pasirašyti arba vienos, arba kitos kaltinamosios. Taip pat prašo priteisti 1800 litų advokato išlaidoms. Visa tai tik turtinė žala. Negali pasakyti, kodėl J. V. viso to nepastebėjo, nes tas klausimas ir ją kankino. Kiek žino, ši moteris atėjo pagal rekomendaciją, gal tiesiog, tai kompetencijos stoka. Tada darbo rinkoje buvo sunku surasti darbuotoją, matomai nebuvo įvertintas toks dalykas. Nelabai jai panašu, kad galėjo žmogus daryti tai tyčia. Jai sukėlė įtarimą, kiek pinigai gali būti „kelyje“, ta grafa ir sukėlė įtarimą. Įmonės sąskaita viena, bet įplaukos į ją buvo skirtingos iš visokių parduotuvių. Į tą sąskaitą įplaukdavo iš Šiaulių, iš durų prekybos, buvo sudaryta sutartis su „Rimi Lietuva“, su „Ermitažu“, todėl tam tikrais periodais įplaukdavo įvairios lėšos. Negali nežinoti parduotuvės apyvartos. Galima pasižiūrėti mėnesio apyvartą. Įmonės kasoje pinigų netrūko. Kas pasisavinta ir ko trūksta, tą ir nustatė. Kodėl taip vėlai, nežino. Kasos knyga buvo pilnai sufalsifikuota. Mėnesio pabaigoje darbuotojos padarydavo kasos knygos kopijas, nes parduotuvė negali dirbti be kasos knygos, buhalteriui aktualiausias to mėnesio laikotarpis, todėl, jos pateikdavo kasos knygos kopijas. Kai į viską įsigilino, dabar mato, kad gal ir kopijose buvo galima įžvelgti falsifikatus. Ji turi kasos knygą, gali ją pateikti. Ji pasakė, kad naujų prekių grąžinimas padidėjo. Grąžinti naują prekę žmogus turi teisę per 14 d. Tokių grąžinimų padidėjo kaltinamosioms įsidarbinus. Važiavo, klausinėjo, kodėl, jai buvo paaiškinta, kad žmonės neapsisprendę, taupo, nepasitikėjimo nebuvo. Žiemos laikotarpiu pirkėjų sumažėja, 2009 m. rudenį siūlė uždaryti parduotuvę, jai kaltinamosios sakė, ne, neuždarykite. Uždaryti parduotuvę nėra taip paprasta, nes žmonės dirba, negali jų atleisti, jei tau kažkas nesiseka. Visada yra tas tikėjimas, kad jei pergyventi, ateis geresni laikai. VMI jokių klausimų nekilo. Parodžius bylos medžiagą, (t. 1, b.l. 18-25), nurodė, jog 19 lape pirmas L. S. paaiškinimas, 18 lape antras. Pasiaiškinimai rašyti L. S.. Tol, kol nesuprato sistemos, taisymai kasos knygoje buvo daryti abiejų kaltinamųjų. Pradžioje dominavo I. P. parašai, paskui maišėsi, paskui ir vienos, ir kitos kaltinamosios. L. S. aiškino, kad I. P. ne prie ko, ji nieko nedarė, nežinojo, o dėl parašų, ji sakė, kad sukurdavo, neva, netyčines situacijas, kad ji tingi pasirašyti, ar palieka lapą be parašo, todėl pasirašydavo I. P.. Gedimino pr. parduotuvės darbo grafikas sutarpo su administracijos darbo grafiku. Kaltinamosios atskirai pradėjo dirbti nuo 2009 m. rudens, kai jas išskyrė. Po 2009 m. I. P. parašų buvo. Dėl pietų laiko pardavėjos susitardavo tarpusavyje. Savaitgalinis darbas buvo tam tikrais laikotarpiais, bet tai buvo tik bandymas, buvo sudaromas mėnesio grafikas, bet tai nebuvo ištisus metus. Jos atostogas imdavo atskirai. Buvo du laikotarpiai, kai L. S. atostogų metu dirbo kiti pardavėjai iš CUP. Kai dirbo kitos mergaitės, tuo laikotarpiu būdavo tvarka. Jai dar sukėlė įtarimą, kai dirbo M. K., jos parašai irgi buvo, kai kažkuri iš kaltinamųjų buvo atostogose. Ar I. P. tvarkė kasos knygą fiktyviai, taip, nes 2009-12-31 L. S. dirbo CUP, tą pačią dieną I. P. dirbo Gedimino pr. ir tą dieną daryti du įdėjimai, suma atstatyta. Kad ji tą darė, abejonių nėra. Tai įmantrus pasisavinimas, ji iki jo nesusiprotėtų. Pinigų pasisavinimo dažnis nuo 2008 m. didėjo, tik vasaros laikotarpis, tai prekės pigesnės, todėl vasarą sumos mažesnės, o nuo rudens paprasčiau vienu metu paimti daugiau, nes prekės brangdavo. Mechanizmas paaiškėjo iš pačios L. S. paaiškinimų. Kasos knyga priduodama VMI metų cikle, šios knygos pabaiga buvo pavasarį. Tuo metu ta knyga buvo griežtos atskaitomybės, vos tik baigus ją pildyti, būdavo 3-5 d. terminas ją pristatyti VMI, užfiksuoti ir duodavo dirbti toliau naują. Knygą patvirtindavo ir grąžindavo atgal. Jokio spaudimo L. S. nedarė ir niekam negrasino. Ji pati atskleidė mechanizmą, kurio ji tam momentui nesuprato. Tuo metu to nesuprato, tik po to jai tapo aišku. Kad tai buvo galima daryti tokiu būdu, paaiškėjo po to. L. S. nesipriešino, kai buvo paprašyta parašyti paaiškinimą raštu. L. S. nesiskundė, kad buvo atleista. L. S. buvo atleista arba spalio, arba rugsėjo mėnesį. Kai rašė pirmą pasiaiškinimą, L. S. dar dirbo. Kai ją pasikvietė, pasakė, kad kažkas ne taip, knygoje kažkas ne taip. Ji iškart nieko nesakė, sakė, kad nieko nežino, skubėjo išeiti tą dieną. Kažkokiu tai momentu ji pasakė, gerai, ji pasakys ir po to sekė paaiškinimas. Tuo metu biure buvo trise, ji buvo ketvirta. Dar buvo D. Ž., J. B. ir ji. L. S. buvo pakviesta pas ją, sėdėjo prie jos stalo. Vienintelis dalykas iš jos pusės į jos pusę buvo prašymas netraukti baudžiamojon atsakomybėn, prašė nesieti to su I. P., nes ji ne prie ko ir leisti dirbti, kol padengs skolą. Sakė, kad pagalvos, bet paskui suprato, kad tai neįmanoma. Ji siūlė žemę, sakė, kad parduos, atsiskaitys, bet tas pasiūlymas taip ir baigėsi. Teisėsaugai L. S. ja nesiskundė, ji niekam irgi to neviešino, iki jos jokios kalbos neatėjo. Nežino, kodėl L. S. teisme dabar neprisipažįsta. Ikiteisminis tyrimas truko 4 metus, gal žmogus persigalvojo. Po L. S. atleidimo iš darbo nebuvo daugiau su ja jokio kontakto. Kai viskas išaiškėjo, I. P. pas juos jau nebedirbo, jai kilo abejonės, ji suprato, kad ji nieko nežinoti negalėjo. Klausimų buvo daug, nieko negalvojus, nes išsiskyrė normaliai, bandė jos geranoriškai ieškoti ir paklausti, ką ji galėtų pasakyti. Jos telefono niekas nekėlė, į svetimus telefono numerius niekas taip pat neatsakė, nors signalas būdavo geras. Tada nuvažiavo pas ją į namus, duris atidarė sūnus ir pasakė, kad mama išėjo į parduotuvę ir greitai grįš. Atėjo kitu laiku, duris atidarė vyras, paklausė, kada galėtų rasti I. P., jis paklausė kokiu klausimu, paaiškino, kad ji buvęs darbdavys, jis pasakė, kad I. P. išvažiavusi į kaimą, ir nežino kada ji grįš. Po to sužinojo, kad ji įsidarbinusi „Agesetoje“, prekybos centre „Panorama“, batų parduotuvėje. Nuvažiavo į „Panoramą“, kildama eskalatoriumi pamatė ją stovinčią su kitomis darbuotojomis parduotuvėje, kai atėjo, ji pasišalino. Tą dieną daugiau nesikreipė. Greitai po to atvažiavo su tikslu pasiaiškinti su ja, bet jai buvo pasakyta, kad vakar ji išėjo iš darbo, ir daugiau jokių susitikimų neturėjo. Ji, J. Ž., turėjo raktus nuo Gedimino pr. 47. Ten kaso aparatas buvo vienas. Kasos aparato kodai, apie kuriuos kalbama apklausose, tai ne tie kasos kodai, kada darbuotojas galėtų prisijungti pats. Ekonominio pakilimo metu, kai buvo svarbu apyvarta, buvo svarbu, kaip darbuotojas dirba. Pati parduotuvės patalpa nėra didelė, dėl šventos ramybės, kaip, kuris dirba, tuo tikslu buvo įvesti skaičiai, kad, jei ji parduoda prekę, tai būtų užfiksuota, kad būtent ji. Tai buvo tam reikalui, kad matyti, kiek, kas parduoda. Ta sistema buvo išsiaiškinimui, kiek žmogus tinka darbui. Jei žmogus per 3 mėnesius nesugeba įsilieti, tai matai, kad žmogus netinkamas. Kai būdavo didelės apyvartos, buvo premijavimo laikas, bet, kai krito apyvartos, tai ta sistema nebebuvo veikli. Grynų pinigų ji iš parduotuvės neėmė. Pas juos tvarkoma buhalterija, imti pinigus galima iš kišenės, ne iš kasos. Jei imami pinigai inkasavimui, tai ant čekio parašyta - pinigų išėmimas, tai realus pinigų inkasavimas. Bet koks pinigų išėmimas yra inkasavimas. Tokiu atveju, jei daromas inkasavimas, inkasavimo čekis yra dokumentas to, kad tu išėmei pinigus. Gal sandėlininkui reikia pinigų, jis gali padaryti inkasavimą, bet paskui už tuos pinigus atsiskaito. Jei paimamai pinigai, išmušamas čekis – pinigų išėmimas, kasos knygoje parašoma pinigus gavo, pasirašoma. Neturi tikslo vogti pati iš savęs, batų iš parduotuvės neėmė. Klaidos visur įmanomos ir jų įmonėje jų buvę, tokios klaidos, kad įmušei kortele vietoje grynais, ar atvirkščiai, tai, jei dirba su ta klaviatūra, tai mygtukas grynais, viename gale, mygtukas kortele kitame gale, suklysti labai sunku. Bet kokiam taisymui reikalingas pasiaiškinimas, pasiaiškinimas turi būti skiriamas net ne buhalteriui, pasiaiškinimas privalomas kasos knygoje, kad jei ateitų netikėtai VMI, kad matytų, kas, kodėl taisyta. Tokių klaidų būdavo, bet jos buvo retenybė. Vakare bankas jau nebedirba, jei darbuotojai materialiai atsakingi asmenys, jie pasirašo už pinigų inkasavimą, nueina į banką su asmens dokumentu, įneša pinigus ir gauna iš banko kvitą. Ji turėjo teisę vykdyti inkasavimą. Kažkada darė inkasavimą. Tai buvo apiforminama. Jei padaromas inkasavimas, išmušamas čekis, ten atsispindi pinigų suma. Toliau suma įnešama į banką, bankas išduoda pinigų priėmimo kvitą. Kasos knygoje inkasavimą atžymi grafoje, kur suma ir parašas. Inventorizacija vykdoma taip, su kaupikliu nuskenuojamos esamos prekės, jis savo atmintyje patalpina duomenis, žmogus tuos duomenis įkelia į kompiuterį, kompiuteris rodo likučius. Inventorizacija - materialinių vertybių parduotuvėje užfiksavimas. Visas nuskenuotas prekių kiekis sukeliamas į kompiuterį, matosi likučių trūkumas, perteklius, ar viskas gerai. Batų trūkumo nebuvo. Pas juos batai po du nestatomi, statomi po vieną. Tekę girdėti, kad matuojantis žmogus išeina su naujais, bet pas juos tokio atvejo neatsimena. Jai buvo žinoma, kad mirė L. S. tėvas, ar jos močiutė. Nepasakys, iš kur tai buvo žinoma, bet buvo tokia situacija, kad ji paprašė išeiti anksčiau iš darbo. Tai buvo pasiaiškinimo parašymo dieną. Ji pasakė, kad jai pakaks išeiti porą valandų anksčiau, ji pasakė, kad ji rami, tėvo mirtis nėra jai tiek svarbus ir reikšmingas dalykas, nes ją augino močiutė. Nuvažiavo ji, J. Ž., į darbo pabaigą į parduotuvę, neaiškino, ko nori jos paklausti, pasakė, kad labai svarbus reikalas, kad Laura atvyktų į biurą. Pasiūlė jai vykti savo automobiliu, bet pas ją buvo draugas ir gal po pusvalandžio ją atvežė draugas. Yra tekę gal ne jai, kiek D. Ž. būti parduotuvės patalpose nakties metu. Jų parduotuvė yra pastate, kuris yra avarinis, nes viršuje nesutvarkytos patalpos, ir signalizacijos suveikimas yra labai dažnas atvejis. Turėti raktus būtina, nes ir 3-4 val., nakties laukia policija, po signalizacijos suveikimo, o pardavėjos tai nevažiuos. Buvo reikalingi raktai tik dėl to. Universalinės parduotuvės atsarginis raktas buvo pas juos dėl tų pačių priežasčių, nes yra buvę, kad patalpos buvo užpiltos. Kai L. S. atvyko biure buvo D. Ž. ir J. B., bet jie buvo ne visą laiką. Buvo momentas, kai L. S. paprašė palikti jas vienas. Kai atleido L. S., su ja pilnai atsikaitė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. V. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, kartu dirbo. Kas nutiko, papasakoti negali, nes viskas išsirišo, kai buvo atleista iš darbo. Atsakydama į klausimus parodė, jog tyrėja sakė, tai buvo suklastoti avalynės grąžinimo aktai ir kažkokiu būdu pasisavinti pinigai, taip pasakė tyrėja. Nuo 2007 m. rugsėjo ar spalio iki 2010 m. dirbo UAB „Botesė“ buhaltere. Jos darbo vieta buvo biure, o su Gedimino pr. parduotuvės pardavėjomis daugiausia kontaktavo telefonu. Parduotuvė gan nutolusi nuo biuro. Gedimino parduotuvėje dirbo I. P. ir L. S.. Tiksliai nepamena, gal buvo ir daugiau pardavėjų, kas jas ten pakeisdavo. Prekės grąžinimo aktų galėjo būti labai įvairiai, ir keli, ir 10 iš visų parduotuvių. Paties akto netikrindavo, jai būdavo aktualu patikrinti, ar būdavo pridėtas čekiukas ir ta suma įrodyta kasos žurnale. Į pačius aktus ji nesigilino. Jei iš centrinės universalinės parduotuvės (CUP) aktus atnešdavo pardavėjos ar vadybininkė, tai iš Gedimino parduotuvės vadovai, ar vairuotojas veždavo dokumentus. Kasos knygą rašė pardavėjos. Jei būdavo padaryta esminė klaida, konkrečiu atveju būdavo pasakoma, kaip ją sutvarkyti, bet reikėdavo parašyti paaiškinimą, kas ir kodėl buvo taisoma. Būdavo, kad pardavėjos pamiršta ryte įmušti pinigų likutį į kasą, tai rašydavo paaiškinimą, kodėl pinigai įdedami vėliau. Nežino, kaip buvo sprendžiamos kitos problemos, paaiškinimas turėjo būti pridedamas prie pačios kasos knygos. Ji matė, kad pardavėjos rašydavo paaiškinimus. Ji kasos knygos originalų niekada netikrino, gaudavo tik jos kopijas. Buhalteriją tvarkė viena. Deklaracijas pildė ji. Pinigų trūkumo nebuvo jokio, kiek pamena, buvo ir nuostolingų metų, ir pelningų. Tiksliai nepasakys, ar įmonė buvo pelninga. Kasos juostoje ir buhalterinėje knygoje turi atitikti sumos. Paaiškinimą pardavėjos turėdavo rašyti padariusios klaidą ir tas paaiškinimas turėjo būti klijuojamas kasos knygoje. Nežino, kaip taisydavo, jei padarydavo klaidą kasos knygoje. Visa tai, apie šią bylą sužinojo iš vadybininkės rudenį, kai grįžo po atostogų. Jai dirbant jokių įtarimų nekilo. Neatkreipė į tai dėmesio, ar iš tos parduotuvės, kur dirbo kaltinamosios, buvo daugiau grąžinimų. Jai nežinomos aplinkybės, kad abi kaltinamosios pripažino klastojimo faktą. Ji pasiskambino vadybininkei, paklausė, kas vyksta, jai pasakė tą patį, ką paskui sužinojo ir iš tyrėjos, kad buvo išaiškinti klastoti dokumentai. Jai teikdavo kasos knygos kopijas. Jai pasakė, kad dokumentai buvo netikri, padirbti. Nebuvo tokių dalykų, kad pinigai būdavo nepajamuojami. Prekių inventorizacijos buvo daromos. Vadybininkė sutikrindavo parduotuvėje esančius likučius. Vadybininkė J. B.. Ji matydavo inventorizacijos duomenis, nepamena, ar buvo kokių neatitikimų. Pareigybinių instrukcijų neturėjo. Nežino, ar būdavo prekių pervežimai iš vienos parduotuvės į kitą. Nežino, ar patys savininkai imdavo prekes, o paskui už jas sumokėdavo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. Ž. parodė, jog asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, jos buvusios darbuotojos. Jis dirbo UAB „Botesė“ vadybininku, paskui direktoriaus pavaduotoju. Dirbo įmonėje nuo įkūrimo, nuo 2003 m. Atsakydamas į klausimus parodė, jog vienu metu direktorė atostogavo, tai jam funkcijų buvo gal ir daugiau. Direktorė J. Ž.. Dar buvo vienas direktoriaus pavaduotojas. Kažkuriuo metu, 2 metus, J. Ž. buvo vaiko priežiūros atostogose. Tai vienu metu buvo jis direktoriumi, kitu metu buvo V. G.. Iš pradžių tas, paskui jis. Kaip direktoriaus pavaduotojo funkcija, kad įmonėje būtų tvarka. Viena iš funkcijų prekių užpirkimas, pristatymas. Ko reikėdavo parduotuvei, ar kas ne taip, aiškindavosi. 2008-2010 m. buvo trys, ar dvi parduotuvės Vilniuje. Tuo laikotarpiu nepamena, kiek buvo pardavėjų, greičiausiai iki 10. Gedimino pr. 47, dažniausiai dirbo dvi pardavėjos, bet galėjo ateiti kokiu atveju įmonės vadybininkė J. B. ir jas pakeisti. Pagarsinus bylos medžiagą (t.2, b.l. 100), parodė, jog direktoriaus pavaduotojo pareigose buvo daugiau kaip metus nuo 2013 m. Kaltinamosios daugiausia dirbo Gedimino pr. 47 parduotuvėje, bet trumpą laikotarpį ir Konstitucijos pr. parduotuvėje. Neatsimena, reiktų pažiūrėti į darbo grafiką ar jos abejose parduotuvėse dirbo kartu. Per visą laikotarpį buvo paprastas kasos aparatas, paskui su elektronine atmintimi. Gedimino pr. parduotuvėje yra vienas kasos aparatas. Prie kasos aparato abi pardavėjos turėjo prisijungimus. Atsiskaityti galima tiek grynais, tiek kortele. Jei kartais būtų sulūžęs kasos aparatas, galėjo išrašyti kasos pajamų orderį. Klaidą darbuotojas galėjo padaryti kasos aparatu, bet reikėjo parašyti pasiaiškinimą ir derinti viską su buhaltere. Iš daug šalių pirko batus, laikotarpiais kinta tiekėjai. Batai kiniški, itališki, užsienio gamintojų. Atsižvelgiant į prekių užpirkinėjimą, žiūrėdavo, kokioje vietoje yra parduotuvėje, kokio amžiaus grupei priskirti batus. Skirtingai atiskaitydavo su tiekėjais. Visi batai po lygiai buvo paskirstomi iškart parduotuvėms. Išrašydavo važtaraščius ir išveždavo prekes į parduotuves. Jam atrodo, kas metus darydavo inventorizaciją. Gal ir buvo neatitikimai, bet jie būdavo ištaisomi. Buhalteriai per visą laiką buvo keturi. 2008-2010 m., jam atrodo, buhalteriją tvarkė J. V.. I. P. dirbo įmonėje nuo 2007 m., o L. S. atėjo vėliau. Atsimena, kad iš „Lelijos“ atėjo I. P., paskui atsivedė kitą kaltinamąją. Reikėjo žmogaus ir priėmė, tai nėra išskirtinė profesija kelianti didelius reikalavimus. Neatsimena, ar buvo kokių trukdžių su šiomis darbuotojomis, priimant jas į darbą. Įmonės kasos knygą tvarkė buhalterė. Už kasą buvo atsakingi tie, kas dirbo parduotuvėje. Greičiausiai, kad pranešdavo vadovei, jei buvo kokie neatitikimai kasoje, nepamena. Turėjo grynųjų pinigų ir apyvartinių. Buvo paimta banko paskola ir turėjo tą sumą susirinkti. 2008 m. ar 2007 m. ėmė paskolą. Datos, kai paėmė paskolą, tiksliai nepamena. Paėmė paskolą, nes buvo trūkumas apyvartinių lėšų, reikėjo plėtrai pinigų, naujoms parduotuvėms. Plėtrai ir atsikaitymui su tiekėjais ėmė paskolą. Kiekvienų metų pabaigoje turėjo grąžinti tą sumą, tie pinigai turėjo būti. Bankas pratęsė sutartį, jam atrodo, trūko 20 000 litų, paskui mėnesio ar dviejų mėnesių bėgyje grąžino paskolą. Buvo papildomos išlaidos, bet problemų nebuvo. Nepamena, kažkuriais metais įmonė buvo nepelninga, nes užėjo krizė, smuko apyvartos vos ne dvigubai, buvo nuostolis. Tyrimo metu paklausė, ar buvo įtarimai, kad trūksta įmonėje pinigų. Tokia nuojauta, kad kažkas negerai buvo, nes 100 000 negrąžinti, tai ne ta suma, kurios galima negrąžinti. Visa situacija keitėsi labai staigiai, turėjo mažinti išlaidas. Kai pasitikėjimas buvo, taip ir buvo. Jis buhalterijos nevesdavo, iš kur jam turėjo būtų iškart aišku, kad kažkas ne taip. Kažkas pradėjo aiškėti, kai keitėsi buhalterė. Buvo nutarta mažinti buhalteriją J. V. išėjo, buvo mažintos parduotuvės. Naujai buhalterei buvo perduoti dokumentai, nauja buhalterė turėjo išsiaiškinti su sąskaitomis, bet sena buhalterė išėjo ir taip viskas baigėsi. Kai išėjo J. V. ji buvo susitarusi su nauja buhaltere, kad jai viską paaiškins, kas netvarkoje. J. D. nauja įmonės, kuri užsiima buhalterinėmis paslaugomis, vadovė. Jam atrodo, buhalterės buvo susitikusios, bet senoji neišsiaiškino, kas ne taip. Nauja buhalterinė įmonė ėmėsi tvarkyti buhalteriją pilna apimtimi. Kai nauja buhalterė pamatė vieną sąskaitą, neaišku, kaip tie pinigai ten atsirado, norint sužinoti, reikėjo viską peržiūrėti, kai pamatė, kas darosi kasos knygoje, nustebo, nes pinigai buvo išimami 2-3 kartus per dieną, tai nefiksuojama, atsiskaitoma, neva, banko kortelėmis, bet pinigai nenuėjo į banką. Pagrindas, kur visa tai vyko, Gedimino pr. parduotuvėje, ir Centrinėje universalinėje parduotuvėje, bet tuo laikotarpiu, kai ten dirbo kaltinamosios. Viską dėliojant matėsi, kai jos dirba, prasideda išėmimai, nefiksavimai. Matėsi, kad vienas kasos žurnalas užrašytas su tuo rašikliu, kurio vienas galas trina, ir taisyta. Įmonės vadovė išsikvietė kaltinamąsias į biurą, liepė paaiškinti. Atėjo L. S., nieko nesakė, paskui pasakė, kad pasakys kaip viskas buvo, bet kiti tegu pasišalina. Jis su J. B. nebuvo patalpoje, paskui kai grįžo, jos dar kalbėjo, sakė grąžins tuos pinigus, žemes parduos. Šios įmonės savininkas yra sutuoktinė J. Ž.. Paskutiniais metais įmonė pelno nenešė, vienais metais buvo nuostolinga, bet buvo, kad ir nešė labai didelį pelną. Jei įmonė dirba pelningai, jam to užtekdavo. Kai jis buvo laikinu įmonės vadovu, nuostolis buvo, bet tas klausimas buvo sprendžiamas, nutarė, kad reikia uždarinėti parduotuves. Jis nevedė buhalterijos. Už prekių grąžinimus aiškindavosi vadybininkė, su kasos aparatu irgi dirbo vadybininkė. Matydavo, kad būdavo apyvartos, nepasitikėjimo priežastis sumažėjusi apyvarta, nes batai tai buvo parduodami toliau, bet apyvartos nebuvo. Sumažėjusią apyvartą dar kažkiek įtakojo prekių pabrangimas. Kažkuriuo metu fiziškai vežė batus pats į parduotuves. Gal ir galėdavo paimti vieną batą pasižiūrėjimui iš parduotuvės. Kai gaudavo sąskaitą, buhalteriai iškart užpajamuodavo. Po 10 litų niekas neinkasuodavo. Neimdavo iš kasos pinigų savo reikmėms. Neatsimena, kad imtų batus savo reikmėms. Pinigus galėjo priduoti tiek jis, tiek kasininkės. Jei jis inkasuodavo, tai automatiškai būdavo kasos čekis, buhalterė išrašydavo orderį, jei banke, tai banke. Iš kaltinamųjų tokių pretenzijų niekada negirdėjo, kad paėmė batus šiaip, jis neėmė. L. S. paaiškinime parašyta, kad mušdavo pinigus į terminalą, o išėminėdavo juos grynais. Kai iškvietė direktorė kaltinamąsias į biurą paklausti kame problemos, L. S. tuo metu sakė, kad atsikaitys, sakė nurodysite sumą ir ji atsikaitys. Nesimatė šio sukčiavimo būdo, jos viską taisydavo, nesutikrinus su Z ataskaita, neatitikimų nesimatydavo. Kokius batus parduodavo fiktyviai, tokias sumas ir išimdavo. Niekas nieko nesakė, kad pinigai neateina į sąskaitą. Kasos knygoje buvo rašoma ištrinamu rašikliu. Kai važiavo pirkti rašiklio, pamatė, kad toks pats rašiklis buvo ir parduotuvėje ant stalo. Jis galvojo, kad mėnesio pradžioje kaltinamosios pinigus išimdavo, o gale mėnesio juos įdėdavo, kad parodyti, jog pinigai egzistuoja. Inkasuojami pinigai būdavo. Neatsimena tokių faktų, kad būtų imamai pinigai iš kasos sau. Yra tekę važiuoti pas tiekėjus į Italiją, į Kiniją teko važiuoti ne vieną kartą, kada, neatsimena. Tryse, gal keturiese važiavo, visaip būdavo, reikia pasižiūrėti komandiruotes, nes nepamena.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, žinojo jas iš darbinių santykių. Nieko negali papasakoti, tyrimo metu buvo apklausta. Tyrimo metu jai parašo nerodė, gal ir galėjo būti jos parašas, bet ji neprisimena, ir jis nebuvo parodytas. Kartais būdavo parduotuvėje, pavaduodavo I. P. ir L. S.. Atsakydama į klausimus parodė, jog dirbo UAB „Botesė“ biure, vadybininke, nuo 2007 m. Kai ji atėjo dirbti į šią įmonę, viena kaltinamoji jau dirbo, jai atrodo, kita atėjo vėliau. Kaltinamosios dirbo du metus tikrai. Abi kaltinamosios buvo pardavėjos-konsultantės. Įmonės buhalterė V. J.. Įmonės vadovė J. Ž.. Kas kasą prižiūrėjo, nežino. Kaltinamosios dirbo parduotuvėje Gedimino pr. 47, Vilniuje. Įmonė užsiima batų pardavimu. Parduotuvėje, Gedimino pr. 47 - vienas kasos aparatas. Parduotuvėje dirbo kaltinamosios, jei būdavo išeiginė diena, jas kažkas pakeisdavo. Dirbo nuo pirmadienio iki šeštadienio. Darbo metu būdavo abi pardavėjos. Atsiskaityti parduotuvėje galima ir grynais, ir banko kortele. Kažkiek prižiūrėjo tą parduotuvę kaip ir kiekvieną kitą. Ji nematė parašo, neprisimena, kad būtų pasirašiusi kasos knygoje. Jai to parašo tyrimo metu nerodė. Neteko pasisavinti 99 litų. Kiek prisimena, papeikimų jokių kaltinamosioms, kiek dirbo, nebuvo. Paskui girdėjo, kad kažkas buvo vagiama, o daugiau nieko nežino. Viena išėjo, paskui kita išėjo iš darbovietės, turbūt, savo prašymu. Ji vadybininkė, įvedinėdavo batus į apskaitą, klijuodavo lipdukus, kažkiek prižiūrėdavo pardavėjas. Jai duodavo dokumentą, pagal tą dokumentą įvesdavo į apskaitą batus, darydavo lipdukus, kad juos galėtų skenuoti. Jei batai grąžinami, kaip brokas, jie nurašomi, jei grąžinami nauji, nes netiko, jie grįžta į prekybą. Grąžinimų būdavo visada. Nekreipė dėmesio į batų grąžinimo dažnumą, jei grąžinami, tai grąžinami batai. Neprisimena, kiek, kokiu periodu buvo grąžinama batų. 2008-2010 m., kažkada buvo trys, paskui dvi UAB „Botesė“ parduotuvės Vilniuje. Kasos knyga nevežiojama. Prekės grąžinimo aktą surašydavo pardavėja ir priduodavo į biurą. Peržiūrėdavo ir ji grąžinimo aktus, ir atiduodavo buhalterijai. Būdavo ir sandėlininkas pristatydavo, ir ji, jei eidavo į parduotuvę, grąžinimo aktus buhalterijai. Jei blogai pardavėja išmušdavo kasoje, parašydavo pasiaiškinimą. Visais atvejais reikėjo rašyti pasiaiškinimus. Pasiaiškinimai buvo vežami į biurą. Toje parduotuvėje (Gedimino pr.) būdavo kaltinamosios, kartais ji. Jei jos sirgdavo, ar atostogaudavo, vadinasi, kažkas turėdavo būti. Prekių grąžinimo akte rašomas vardas, pavardė, asmens telefonas. Ant akto pasirašydavo pirkėjas ir kas priimdavo prekę. Pinigus ne kiekvieną dieną išimdavo iš kasos. Raktus nuo parduotuvės turėjo pardavėjos ir savininkai, D. Ž. arba J. Ž.. Ji raktų nuo parduotuvės neturėjo. Sunku pasakyti, kuri parduotuvė didesnė, ar Gedimino pr., ar Konstitucijos pr. Neprisimena, į kurią parduotuvę buvo grąžinama daugiau batų. UAB „Botesė“ prekiavo itališkais, kinietiškais batais. Kinietiškų batų, turbūt, buvo daugiau. Kai dirbo kaltinamosios, vadovė buvo vaiko auginimo atostogose. Neprisimena, kas tuo metu vadovavo įmonei. Jai esant vaiko atostogose, ji kaip įmonės savininkė, kartais atvažiuodavo į parduotuves. Kai pavaduodavo pardavėjas, dirbo su kasa. Su ja prekių materialinė sutartis sudaryta. Inventorizacijos buvo daromos nedažnai. Neprisimena, kaip dažnai, į metus kartą, tai tikrai. Nežino, ar savininkai imdavo batus iš parduotuvės šiaip. Ji nenešdavo pinigų į banką. Kartais pardavėjos nešdavo pinigus į banką, kartais savininkai. Neprisimena, kiek buvo biure tuo metu darbuotojų. Daugiau vadybininkų be jos nebuvo. Kai paimdavo iš kasos pinigus, pasirašydavo kasos knygoje, paskui buhalterija, turbūt, pildydavo kasos pajamų orderius. Klientas per 14 d. galėdavo grąžinti batus. Jei batas be defektų, jei panešiotas, klientas rašydavo prašymą dėl pinigų grąžinimo ir per 14 d. tas prašymas nagrinėjamas. Visada būdavo rašomi prašymai, asmuo parodydavo čekį, užsirašydavo čekio numerį. Šiuos prašymus nagrinėjo direktorė. Jei batas naujas, nenešiotas, prašymas nagrinėjamas per 14 d., o jei batas jau nešiotas, tada spręsdavo komisija. Pardavėja spręsdavo tik dėl naujų batų. Ant prekės grąžinimo akto pasirašydavo klientas ir pardavėja.

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. S. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. 2009 m. pirko Gedimino pr., parduotuvėje „Batų sala“ basutes. Buvo 14 d. grąžinimo garantija, ir jai, gal po savaitės plyšo dirželis. Basučių kaina 129 litai, pagalvojo, jog nepigios, gaila pinigų, tai nunešė atgal, kad grąžintų pinigus. Jai pasiūlė sutaisyti, bet ji atsisakė, nes plyšo matoma vieta. Buvo viena pardavėja, tada dar viena išėjo, jai atrodo, šviesiaplaukė. Kai pasakė, jog tikrai nenori, kad taisytų, kad nori pinigų, tada davė popieriaus, parašė ji prašymą grąžinti pinigus, ir, kad remontuoti atsisako. Pasirašė, tada pardavėja išmušė čekį, kad grąžina pinigus, ant to čekio ji pasirašė, kad pinigus gavo ir viskas. Atsakydama į klausimus parodė, jog gal mokėjimo kortele mokėjo, nepamena. Čekį buvo išsaugojusi. Pasirašė ant savo prašymo ir ant kasos čekio, kad gavo pinigus. Neteko pildyti prekių grąžinimo akto. Neprisimena, ar matė kaltinamąsias. Prašymą surašė pati, gal buvo forma, prašė grąžinti pinigus, ir kad remontuoti atsisako.

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. S. parodė, jog kaltinamosios buvusios kolegės, J. Ž. buvusi direktorė. Dirbo CUP prekybos centre, įmonėje UAB „Botesė“. Atsakydama į klausimus parodė, jog prieš kiek laiko dirbo, nepamena, bet pradirbo apie 2 metus, tai prieš kokius 3 metus. Dirbo pardavėja-konsultante. Su jų žinia paimdavo vadovai pinigus, bet pasirašydavo apie tai kasos knygoje. Dėl ko imdavo, nesidomėjo. Būdavo batų pervežimas iš vienos parduotuvės į kitą, tada išrašydavo važtaraščius. Vienas važtaraštis likdavo jų parduotuvėje, kitą veždavo į kitą parduotuvę. Būdavo, kad išnešdavo į biurą po vieną batą vadovai, bet paskui grąžindavo. Kai įsidarbino, ją priėmė direktorės brolis, direktorės tuo metu nebuvo, ji buvo motinystės atostogose, jai atrodo. Įsidarbindama vadovės nematė. Paskutiniu metu būdavo, kad ateidavo ryte į parduotuvę, bet parduotuvė atidaryta. Signalizaciją visada jungdavo užrakindamos parduotuvę. Kai ateidavo į bendrą CUP prekybos centrą, surinkdavo signalizaciją, bet sistemoje matydavo, kad parduotuvėje signalizacija atjungta. Salėje jos pačios dėliodavo batus, o sandėlyje visų dėžučių neprikilnosi. Vadovai turėjo ir parduotuvės, ir sandėlio raktus. Būdavo, kad klientai grąžindavo prekes. Kiek jų grąžindavo, nepamena. Kai grąžindavo prekę, klientui duodavo rašyti blanką, jis užpildydavo. Blankus laikė parduotuvėje, paskui priduodavo. Nepamena, kokiomis sumomis imdavo pinigus vadovai, bet kasos knygoje už tai pasirašydavo. Jų sandėlis tarnybinėse patalpose. Parduotuvė atsidarydavo 10:00 val., tai ateidavo prieš 10:00 val. Batus vadovai išsinešti gali, nes apsauga į tai nežiūri. Finansiškai apsimoka daryti trūkumą kasoje, nes pardavėjos jį padengia. Kai pirkėjas grąžindavo prekę, grąžindavo jam pinigus iš kasos. Grąžinimą darydavo per kasą, išmušdavo čekį. Jei žmogus atsiskaitydavo kortele ir norėdavo grąžinti prekę, tai paskambindavo buhalterei, ji tuos dalykus tvarkydavo. Jos skambindavo į biurą pasakyti, kad tam žmogui pervestų pinigus į sąskaitą. Jos darydavo inkasavimus ir nešdavo pinigus į banką, arba vadovė pasirašydavo. Jos iš banko gaudavo lapelį, tada padarydavo išėmimą ir prisegdavo tą lapelį. Dalį pinigų visada palikdavo kasoje per inkasavimą. Dažniausiai išimdavo didžiąją dalį sumos per inkasavimą. Kai būdavo daromas prekės grąžinimas nurašydavo prekės artikulą. Būdavo, kad pardavėjas užpildo prekės grąžinimo aktą, pavyzdžiui, kai klientas neturi akinių. Akte rašydavo žmogaus adresą, dėl telefono nepamena, asmens kodo, atrodo, nerašydavo. Nors vienu momentu lyg ir paso reikalaudavo. Grąžinant prekę, būtinai žmogus turėjo pateikti kvitą, kitaip negalėjo grąžinti jam pinigų. Prekės grąžinimo akte pasirašydavo ir klientai, ir jos.

Teisiamajame posėdyje specialistė Z. S. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Specialistė pagarsino specialisto išvadą (t. 2, b.l. 10-12), nurodė, jog savo išvadą patvirtina. Paaiškino, jog kasos aparatas nelygus kasos aparatui, jai kasos aparatas nebuvo rodomas. Paprastai yra kortelių skaitytuvai, o kasos aparate fiksuojama, jog bus atsikaityta kortele, arba kitas mygtukas, jog grynaisiais. Yra du mygtukai, reikia juos patvirtinti, kad bus atsiskaityta kortele, bet pačio aparato nematė. Kasos operacijų žurnale yra dvi skiltys, parašas - kas paima iš kasos pinigus ir kitas pasirašo, kas priima pinigus. Jei padaroma klaida, ji turi būti taisyta pagal norminius teisės aktus, turi būti vėl spausdinamas kvitas, sudedami parašai. Pagal pateiktus tirti tris klausimus jai buvo pateikti visi dokumentai, o visos apskaitos, kaip priduodami dokumentai į buhalteriją, kaip tikrinama, ar inventorizuota, ji netyrė. Jei padaroma klaida, ji turi būti įforminama, turi būti atspausdintas klaidingas čekis, priklijuotas, fiksuotas, taisomas su parašu ir data. Kai parduodama prekė, už prekę atsiskaitoma. Jei atsiskaitoma grynais, pinigai dedami į kasos stalčių, jei kortele, įplaukos ateina iš banko į įmonės atsiskaitomą sąskaitą. Kiekvienas dokumentas fiksuoja operaciją. Z ataskaitoje parašyta, kiek yra įplaukų grynais ir kortele, kasos žurnale yra tos pačios skiltys. Kai žiūri kasos žurnalą, fiksuoja, kiek buvo parduota kortele, bet patikrinus įmonės sąskaitą, tų įplaukų nebūdavo. Tais kvitukais, kurie prisegti prie grąžinimų, įplaukų nebuvo. Specialistas nevertina ar tai fiktyvu, ar ne. Pagal grąžinimo kvitus, tokios įplaukos negautos. Jie veiksmų nevertina, jei ikiteisminio tyrimo metu būna nurodyta, kad sąskaitos fiktyvios, tada gali paskaičiuoti ir įvertinti. Kvite nurodoma suma už prekę, PVM suma. Yra įvairių kasos aparatų. Kvite turi būti nurodytas įmonės pavadinimas, PVM kodas, įmonės kodas, suma, PVM suma, gali būti išskirta, gali ne, data, laikas ir fiskalinė suma, nes kasos aparate yra fiskalinė suma, kuri visada pridedama prie apyvartos, taip pat nurodyta, kaip atsiskaitoma, ar grynais, ar kortele. Šiame kvite yra fiksuota ūkinė operacija, bet ar ji buvo atlikta realiai. Kad grąžinti iš kasos pinigus, spausdinamas kitas kvitas ir jis prisegamas. Jei žmogus norėjo atsikaityti kortele, tai turėjo būti fiksuota. Visi gryni pinigai kasoje yra fiksuojami. P. B. apskaitos įstatymą 14 str. ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Pagal 21 str. ir 11 str. nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyr. buhalteris, arba tie, kurie turėjo įgaliojimus pasirašyti. Atsako vadovas, vyr. buhalteris arba įmonė, su kuria sudaryta sutartis. Yra atlieka inventorizacija ir tuo metu tikrinamos ne tik prekės, bet ir įsiskolinimai, pinigai. Tuo metu sutikrinimas faktiškas likutis. Ji nežiūrėjo, ar buvo atlikta inventorizacija. Jei jiems, kaip specialistams, pateikiama užduotis, ją visada atlieka. Už įrašus atsako tie, kas pasirašė grąžinimo aktuose. Palaiko specialisto išvadą. Įmonė turi turėti savo vidinės tvarkos dokumentus dėl buhalterijos tvarkymo. Jei nėra kasos pajamų orderio, Z ataskaita parodo visą kasos funkciją, kokios įplaukos, kiek inkasuota, kiek išimta. Kasoje yra nepanaikinamas atminties skaitliukas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z.M. A., kurios parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka parodė, kad tikslios datos neatsimena, yra pirkusi batus, kurie jai buvo per siauri. Kokioje parduotuvėje ir kada pirko batus neatsimena. Kokia batų kaina buvo, taip pat neatsimena. Pamena, kad ji nusipirkusi batus namuose pasimatavo ir jie buvo per siauri, ji jų nenešiojo ir kelių dienų laikotarpyje juos grąžino į parduotuvę, adreso ir pavadinimo nežino. Kokios spalvos batai buvo neatsimena, pamena, kad jie buvo rudeniniai. Nuėjus į parduotuvę, kreipėsi į pardavėją, kurios šiuo metu atpažinti negalėtų, ir jos paprašė, kad ji pakeistų batus į didesnį dydį, ar batų modelis buvo toks pats, neatsimena. Ji paprašė, kad prekių grąžinimo aktą surašytų pati pardavėja, o ji tik pasirašys. Pamena, kad iškarto pasikeitė batus į kitus. Tikra, kad tyrėjos parodytame prekių grąžinimo akte, eilutėje „parašas“ pasirašė ji. Gali pasakyti, kad per visą savo gyvenimą, batus grąžinusi į parduotuvę, tik vieną kartą, kuriuos pasikeitė į kitus (t. 2, b.l.96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. K., kurios parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, parodė, kad tikslaus lako neatsimena 2008 m. rudenį kartu su mama A. M. nuėjo į parduotuvę „Batų sala“, adreso neatsimena, Gedimino pr. Išsirinko su auliuku batus, kurių kaina buvo apie 500 Lt – 600 Lt. Sumos negali prisiminti. Pardavėjos, kuri pardavė batus, prisiminti negali ir atpažinti negalėtų. Batus panešiojo apie mėnesį ir pamena, kad atsiklijavo padas. Ji nunešė batus į parduotuvę, norėdama, kad jai būtų grąžinti pinigai už juos. Iš pat pradžių bendravo su pardavėja, kuri pasikvietė parduotuvės vedėją, kuri buvo aukšta, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Plaukų šukuosena buvo senovinio stiliaus. Ji iš pat pradžių nenorėjo priimti batų, bet vėliau paėmė ir pranešė, kad 10 dienų laikotarpyje bus nustatyta, ar pado atsiklijavimas yra ne dėl jos kaltės. Ji surašė prašymą, dėl nekokybiškos prekės. Po kelių dienų jai buvo grąžinti pataisyti batai, kuriuos padėvėjus apie keltą dienų, vėl atsiklijavo padas ir ji vėl batus nunešė į parduotuvę. Batus iš jos priėmė pardavėja, ar tuo metu buvo parduotuvės vedėja, kuri jai pasiūlė išsirinkti kitus batus. Ji neišsirinko ir jai grąžino pinigus. Buvo surašytas prekių grąžinimo aktas. Kas užpildė prekių grąžinimo aktą, ar pardavėja, neatsimena. Pamena, kad tikrai pasirašė ji. Parduotuvėje „Batų sala“ pirko batus tik vieną kartą, daugiau nėra pirkusi, kadangi patyrė nemalonumų dėl nemalonaus bendravimo parduotuvės vedėjos ir nekokybiškų batų (t.2; 94-95).

Iš 2012-05-03 specialisto išvados Nr. 140-(08877)IS1-2869 matyti, kad nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 UAB „Botesė“ parduotuvėje „Batų sala“ Gedimino pr. 47 įplaukos buvo registruojamos kasos aparatais Gama FP-1000, korpuso Nr. JG200141 ir parduotuvėje „Batų sala“ Konstitucijos pr. 16 - kasos aparatu korpuso Nr. JG200276. UAB „Botesė“ parduotuvės Gedimino pr. 47 kasos aparato Gama FP-1000 korpuso Nr. IG200141 atspausdinti dienos ataskaitų „Z“ kvitų duomenys nesutapo su kasos operacijų žurnale įrašytais iš „Z“ ataskaitų duomenimis. Kasos operacijų žurnaluose įrašai apie grynųjų pinigų kasos aparato kasoje likučius dienos pradžioje ir dienos pabaigoje neatitiko dienos “Z” ataskaitose fiksuotus grynųjų pinigų likučius dienos pradžioje ir pabaigoje. UAB "Botesė" parduotuvės Gedimino pr. 47 naudojamo kasos aparato "Z" dienos ataskaitų duomenų, kurie neatitiko su kasos operacijų žurnale užpildytais įrašais suvestinė parodyta 2 priede. Šio priedo 4-ame ir 7-ame lentelės stulpeliuose suma su ženklu rodo, kad "Z" ataskaitoje grynųjų pinigų likutis mažesnis nei kasos operacijų žurnale ir teigiama suma rodo, kad "Z" ataskaitoje grynųjų pinigų likutis fiksuotas didesnis nei įrašytas į kasos operacijų žurnalą. UAB „Botesė“ parduotuvės Konstitucijos pr. 16 kasos aparato korpuso Nr. IG200276 atspausdintus dienos ataskaitų „Z“ kvitus ir palyginus su kasos operacijų žurnale įrašytais iš „Z“ ataskaitų duomenimis nustatyta, kad kasos operacijų žurnale įrašyti duomenys sutapo su dienos “Z” ataskaitose fiksuotais duomenimis išskyrus 2010-01-15, 2010-01-16, 2010-01-17 ir 2010-03-08 dienų įrašai apie grynųjų pinigų likutį dienos pradžioje ir dienos pabaigoje neatitiko su kasos operacijų žurnale fiksuotu grynųjų pinigų likučiu. Neteisingai įrašytų iš “Z” ataskaitų įrašų suvestinė parodyta tyrimo dalies 1- oje lentelėje. Taip pat UAB „Botesė“ parduotuvės Gedimino pr. 47 kasos aparato dienos “Z” ataskaitose įregistruotos įdėtos grynųjų pinigų sumos dienos pradžioje ne visos sutapo su praėjusios dienos kasos likučio sumomis. Darbo dienos pradžioje kasininko įregistruotų sumų, kurios nesutapo su praėjusios dienos kasos likučiu dienos pabaigai suvestinė parodyta 3 priede. Kaip matyti iš šio priedo iš viso laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-07-30 grynųjų pinigų dienos pradžiai buvo neįdėta 105461,02 Lt lyginant su praėjusios dienos kasos likučiu, tačiau per šį laikotarpį papildomais įdėjimais ši neįdėta suma buvo atstatyta ir 2010-08-01 dienai nepagrįstas skirtumas tarp grynųjų pinigų įdėjimų dienos pradžiai lyginant su prieš einančios dienos likučiu dienos pabaigai sudarė 1,48 Lt (žr. 3 priedą). UAB “Botesė” parduotuvės Konstitucijos pr. 16 kasos aparato dienos “Z“ ataskaitose įregistruotų įdėtų grynųjų pinigų sumų, kurios nesutapo su praėjusios dienos kasos likučio sumomis Parodyta tyrimo dalies 2 - oje lentelėje. UAB "Botesė" parduotuvės Gedimino pr. 47 naudojamo kasos aparato "Z" dienos paskaitose fiksuotos grynųjų pinigų išėmimo sumos nesutapo su kasos žurnale nurodytomis inkasuotomis sumomis, t. y. nuo 2009-10-13 ne visos iš kasos išimtos grynais (inkasuotos sumos) buvo fiksuotos kasos aparato kasos operacijų žurnale, t. y. 2009-10-13 nefiksuota žurnale 2000,00 Lt (įrašas I. P. vardu); 2009-11-23 nefiksuota žurnale 2422,80 Lt (įrašas L. S. vardu); 2010-06-28 nefiksuota žurnale 950,00 Lt (įrašas L. S. vardu); 2010-06-30 nefiksuota žurnale 400,00 Lt (įrašas L. S. vardu); 2010-07-01 nefiksuota žurnale 450,00 Lt (įrašas L. S. vardu); 2010-07-09 nefiksuota žurnale 550,00 Lt (įrašas L. S. vardu). Iš viso: 6772,80 Lt. UAB “Botesė” parduotuvės Konstitucijos pr. 16 kasos operacijų žurnale fiksuotos visos inkasuotos sumos pagal dienos “Z “ ataskaitas. Taip pat pagal pateiktą grąžinimo kvitą Nr. 24624 (2010-05-04) išmokėta 119,00 Lt už grąžintas prekes, tačiau dienos ataskaitoje „Z“ ir žurnale 2010-05-04 fiksuota išmokėta už grąžintas prekes 368,00 Lt, t. y. 249.00 Lt daugiau nei pagrįsta prekių grąžinimo aktu ir kvitu. UAB "Botesė" parduotuvės Gedimino pr. 47 nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 pagal kasos aparato korpuso Nr. JG200141 atspausdintas dienos ataskaitas“Z“ turėjo būti pajamuota bendrovės kasoje ar įnešta į sąskaitą banke 434355,72 Lt. Iš viso buvo pajamuota 410237,61 Lt (žr. 5 priedą) Kaip matyti iš 5 priedo nepajamuotą sumą sudarė 17345,31 Lt (434355,72 - 410237,61), t. y. : 2009-12-31 buvo inkasuota 8345,31 Lt, o pajamuota 5000,00 Lt, t. y. 3345,31 Lt mažiau; 2009-02-13 buvo inkasuota 9000,00 Lt ir nepajamuota; 2009-09-18 buvo inkasuota 5000,00 Lt, kuri nepajamuota. Taigi iš UAB "Botesė" parduotuvės Gedimino pr. 47 nepagrįstai buvo išimta iš kasos aparato korpuso Nr. JG200141 17345,31 Lt, nes nebuvo pajamuoti bendrovės kasoje ar įnešti į bendrovės sąskaitą, atidarytą banke. UAB „Botesė“ parduotuvės Konstitucijos pr. 16 pajamavimo dokumentai tirti nepateikti. UAB „Botesė“ parduotuvės Gedimino pr. 47 nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30 pagal kasos operacijų žurnaluose įklijuotas dienos „Z“ ataskaitas atsiskaityta už parduotas prekes banko kortelėmis - 530323,18 Lt, o pagal bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB SEB banke, išrašus nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą buvo gauta 514638,86 Lt už prekes už kurias buvo atsiskaityta banko kortelėmis, t. y. 15684,32 Lt įplaukų į bendrovės sąskaitą gauta mažiau nei fiksuota dienos „Z“ ataskaitose (žr. 6 ir 7 priedus). Patikrinus grąžintų prekių įsigijimo kvitus pagal kuriuos buvo įsigyta grąžinama prekė nustatyta, kad dalis kvitų pagal kuriuos buvo atsiskaityta banko kortelėmis, nebuvo apmokėti, t. y. pagal juos negautos įplaukos į bendrovės sąskaitą. UAB „Botesė“ parduotuvės Gedimino pr. 47 išmokėtų sumų už grąžintas prekes už kurias buvo atsiskaityta kortelėmis, tačiau negautos įplaukos į bendrovės sąskaitą, suvestinė parodyta 9 priede. Iš šio priedo matyti, kad iš Gedimino pr. 47 kasos aparato, kurio korpuso Nr. 16200141 buvo išmokėta 11201,08 Lt (žr. 9 priedą) už grąžintas prekes, kurias pardavus nebuvo gautos įplaukos į bendrovės sąskaitą, nors kasos kvituose fiksuota, kad buvo atsiskaityta kortele. Pagal UAB “Botesė” parduotuvės Konstitucijos pr. 16 nuo 2009-05-01 iki 2010-06-30 (pateikti tirti parduotuvės Konstitucijos pr. 16 dokumentai) kasos operacijų žurnaluose įklijuotas dienos „Z“ ataskaitas atsiskaityta banko kortelėmis už parduotas prekes - 348187,88 Lt, o gauta : įplaukų iš banko už atsiskaitymą kortelėmis - 335117,88 Lt, t. y. 13070,00 Lt mažiau gauta įplaukų nei nurodyta „Z“ ataskaitose (žr. 8 priedą). Pagal UAB „Botesė“ parduotuvės Konstitucijos pr. 16 tirti pateiktus grynųjų pinigų Rėmimo kvitus už grąžintas prekes nustatyta, kad iš kasos aparato korpuso Nr. IG200276 buvo mokėta 2413,60 Lt už grąžintas prekes už kurių pardavimą buvo atsiskaityta banko kortelėmis (žr. tyrimo dalyje 3 lentelę). Patikrinus, ar buvo gautos įplaukos už parduotas ir vėliau grąžintas prekes nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą per banką nebuvo gauta 1295,50 Lt už prekes už kurias buvo atsiskaityta banko kortele parduotuvėje Konstitucijos pr. 16. Negautų įplaukų už parduotas prekes už kurias buvo atsiskaityta banko kortele ir kurios vėliau buvo grąžintos, suvestinė parodyta tyrimo dalies 4-oje lentelėje. Tokiu būdu iš UAB “Botesė” parduotuvės Gedimino pr. 47 išmokėta grynais 11 201,08 Lt už grąžintas prekes iš kasos aparato kasos be gautų įplaukų į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB SEB banke, taip pat išmokėta 249,00 Lt (368,00-119,00) iš kasos suma nepagrįsta kasos kvitu ir prekių grąžinimo aktu ir iš kasos aparato korpuso Nr. JG200141 išimta (inkasuota) 17345,31 Lt neįnešta į bendrovės kasą ar bendrovės sąskaitą, iš viso nepagrįstai išimta iš Gedimino pr. 47 kasos 28 795,39 Lt (11201,08 + 249,00 + 17345,31). Iš parduotuvės UAB “Botesė” parduotuvės Konstitucijos pr. 16 kasos aparato korpuso Nr. JG200276 išmokėta 1295,50 Lt grynais už grąžintas prekes be gautų įplaukų iš banko (t.2; b.l. 5-67)

Iš 2013-05-20 specialisto išvados Nr. 11-2539 (12) matyti, kad rankraštinius įrašus I. P. vardu prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose UAB „BOTESĖ“ segtuve Nr.3, eilutėse „Prekę priėmė", puslapiuose Nr.l, 4, 6, 7, 10* 14, 16, 19, 22, 23, 26, 30 - 35, 37 -39, 41, 43, 46, 52, 54, 55, 57, 60 - 63, 68, 71, 72, 74, 76 - 78, 81 - 87, 89, 91 - 93, 95, 96, 98, 100 - 102, 106 - 109, 111, 115, 119 - 121, 123, 124 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 125 - 128, segtuve Nr.4, puslapiuose Nr. 4, 9, 10, 14, 15, 18 - 20, 22, 27 - 31, 35 - 38, 41 - 45, 56, 59, 61 - 63, 73 - 76, 84 - 87, 98 - 104, 106, 107 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 108, 109, 116 - 126, 130, 132, segtuve Nr.5, puslapiuose Nr. 1, 2, 6, 7, 25, 26, 36, 42 -46, 49 — 51, 53 - 55, rankraštinius įrašus prekių grąžinimo akte, įrištame UAB „BOTESĖ" segtuve Nr.4, iki eilutės „parašas", puslapyje Nr. 106, parašė I. P.. I. P. vardu prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose UAB „BOTESĖ" segtuve Nr.3, eilutėse „Prekę priėmė", puslapiuose Nr.l, 4, 6, 10, 14, 16, 19, 22, 23, 26, 30 - 35, 37 -39, 41, 43, 46, 52, 54, 55, 68, 71, 72, 74, 76 - 78, 81 - 85, 87, 89, 92, 93, 95, 96, 100, 101, 106, 111, 119 - 121, 123, 124 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 125 - 128, segtuve Nr.4, puslapiuose Nr. 4, 9, 14, 15, 18, 19, 22, 28, 30, 31, 35 - 38, 73, 99, 100, 102 - 104, 106, 107 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 116 - 118, segtuve Nr.5, puslapiuose Nr. 1, 2, 25, 26, 36, 42, 43, 49 - 51, 53 -55, pasirašė I. P.. Nustatyti, ar I. P. vardu prekių grąžinimo aktuose, įrištuose UAB „BOTESĖ" segtuve Nr.3, eilutėse „Prekę priėmė", puslapiuose Nr. 7, 57, 60 - 63, 86, 91, 98, 102 (2 lapai), 108, 109, segtuve Nr.4, puslapiuose Nr.20, 27, 41 - 45, 56, 59, 61 - 63, 75, 76, 84 - 87, 98, 101, 108, 109, 120 -126, 130, 132, segtuve Nr.5, puslapiuose Nr. 6, 7, 45, 46, pasirašė I. P., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Rankraštinius įrašus L. S. vardu prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose UAB „BOTESĖ" segtuve Nr.3, eilutėse „Prekę priėmė", puslapiuose Nr.2, 3, 5, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 17, 20, 21, 24, 25, 27, 28, 29, 40, 44, 47, 48, 49 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 50, 51 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 53, 56 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 58 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 59, 64, 65, 69, 70, 75, 79, 80, 88, 90, 94, 97, 99, 103 - 105, 110, 112 - 114, 116 — 118, 122, segtuve Nr.4, puslapiuose Nr. 1,2, 5 -8, 11 - 13, 16, 17,21,23 -26, 32,39, 46-55,57, 58, 60, 64 - 68^ 70 - 72, 77 - 83, 88 - 90, 91 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 92, 93, 94 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 96 - 97 („L. S."), 105, 111 - 115, 127 - 129, 131, 133, segtuve Nr.5, puslapiuose Nr. 3, 4 („priėmė L. S."), 5, 8 - 24, 31 - 35, 37 - 39, 40 ir 41 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 47,48, 52 („Priėmė L. S."), 56, 57, taip pat rankraštiniai įrašai prekių grąžinimo aktuose, įrištuose UAB „BOTESĖ" segtuve Nr.3, iki eilutės „parašas", puslapiuose Nr.6, 7, 8, segtuve Nr.4, iki eilutės „parašas", puslapyje Nr. 129, segtuve Nr.4, iki eilutės „parašas", puslapyje Nr. 16, segtuve Nr.5, iki eilutės „parašas", puslapyje Nr.57, parašė L. S.. L. S. vardu prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose UAB „BOTESE" segtuve Nr.3, eilutėse „Prekę priėmė", puslapiuose Nr.2, 3, 5, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 20, 21, 24, 25, 27, 28, 29, 40, 44, 47, 48, 49 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 50, 51 (skiltyje „pildo pardavėjas”), 56 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 59, 64, 65, 69, 70, 75, 79, 80, 90, 94, 99, 103, 104, 112, 114, 116-118, 122, segtuve Nr.4, puslapiuose Nr. 2, 6, 7, 13, 16, 17, 21, 23 - 25, 32, 39, 46 - 55, 57, 58, 60, 64 - 68, 70 - 72, 77 - 83, 88 - 90, 91 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 92, 93, 94 (skiltyje „pildo pardavėjas⁴¹), 96 - 97 (prie „L. S.“), 105, 111 - 113, 115, 127 - 129, 131, 133, segtuve Nr.5, puslapiuose Nr. 3, 4 (prie „priėmė L. S.“), 5, 8 - 16, 18 - 24, 33- 35, 37 - 39, 40 ir 41 (skiltyje „pildo pardavėjas"), 47, 48, 52 (prie „Priėmė L. S.“), pasirašė L. S.. Nustatyti, ar L. S. vardu prekių grąžinimo aktuose, įrištuose UAB „BOTESĖ“ segtuve Nr.3, eilutėse „Prekę priėmė", puslapiuose Nr. 17, 88, 97, 105, 110, 113, segtuve Nr.4, puslapiuose Nr.l, 8, 11, 12, segtuve Nr.5, puslapiuose Nr.31, 32, pasirašė L. S., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Rankraštinius įrašus prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose UAB „BOTESĖ" segtuve Nr.3, iki eilutės „parašas", puslapiuose Nr. 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 - 35, 36 (ir eilutėje „Prekę priėmė"), 37 - 41, 42 (ir eilutėje „Prekę priėmė"), 43, 44, 45 (ir eilutėje „Prekę priėmė"), 46 - 65, 66 ir 67 (ir eilutėje „Prekę priėmė"), 68 - 128, segtuve Nr.4, iki eilutės „parašas", puslapiuose Nr.l - 80, 82 - 105, 107 - 109, 110 (ir eilutėje „Prekę priėmė"), 111 - 128, segtuve Nr.5, iki eilutės „parašas", puslapiuose Nr.l -7, 9 - 15, 17 - 26, puslapiuose Nr.27 - 30 (ir eilutėse „Prekę priėmė"), 31, 32, 34 - 46, 48, 49, 52 - 54, 56, parašė ne L. S., ne I. P., o kiti asmenys. Nustatyti, ar rankraštinius įrašus prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose UAB „BOTESĖ" segtuve Nr.5, iki eilutės „parašas", puslapiuose Nr.8, 33, 47, 50, 51, 55, parašė L. S., I. P., ar kiti asmenys, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t.2; b.l. 72-77).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos G. G. 2013-07-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-07-22 buvo skambinta asmeniui, kurio duomenys nurodyti prekių grąžinimo akte M. M., gyv. Gelvonų g. 17-51, tel. 8-686-23574, kuriuo atsiliepė asmuo T.y. E. S., gim. 1981-10-03, gyv. Panevėžyje, bei pranešė, kad M.m. nepažįsta, tel. 8-686-23574 naudojasi nuo 2003m., bei kad 2008-11-13, Vilniuje parduotuvėje „Batų sala“ jokių batų nepirko (t. 2; b.l. 86)

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos G. G. 2013-07-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-07-22 buvo skambinta asmeniui, kurio duomenys nurodyti prekių grąžinimo akte, tel. 8-686-73214 O. R., gyv. Filaretų g. 12A-8, į skambutį atsakė asmuo pasivadinęs K. S. gim. 1984, gyv. Panevėžyje, kuri pranešė, kad O. R. nepažįsta ir tel. . (duomenys neskelbtini) naudojasi nuo 2008 m., taip pat pranešė, kad 2088-11-18 Vilniuje, parduotuvėje „Batų sala“ batų nepirko (t.2 b.l. 87).

Iš L. S. 2010-07-23 pasiaiškinimo matyti, jog ji nurodo, kad parduotuvėje „Batų sala“, esančioje Gedimino pr. 47, Vilniuje, vykdė neteisėtus veiksmus. Apie pora kartų per savaitę savinosi iš UAB „Botesė“ pinigus. Tai darė viena, kai nieko nebūdavo parduotuvėje. Išmušdavo porą batų, o po kelių dienų padarydavo grąžinimą. Paskutinis jos veiksmas buvo gegužės mėn. Vieną kartą yra padariusi tai ir CUP‘e. Pirmas kartas įvyko maždaug 2008 metų pabaigoje. Sutiks su galutine patvirtina suma. Įsivaizduoja, kad suma gali būti apie 8 000 Lt (t. 1, b.l. 19). Vėliau rašyti analogiški pasiaiškinimai (t. 1, b.l. 18-26).

Abi kaltinamosios L. S. ir I. P. neigė savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nurodė, jog dirbo aptariamu laikotarpiu UAB „Botesė“ parduotuvėje, esančioje Gedimino pr. 47, Vilniuje, bendrovėje buvo rasti sąskaitų, pinigų neatitikimai ir jas apkaltino. Dirbo pardavėjomis, darbe pasitaikydavo klaidų, buhalterė kartą pasakė, kaip taisyti klaidą, jeigu kasos aparate įmušdavo, kad klientas atsiskaito grynais pinigais, o iš tiesų atsiskaitydavo mokėjimo kortele ir atvirkščiai. Jos, išgirdusios buhalterės nurodymą, kad po to klaidą reikia taisyti perkant kitiems klientams, taip ir darydavo. Dažnai pasitaikydavo ir situacijos, kai klientai gražindavo batus, dažnai atsisakydavo pildyti batų gražinimo aktus, tuomet užpildydavo jos. Tuo tarpu liudytoja J. Ž. nurodė, jog buhalterei J. V. išėjus iš darbo, dokumentaciją pateikė naujam buhalteriui, dokumentuose buvo aptikta sąvoka „pinigai kelyje“. Ėmė tikrinti buhalterinius dokumentus. Aptiko, kad visa kasos knyga yra ištaisyta. Pradėjo tikrinti su Z ataskaitomis, jos neatitiko likučių. Tų metų liepos 23 d., penktadienį, kai kilo įtarimų konkrečiai dėl Gedimino pr. parduotuvės, nes CUP knyga nebuvo taisyta, buvo pakviesta L. S. atvažiuoti pokalbiui. Ji atvyko į biurą, prisipažino, kaip ji visą tai vykdė, kaip elgėsi parduotuvėje. Ji pripažino dėl kasos knygos ir pripažino dėl prekių grąžinimo aktų klastojimo. L. S. paaiškino, kad darė fiktyvius pardavimus ir išėmimus. Sumas nurodė skirtingas 5000 Lt, 8000 Lt ir pan. Kai L. S. papasakojo visą tai žodžiu, ji, J. Ž., paprašė, kad ta viską išdėstytų raštu. Pasiaiškinimą parašė. Iškilus naujiems klausimams, paprašė, kad L. S. dar kartą pasirašytų pasiaiškinimą. Tuo metu paaiškėjo, ką reiškia „pinigai kelyje“, nes buvo aišku, kad reikia žiūrėti į pirkimus ir grąžinimus. Buvo lyginami grąžinimo aktai su tos dienos įplaukomis, nes prie grąžinimo akto yra prisegami pirkimo ir grąžinimo čekiai. Buvo tikrinamos, neva, tų pirkimų įplaukos, ir iš tiesų, tų įplaukų banko duomenimis nebuvo. Trūko 30 090, 89 Lt. Buvo aptiktas trūkumas ir Gedimino pr. parduotuvėje ir Konstitucijos pr. parduotuvėje. Konstitucijos pr. parduotuvėje dirbo kiti darbuotojai, bet būdavo jų atostogos, kai buvo galimi pavadavimai. Visi tie trūkumai, kur padarydavo fiktyvius prekių grąžinimus, kurie buvo padaryti CUP, tai buvo sulyginti su darbo grafikais, ir kaltinamosios tikrai tuo metu ten dirbo. Kai visus duomenis suvedė į kompiuterį, pastebėjo, kad šios neteisėtos veiklos pradžia 2008 m., gal apie vidurį. Kuo tolyn, tuo sumos didėjo, veikla buvo tęstinė. Šiuos liudytojos J. Ž. parodymus patvirtina L. S. rašyti pasiaiškinimai, kuriuose ji pripažįsta padariusi nusikalstamas veikas, nurodo mechanizmą, kaip sukčiavo ir klastojo dokumentus. Kaltinamosios poziciją, jog tuo metu buvo ištikusi artimo žmogaus netektis ir ji nežinojo rašydama, ką daro, teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamosios gynybinę poziciją. Nėra nustatyta aplinkybių, jog kaltinamąją kas nors būtų vertę surašyti tokius pasiaiškinimus. O ir vėliau po artimo žmogaus netekties L. S. rašė analogiškus pasiaiškinimus, jau prabėgus kuriam laikui. Be to, vėliau L. S. nurodytą pasiaiškinimuose pinigų pasisavinimo apgaulės būdu mechanizmą patvirtino ir specialisto išvados duomenys. Specialisto išvadoje nurodyta, jog parduotuvėje „Batų sala“ Gedimino pr. 47 įplaukos buvo registruojamos kasos aparatais Gama FP-1000, korpuso Nr. JG200141 ir parduotuvėje „Batų sala“ Konstitucijos pr. 16 - kasos aparatu korpuso Nr. JG200276. Parduotuvės Gedimino pr. 47 kasos aparato atspausdinti dienos ataskaitų „Z“ kvitų duomenys nesutapo su kasos operacijų žurnale įrašytais iš „Z“ ataskaitų duomenimis. Kasos operacijų žurnaluose įrašai apie grynųjų pinigų kasos aparato kasoje likučius dienos pradžioje ir dienos pabaigoje neatitiko dienos “Z” ataskaitose fiksuotus grynųjų pinigų likučius dienos pradžioje ir pabaigoje. "Z" ataskaitoje grynųjų pinigų likutis mažesnis nei kasos operacijų žurnale ir teigiama suma rodo, kad "Z" ataskaitoje grynųjų pinigų likutis fiksuotas didesnis nei įrašytas į kasos operacijų žurnalą. Parduotuvės Konstitucijos pr. 16 kasos aparato atspausdintus dienos ataskaitų „Z“ kvitus ir palyginus su kasos operacijų žurnale įrašytais iš „Z“ ataskaitų duomenimis nustatyta, kad kasos operacijų žurnale įrašyti duomenys sutapo su dienos “Z” ataskaitose fiksuotais duomenimis išskyrus 2010-01-15, 2010-01-16, 2010-01-17 ir 2010-03-08 dienų įrašai apie grynųjų pinigų likutį dienos pradžioje ir dienos pabaigoje neatitiko su kasos operacijų žurnale fiksuotu grynųjų pinigų likučiu. Taip pat parduotuvės Gedimino pr. 47 kasos aparato dienos “Z” ataskaitose įregistruotos įdėtos grynųjų pinigų sumos dienos pradžioje ne visos sutapo su praėjusios dienos kasos likučio sumomis. Nuo 2009-10-13 ne visos iš kasos išimtos grynais (inkasuotos sumos) buvo fiksuotos kasos aparato kasos operacijų žurnale, t. y. 2009-10-13 nefiksuota žurnale 2000,00 Lt (įrašas I. P. vardu); 2009-11-23 nefiksuota žurnale 2422,80 Lt (įrašas L. S. vardu); 2010-06-28 nefiksuota žurnale 950,00 Lt (įrašas L. S. vardu); 2010-06-30 nefiksuota žurnale 400,00 Lt (įrašas L. S. vardu); 2010-07-01 nefiksuota žurnale 450,00 Lt (įrašas L. S. vardu); 2010-07-09 nefiksuota žurnale 550,00 Lt (įrašas L. S. vardu). Iš viso: 6772,80 Lt. Parduotuvės Konstitucijos pr. 16, dienos ataskaitoje „Z“ ir žurnale 2010-05-04 fiksuota išmokėta už grąžintas prekes 368,00 Lt, t. y. 249.00 Lt daugiau nei pagrįsta prekių grąžinimo aktu ir kvitu. Parduotuvės Gedimino pr. 47 nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 pagal kasos aparato atspausdintas dienos ataskaitas“Z“ turėjo būti pajamuota bendrovės kasoje ar įnešta į sąskaitą banke 434355,72 Lt. Iš viso buvo pajamuota 410237,61 Lt. Nepajamuotą sumą sudarė 17345,31 Lt, t. y. : 2009-12-31 buvo inkasuota 8345,31 Lt, o pajamuota 5000,00 Lt, t. y. 3345,31 Lt mažiau; 2009-02-13 buvo inkasuota 9000,00 Lt ir nepajamuota; 2009-09-18 buvo inkasuota 5000,00 Lt, kuri nepajamuota. Taigi iš parduotuvės Gedimino pr. 47 nepagrįstai buvo išimta iš kasos aparato 17345,31 Lt, nes nebuvo pajamuoti bendrovės kasoje ar įnešti į bendrovės sąskaitą banke. Parduotuvės Gedimino pr. 47 nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30 pagal kasos operacijų žurnaluose įklijuotas dienos „Z“ ataskaitas atsiskaityta už parduotas prekes banko kortelėmis - 530323,18 Lt, o pagal bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB SEB banke, išrašus nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą buvo gauta 514638,86 Lt už prekes, už kurias buvo atsiskaityta banko kortelėmis, t. y. 15684,32 Lt įplaukų į bendrovės sąskaitą gauta mažiau nei fiksuota dienos „Z“ ataskaitose. Patikrinus grąžintų prekių įsigijimo kvitus, pagal kuriuos buvo įsigyta grąžinama prekė, nustatyta, kad dalis kvitų pagal kuriuos buvo atsiskaityta banko kortelėmis, nebuvo apmokėti. Iš Gedimino pr. 47 kasos aparato buvo išmokėta 11201,08 Lt už grąžintas prekes, kurias pardavus nebuvo gautos įplaukos į bendrovės sąskaitą, nors kasos kvituose fiksuota, kad buvo atsiskaityta kortele. Pagal parduotuvės Konstitucijos pr. 16 nuo 2009-05-01 iki 2010-06-30 (kasos operacijų žurnaluose įklijuotas dienos „Z“ ataskaitas atsiskaityta banko kortelėmis už parduotas prekes - 348187,88 Lt, o gauta : įplaukų iš banko už atsiskaitymą kortelėmis - 335117,88 Lt, t. y. 13070,00 Lt mažiau gauta įplaukų nei nurodyta „Z“ ataskaitose. Nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą per banką nebuvo gauta 1295,50 Lt už prekes už kurias buvo atsiskaityta banko kortele parduotuvėje Konstitucijos pr. 16. Tokiu būdu iš parduotuvės Gedimino pr. 47 išmokėta grynais 11 201,08 Lt už grąžintas prekes iš kasos aparato kasos be gautų įplaukų į bendrovės sąskaitą, taip pat išmokėta 249,00 Lt (368,00-119,00) iš kasos suma nepagrįsta kasos kvitu ir prekių grąžinimo aktu ir iš kasos aparato išimta (inkasuota) 17345,31 Lt neįnešta į bendrovės kasą ar bendrovės sąskaitą, iš viso nepagrįstai išimta iš Gedimino pr. 47 kasos 28 795,39 Lt. Iš parduotuvės Konstitucijos pr. 16 kasos aparato išmokėta 1295,50 Lt grynais už grąžintas prekes be gautų įplaukų iš banko. Iš specialisto išvados matyti, kad rankraštinius įrašus I. P. vardu prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose UAB „BOTESĖ“ segtuve Nr.3, segtuve Nr.4,, segtuve Nr.5, grąžinimo akte, įrištame segtuve Nr.4, parašė I. P.. I. P. vardu prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose segtuve Nr.3, segtuve Nr.4, segtuve Nr.5, pasirašė I. P.. Rankraštinius įrašus L. S. vardu prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose UAB „BOTESĖ" segtuve Nr.3, segtuve Nr.4, segtuve Nr.5, prekių grąžinimo aktuose, įrištuose segtuve Nr.3, segtuve Nr.4, segtuve Nr.5, parašė L. S.. L. S. vardu prekių grąžinimo aktuose ir prašymuose, įrištuose segtuve Nr.3, segtuve Nr.4, segtuve Nr.5, pasirašė L. S.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai-teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Apgaulė – esminis sukčiavimo požymis – suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K–507/2012, 2K-568/2012). Byloje nustatyta, jog abi kaltinamosios L. S. ir I. P. dirbdamos pardavėjomis UAB „Botesė“ klastojo buhalterinius dokumentus, nurodytus specialisto išvadoje tam, kad apgaulės būdu pasisavinti bendrovei priklausančius pinigus iš batų prekybos. Kasos knygą ir kitus dokumentus klastojo taip, jog bendrovės administracija nesusigaudytų dėl pinigų trūkumo. Kaltinamųjų kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą patvirtina liudytojų J. Ž., J. V., D. Ž., J. B. parodymai, specialistų išvados, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos G. G. tarnybinių pranešimų duomenys, L. S. pasiaiškinimai. Kitos bendrovės pardavėjos susigaudyti apie daromas nusikalstamas veikas negalėjo, nes tam reikėtų matyti ir analizuoti bendrovės buhalterinius dokumentus. Teismas netyrė, ar apskritai bendrovėje „Botesė“ buvo tvarkoma buhalterinė apskaita pagal teisės aktų reikalavimus, nes teismą riboja teisminio nagrinėjimo ribos ir be to, tai neturi įtakos dėl kaltinamųjų kaltės nustatymo. Kaltinamųjų kaltės ribas apibrėžia specialisto išvados duomenys. Taigi, kaltinamosios L. S. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios I. P. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškovas UAB „Botesė“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma atlyginti viso 30339,89 Lt žalos (t3, b.l. 123-126). Ieškinyje nurodoma, jog klastojant įmonės dokumentus ir turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą L. S. į įmonės banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes: 2008-01-22 neįnešė -349 Lt; 2008-09-30 neįnešė - 338 Lt; 2009-04-23 neįnešė - 143.20 Lt; 2009-06-19 neįnešė - 188.30 Lt; 2009-06-22 neįnešė - 202.30 Lt; 2009-06-29 neįnešė - 129 Lt; 2009-07-17 neįnešė - 99 Lt; 2009-08-25 neįnešė - 199 Lt; 2009-10-16 neįnešė - 206.10 Lt; 2009-10-27 neįnešė - 229 Lt; 2009-11-20 neįnešė - 389 Lt; 2009-11-25 neįnešė - 399 Lt; 2009-11-28 neįnešė - 299 Lt; 2009-12-19 neįnešė -349 Lt; 2009-12-22 neįnešė - 350.10 Lt; 2009-12-23 neįnešė - 263.20 Lt; 2010-01-22 neįnešė - 229 Lt; 2010-02-05 neįnešė - 349 Lt; 2010-02-17 neįnešė - 229 Lt; 2010-03-30 neįnešė - 259 Lt; 2010-04-12 neįnešė - 249 Lt; 2010-04-13 neįnešė - 249 Lt; 2010-05-11 neįnešė - 229 Lt; 2010-05-20 neįnešė – 229 Lt; 2010-05-26 neįnešė - 229 Lt. Apgaulės būdu neteisėtai savo naudai įgijo UAB „Botesė“ priklausantį turtą (pinigines lėšas) - 6383.20 Lt. Taip pat turint tikslą pasisavinti svetimą turtą, dirbdama UAB „Botesė" laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2010-02-27 klastodama parduotuvės „Batų sala" kasos aparato duomenis į įmonės sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes: 2009-12-29 - 386.10 Lt; 2010-02-27 - 299 Lt. Apgaulės būdu teteisėtai, savo naudai įgijo UAB „Botesė" priklausantį turtą (pinigines lėšas) - 685.10 Lt. Be to, ji bendrais veiksmais veikdama bendrininkų grupėje kartu su kaltinamąja I. P. iš įmonės kasos aparato išėmė 8345.31 Lt, o pajamavo (įnešė į įmonės kasą ar sąskaitą) 5000 Lt t.y. 3345.31 Lt mažiau; 2009-02-13 išėmė - 9000 Lt; 2009-09-18 išėmė 5000 Lt, kurių nepajamavo, neįnešė į įmonės sąskaitą ar kasą, tokiu būdu neteisėtai bendrais veiksmais kartu su I. P., pasisavino UAB „Botesė“ priklausantį 17 345.31 Lt vertės turtą (pinigines lėšas). Be to, ji bendrais veiksmais veikdama bendrininkų grupėje kartu su kaltinamąja I. P. 2008-11-13 suklastodama parduotuvės „Batų sala" prekių grąžinimo aktą pasisavino įmonei priklausančius pinigus - 269 Lt. Taip pat ji 2008-11-18 suklastojo parduotuvės „Batų sala“ prekių grąžinimo aktą ir iš įmonės pasisavino 279 Lt, Taip pat ji 2009-01-19 suklastojo parduotuvės „Batų sala“ prekių grąžinimo aktą ir iš įmonės pasisavino 19 Lt; Taip pat ji 2009-01-19 suklastojo parduotuvės „Batų sala“ prekių grąžinimo aktą ir iš įmonės pasisavino 229 Lt. Klastojant įmonės dokumentus ir turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą I. P. į įmonės banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes: 2008-04-18 neįnešė - 39.98 Lt; 2008-09-08 neįnešė - 199.50 Lt; 2009-04-03 neįnešė - 143.20 Lt; 2009-05-25 neįnešė - 269 Lt; 2009-06-08 neįnešė - 104.30 Lt; 2009-09-18 neįnešė - 199 Lt; 2009-10-23 neįnešė - 389 Lt; 2009-10-30 neįnešė - 349 Lt; 2009-11-07 neįnešė - 389 Lt; 2009-11-18 neįnešė - 199 Lt; 2009-12-08 neįnešė - 349 Lt; 2009-12-16 neįnešė - 369 Lt; 2010-01-11 neįnešė - 359.10 Lt; 2010-01-16 neįnešė - 229 Lt; 2010-02-26 neįnešė - 329 Lt; 2010-03-04 neįnešė - 299 Lt; 2010-03-15 neįnešė - 199 Lt. Apgaulės būdu neteisėtai, savo naudai įgijo UAB „Botesė" priklausantį turtą (pinigines lėšas) - 4519.88 Lt. Taip pat turint tikslą pasisavinti svetimą turtą, dirbdama UAB „Botesė" laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2010-02-27 klastodama parduotuvės „Batų sala" kasos aparato duomenis į įmonės banko sąskaitą neįnešė įplaukų už parduotas prekes: 2009-07-14 - 160.30 Lt; 2010-02-05 - 199 Lt; 2010-02-23-251.10 Lt. Apgaulės būdu neteisėtai, savo naudai įgijo UAB „Botesė" priklausantį turtą (pinigines lėšas) - 610.40 Lt. Nustatyta, kad kaltinamųjų L. S. ir I. P. nusikalstamais veiksmais UAB „Botesė" viso buvo padaryta 30.339,89 Lt turtinė žala. Turtinė žala iš kaltinamųjų L. S. ir I. P. civilinio ieškovo UAB „Botesė“ naudai priteistina solidariai 17.614,31 Lt. Iš kaltinamosios L. S. civilinio ieškovo UAB „Botesė“ naudai priteistina - 7 595,30 Lt turtinė žala, kurią UAB „Botesė" privalo asmeniškai atlyginti L. S.. Iš kaltinamosios I. P. civilinio ieškovo UAB „Botesė" naudai priteistina - 5 130,28 Lt turtinė žala, kurią UAB „Botesė" privalo asmeniškai atlyginti I. P.. Taip pat ieškinyje prašoma priteisti turėtas advokato išlaidas (1800 Lt) (t. 3, b.l. 123-126). Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, specialistas taip pat atliko tyrimą ir nustatė padarytos bendrovei žalos dydį, dėl to civilinis ieškinys tenkintinas. Priteistina atlyginti solidariai iš kaltinamųjų L. S. ir I. P. civilinio ieškovo UAB „Botesė“ naudai 17 614,31 Lt turtinės žalos, priteistina atlyginti civilinio ieškovo UAB „Botesė“ naudai iš kaltinamosios L. S. 7595,30 Lt turtinės žalos, priteistina atlyginti civilinio ieškovo UAB „Botesė“ naudai iš kaltinamosios I. P. 5130,28 Lt turtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103, 105 straipsniais, turėtos 1800 Lt advokato išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai išieškotinos iš kaltinamųjų UAB „Botesė“ naudai.

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. S. teismas atsižvelgia, kad kaltinamoji L. S. padarė septynias nusikalstamas veikas, veikos susijusios, padarytos tiesiogine tyčia, nukreiptos į pinigų pasisavinimą apgaulės būdu iš įmonės, kurioje dirbo, veikos baigtos. Atsižvelgiama, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į padarytos žalos dydį, į pareikštą civilinį ieškinį, į tai, jog žala nėra atlyginta, į kaltinamosios asmenybę: vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, turi du vaikus 15 m. ir 19 m., turi sugyventinį, vienas vaikas turi neįgalumą, dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka bausta (t. 3; b.l. 41) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Psichikos sveikatos centre nesigydė (t.3; b.l. 44) Priklausomybių ligų centre neregistruota (t.3; b.l. 45), neteista. Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, kaltinamajai L. S. už visas nusikalstamas veikas skirtina baudos bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės apimtinos, po to dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos realiąja sutaptimi, bausmės iš dalies sudėtinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir skirtina kaltinamajai subendrinta bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. P. teismas atsižvelgia, kad kaltinamoji I. P. padarė tris nusikalstamas veikas, veikos susijusios, padarytos tiesiogine tyčia, nukreiptos į pinigų pasisavinimą apgaulės būdu iš įmonės, kurioje dirbo, veikos baigtos. Atsižvelgiama, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į padarytos žalos dydį, į pareikštą civilinį ieškinį, į tai, jog žala nėra atlyginta, į kaltinamosios asmenybę: aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, turi suaugusį vaiką, turi sugyventinį, dirbanti, administracine tvarka bausta (t. 2; b.l. 137) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Psichikos sveikatos centre nesigydė (t.2; b.l.139-140), Priklausomybių ligų centre neregistruota (t.2; b.l. 141), neteista. Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, kaltinamajai I. P. už visas nusikalstamas veikas skirtina baudos bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės apimtinos, po to dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos realiąja sutaptimi, bausmės iš dalies sudėtinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir skirtina kaltinamajai subendrinta bausmė.

L. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajai L. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už 30339,89 Lt sumą, į butą, esantį . (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m sav., unikalus Nr. 1. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/316803, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, tačiau paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kaltinamajai I. P. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už 30339,89 Lt sumą, į 1/2 dalį buto, esantį . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/170485, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, tačiau paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Siekiant užtikrinti, kad kaltinamosios atlygintų padarytą žalą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti. Atlyginusios žalą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo kaltinamosios turės teisę kreiptis Lietuvos Respublikos BPK VII dalies nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti L. S. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmes apimti, po to dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos realiąja sutaptimi, bausmes iš dalies sudėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir skirti kaltinamajai L. S. subendrintą bausmę – 120 MGL (15600 Lt) baudą.

pripažinti I. P. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir ją nubausti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmes apimti, po to dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos realiąja sutaptimi, bausmes iš dalies sudėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir skirti kaltinamajai I. P. subendrintą bausmę – 70 MGL (9100 Lt) baudą.

Civilinio ieškovo UAB „Botesė“ civilinį ieškinį dėl turtinės 30339,89 Lt žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti jį tokia tvarka: 17.614,31 Lt priteisti atlyginti solidariai š abiejų kaltinamųjų L. S. ir I. P., iš kaltinamosios L. S. civilinio ieškovo UAB „Botesė“ naudai priteisti atlyginti - 7595,30 Lt turtinę žalą, iš kaltinamosios I. P. civilinio ieškovo UAB „Botesė" naudai priteisti atlyginti - 5130,28 Lt turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103, 105 straipsniais, turėtas 1800 Lt advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir solidariai išieškoti iš kaltinamųjų L. S. ir I. P. UAB „Botesė“ naudai.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

I. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bauda turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė