Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-234-790/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2-234-790/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00926-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „KRS“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Birštono vandentiekis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-234-790/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00926-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono vandentiekis“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KRS“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Birštono vandentiekis“ 2018 m. lapkričio 20 d. atsakymu į pretenziją įformintą sprendimą ir sprendimą nustatyti viešojo pirkimo „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“, pirkimo Nr. 408438 (toliau – ir pirkimas) dokumentų I skyriaus 4 priedo „Rangovo techninis pasiūlymas“ 2.1.4 punktą (t. y. šis punktas panaikintinas); priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė teigia, kad rengiant pirkimo dokumentus buvo atsižvelgta tik į dalį Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų pastabų ir pirkimo dokumentų trūkumai nėra visiškai ištaisyti, kadangi pirkimo dokumentų I skyriaus 4 priedo „Rangovo techninis pasiūlymas“ 2.1.4 punkte išliko reikalavimas teikiant pasiūlymą nurodyti siūlomų medžiagų technines charakteristikas. Ginčijamomis nuostatomis reikalaujama pateikti gana konkrečius ir specifinius duomenis, kurie gali būti nežinomi arba netiksliai žinomi teikiant pasiūlymą. Anot ieškovės, tokie netikslūs, nuspėti duomenys negali būti vertinami pasiūlymų pateikimo ir jų vertinimo metu.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo – atviro (supaprastinto) konkurso, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“, pirkimo Nr. 408438, procedūras. Ieškovė nurodo, kad teikdama ieškinį siekė užtikrinti pirkimo sąlygų teisėtumą. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, iki šios bylos išnagrinėjimo ne tik kad bus pateikti tiekėjų pasiūlymai, tačiau pirkimų procedūros galės būti labai pažengusios arba, tikėtina, net pasibaigusios sutarties sudarymu. Tokiu atveju patenkinus ieškinį tektų pripažinti negaliojančia sudarytą pirkimo sutartį, taikyti restituciją ir organizuoti naują, trečią analogišką viešąjį pirkimą arba turėtų būti taikomos alternatyvios sankcijos ir žalos atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „KRS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas konstatavo, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūras būtų padaryta didesnė žala viešajam interesui nei tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos. Teismo vertinimu, viešojo pirkimo rezultatas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu – gyventojų galimybe prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vartoti kokybišką, higienos reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, kuris nėra pavojingas sveikatai, todėl patenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius pirkimo procedūras – bus pažeistas prioritetinis viešasis interesas, t. y. visuomenės dalies teisėti lūkesčiai, susiję su galimybe naudotis geriamuoju vandeniu, atitinkančiu visus higienos reikalavimus, bei galimybe pasinaudoti nuotekų surinkimo paslauga.

5. Teismas pažymėjo, kad pirkimo procedūros prieš tai jau buvo nutrauktos, todėl pirkimo objekto įsigijimas yra užsitęsęs. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju kyla grėsmė, kad vykdomas projektas nebus įgyvendintas laiku ir bus prarastas iš Europos Sąjungos fondų jam skirtas finansavimas.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas neproporcingai apribotų atsakovės teises, kadangi ieškovė nėra pateikusi pasiūlymo perkančiajai organizacijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „KRS“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukliudyti įgyvendinti projektą ir kelia grėsmę netekti projektui skirto finansavimo. Vadovaudamasi pirkimo sąlygomis ieškovė pažymi, kad Europos Sąjungos fondo lėšos projektui nėra skirtos ir nėra žinoma, ar jos bus skirtos, o atsakovė gali priimti sprendimą pirkimą vykdyti savo lėšomis. Be to, iš pirkimo sąlygų nėra žinoma, ar pirkimo sutartis iš viso įsigalios, jos įsigaliojimui atsakovė numatė 12 mėnesių terminą. Pirkimo sąlygose taip pat nustatyta, kad rangovas darbus turės atlikti tik per 24 mėnesius nuo darbų pradžios, tačiau darbų pradžios terminas nėra žinomas. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas papildomam 12 mėnesių terminui. Taigi, ieškovė daro išvadas, kad projekto įgyvendinimas nėra skubus ir nėra priklausomas išimtinai tik nuo Europos Sąjungos fondo lėšų, o jo įgyvendinimo terminas šiuo metu nėra žinomas ir apibrėžtas, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis negalės būti praleistas.

7.2. Ieškovė sutinka su teismo pozicija dėl pirkimo objekto svarbos, tačiau ši aplinkybė, anot ieškovės, negalėtų būti kliūtimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pirkimų įgyvendinimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų atidėtas vos 2 mėnesiams, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip nepablogintų šiuo metu esamos situacijos. Gyventojai ir dabar naudojasi tam tikrais įrenginiais, skirtais nuotekų tvarkymui ir vandens tiekimui užtikrinti, todėl esama situacija nepablogėtų, jei jie naudotųsi jais 2 mėnesiais ilgiau, juo labiau kad toks atidėjimas nebūtų betikslis – šis projekto vykdymo atidėjimas reikalingas tam, kad būtų užtikrinta objektyvi, tiek techniniu požiūriu, tiek ir ekonomiškai geriausio tiekėjo atranka.

7.3. Priešingai negu teigia pirmosios instancijos teismas, būtent pirkimo vykdymas pagal neteisėtas sąlygas sudaro riziką prarasti galimybę pirkimą finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Pirkimas yra finansuojamas pagal 2014–2020?m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ finansuojamas veiklas. Šios priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-717, galiojusio iki 2016 m. rugsėjo 17 d., 25.1 punkte buvo nustatyta, kad projekto parengtumui rangos darbų ir techninės priežiūros viešųjų pirkimų procedūros turi būti įvykdytos (sudaryta pasiūlymų eilė ir pasibaigęs apskundimo terminas) iki paraiškos pateikimo, todėl tuo metu viešieji pirkimai turėjo būti vykdomi skubiau. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią minėto punkto redakciją, projekto parengtumui pareiškėjas iki paraiškos pateikimo turi būti pradėjęs vykdyti bent vieną rangos darbų viešąjį pirkimą. Vadinasi, projekto parengtumas nebėra siejamas nei su viešųjų pirkimų procedūrų įvykdymu, nei tuo labiau su darbų pabaigimu, o galiojanti sąlyga – viešojo pirkimo pradėjimas vykdyti – egzistuoja nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB „Birštono vandentiekis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė kelia ginčą dėl to, ar pirkimo sąlygų 4 priedo 2.1.4 punkte įtvirtintas reikalavimas yra proporcingas, t. y. ieškovė kelia klausimą, ar perkančioji organizacija gali reikalauti šiame punkte nurodytos informacijos pasiūlymų teikimo stadijoje, tačiau kaip matyti iš ieškovės atskirojo skundo, ieškovė, kaip ir dar 10 kitų tiekėjų, pateikė pasiūlymą pirkimui, pateikdama ir ginčo objektu esančią informaciją. Esant šioms aplinkybėms atsakovei kyla abejonių dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo apginti galimai pažeistą teisę. Atsakovės vertinimu, ieškovė faktiškai pripažino, kad perkančioji organizacija pagrįstai prašė kartu su pasiūlymu pateikti ginčo informaciją, o tai patvirtina, kad ieškovė preliminariai nepagrindė savo reikalavimų.

8.2. Nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, kadangi teismas tokiu atveju turėtų galimybę taikyti alternatyviąsias sankcijas arba žalos atlyginimo institutą.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeis viešąjį interesą ir sukels didesnę žalą, nei jų netaikymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti švaraus geriamojo vandens tiekimą ir tinkamą nuotekų tvarkymą. Birštono mieste vis dar ne visi gyventojai yra aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu ir nėra iki galo įrengta nuotekų sistema. Dėl šios priežasties yra teršiama aplinka ir daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Įgyvendinus projektą bus užtikrintas ilgalaikis, vartotojams prieinamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, bus sumažinta paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerinta aplinkos būklė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad projekto įgyvendinimas nėra skubus ir nėra priklausomas nuo Europos Sąjungos fondų lėšų, kadangi atsakovė neturi galimybių finansuoti pirkimą savo lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

11. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje taikymo, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei galėtų nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

13. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės vykdomo pirkimo rezultatas yra susijęs su viešuoju interesu (įvykdžius projektą, būtų užtikrinta gyventojų galimybė prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vartoti kokybišką, higienos reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, kuris nėra pavojingas sveikatai) ir nustatęs, kad ieškovės, kaip tiekėjos, interesas bei visuomenės interesas dėl racionalaus valstybės lėšų naudojimo galės būti užtikrinti po viešojo pirkimo procedūrų užbaigimo, padarė išvadą, kad prioritetas šiuo atveju turėtų būti taikomas pirmiau minėtam su pirkimo objektu susijusiam viešajam interesui. Anot pirmosios instancijos teismo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras bus pažeisti ne tik šiame pirkime dalyvaujančios perkančiosios organizacijos interesai, tačiau ir visuomenės dalies teisėti lūkesčiai, susiję su galimybe naudotis visus higienos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu bei galimybe pasinaudoti nuotekų surinkimo paslauga. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ rangos darbų pirkimą. Vykdomo pirkimo objektu yra vandentiekio ir nuotekų tinklų Birštono mieste, Viensėdžio ir Kernuvių kaimuose klojimo darbai kartu su projektavimo paslaugomis. Bendras planuojamų pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgis sudaro apie 9 709 m. Pirkimas finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ finansuojamas veiklas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirkimo objektu yra siekiama pagerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nurodytose teritorijose. Šio projekto įgyvendinimas neabejotinai bus naudingas projekte dalyvaujančių vietovių gyventojams, todėl teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pirkimo objektas šiuo atveju yra susijęs su viešuoju interesu – įgyvendinus projektą, projekte dalyvaujančių teritorijų gyventojams būtų užtikrinta galimybė prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vartoti kokybišką, higienos reikalavimus atitinkantį ir sveikatai nepavojingą geriamąjį vandenį, taip pat būtų sumažinta požeminių ir antžeminių vandenų tarša, pagerinta aplinkos būklė.

16. Vis dėlto aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, per se nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, kurio iš konkuruojančių interesų neapgynus galėtų kilti didesnė žala. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas su pirkimo objektu susijusiam viešajam interesui. Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai nenutiesus naujų vandentiekio ar nuotekų tinklų, gyventojams kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su nuotekų tvarkymu, gyventojų aprūpinimu geriamuoju vandeniu, sveikatos užtikrinimu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas – tai geriausias būdas išspręsti gyventojų sanitarines problemas ir saugoti gamtą nuo užteršimo, o pirkimo sutarties įgyvendinimas padės iš esmės pagerinti projekto įgyvendinimo teritorijose gyvenančių asmenų gyvenimo kokybę, taip pat teigia, kad esama infrastruktūra ir jos trūkumas riboja vartotojų galimybes, dalis gyventojų nėra aprūpinama centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, iš šių atsakovės teiginių matyti, kad esama situacija nėra nauja, t. y. poreikis pagerinti geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą nebuvo tenkintas ilgesnį laikotarpį, tačiau nepaisant to, nėra duomenų, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūros trūkumai jau anksčiau būtų laikomi sukeliančiais realią žalą gyventojams.

17. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 1 skirsnyje pateiktose rangos sutarties sąlygose nurodyta, kad ši sutartis įsigalioja gavus pritarimą dėl projekto finansavimo pagal Lietuvos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas ir / ar kito fondo ar programos lėšomis ir sudarius finansavimo administravimo sutartį arba užsakovui priėmus sprendimą vykdyti sutartį pasitelkiant nuosavas lėšas. Jeigu rangos sutartis neįsigalioja per 12 mėnesių, sutartis gali būti nutraukta bet kurios iš šalių iniciatyva. Sutartyje taip pat nustatyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti darbus per 24 mėnesius nuo darbų pradžios. Tuo atveju, jeigu kiltų nenumatytų, nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, tokių kaip nepalankios klimatinės sąlygos, kitų institucijų nesuteikti leidimai, nepriimti ar vilkinami priimti sprendimai, derinimai, priimti nauji sprendimai, teisės aktų pasikeitimai, pastarasis terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų nuostatų, su pirkimą laimėjusiu tiekėju sudarytos sutarties įsigaliojimas yra atidedamas konkrečiai neapibrėžtam terminui ir siejamas su finansavimo projektui suteikimu, be to, rangos sutartyje nustatytas pakankamai ilgas terminas darbams atlikti, kuris dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių gali būti papildomai pratęstas. Tai savo ruožtu patvirtina, kad visuomenės intereso patenkinimas šiuo atveju nereikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš tinkamą pirkimo procedūrų įgyvendinimą, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų sąlygoti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

18. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirkimo objekto įsigijimas yra užsitęsęs bei pažymėjo, kad nespėjus laiku įgyvendinti projekto, gali būti prarastas jo finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų lėšos. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jie nėra pagrįsti atitinkamomis finansavimą reglamentuojančių teisės aktų ar sutarties dėl projekto finansavimo nuostatomis, projektui taikomais darbų atlikimo terminais, su kuriais siejamas finansavimas ir pan.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu (šiuo atveju – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimu), bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tuo atveju, jeigu pirkimo procedūros būtų vykdomos pagal galimai netinkamai parengtas, teisės aktų reikalavimų neatitinkančias pirkimo sąlygas, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą. Šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo procedūros būtų tęsiamos pagal galimai neteisėtas pirkimo sąlygas ir tai galėtų sąlygoti, kad potencialūs tiekėjai, galintys pasiūlyti galimai ekonomiškai naudingesnius ir / ar techniškai pažangesnius sprendimus, priimtų sprendimą nedalyvauti pirkime dėl nurodytų abejones keliančių pirkimo sąlygų. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių su pirkimo laimėtoja galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis bei pagal ją pradėti įgyvendinti darbai. Tokios aplinkybės apsunkintų ieškovės teisminės gynybos veiksmingumą, kadangi teismų praktikoje nurodyta, kad kai viešojo pirkimo sutarties dalykas (objektas) yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, todėl yra pagrįsta ir racionalu šioje proceso stadijoje užkirsti kelią galimos žalos dėl netinkamų pirkimo sąlygų nustatymo atsiradimui ir stabdyti pirkimo procedūras.

20. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, nors ir ginčija pirkimo sąlygas, tačiau pateikė pasiūlymą pirkimui, kartu pateikdama ginčo objektu esančią informaciją. Atsakovės vertinimu, tokiu būdu ieškovė faktiškai pripažino, kad perkančioji organizacija pagrįstai prašė nurodyti pasiūlyme pirkimo sąlygų 4 priedo 2.1.4 punkte išvardintus duomenis, todėl ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, o jos pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.

21. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų matyti, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais argumentais. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ir pan. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime, vis dėlto ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad ieškovė pripažino ginčijamų pirkimo sąlygų pagrįstumą ar kad ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi – net pateikusi pasiūlymą ir dalyvaudama pirkime ieškovė gali nesutikti su konkrečiomis pirkimo sąlygomis ir siekti, kad jos būtų panaikintos. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, atmetamas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus ir šios nutarties 12 ir 13 punktuose išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje prioritetas teiktinas ne viešajam interesui užtikrinti viešojo pirkimo teisėtumą, bet viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo – atviro (supaprastinto) konkurso, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 408438, procedūras.

Teisėjas Marius Bajoras