Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „RA development“ atstovui - advokatui A.G.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „RA development“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti Detaliojo plano, nes tokia teisę ji turi tik Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais. Savivaldybės administracijos direktorius nedalyvauja detaliųjų planų derinimo ar tikrinimo procedūrose, tačiau būtent savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu patvirtinti ar nepatvirtinti teritorijų planavimo dokumentą yra pabaigiama administracinė procedūra. Dėl šios priežasties savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, turi įsitikinti tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento teisėtumu, nes yra įpareigotas prisiimti atsakomybę už tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento pasekmes. Savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas galutinis sprendimas (individualus teisės aktas), o ne tarpiniai detaliuosius planus derinančių ar tikrinančių institucijų sprendimai, sukelia teisines pasekmes asmeniui, inicijavusiam teritorijų planavimo procesą. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas teisėtumo principą, pagrįstai nagrinėjo Detaliojo plano sprendinių teisėtumą - atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė Skundžiamame rašte įtvirtintą sprendimą netvirtinti Detaliojo plano.

Nurodė, kad Detaliojo plano sprendiniuose prijungiamas valstybinės žemės plotas (Detaliajame plane suformuotas apie 139 kv. m žemės sklypas „B") ribojasi su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Pareiškėjo pateiktoje planavimo pasiūlymų schemoje yra aiškiai pažymėta, kad įsiterpusio valstybinės žemės sklypo vakarinės kraštinės ilgis 9,38 m, rytinės kraštinės ilgis 10,17 m. t. y. įsiterpusio žemės sklypo plotis yra didesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytas maksimalus dydis. Todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas, Detaliajame plane suformuotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas „siaura juosta", o įvertinant tai, kad vakarinėje dalyje šis sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, akivaizdu, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas). Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Detalųjį planą ir naikinti Skundžiamo rašto pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-4133 buvo patvirtintas minėto Žemės sklypo detalusis planas (b. l. 27). 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti minėto detaliojo plano koregavimą, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir pakeisti suplanuotos teritorijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo reglamentus kitais ir nustatyti papildomus suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus (b. l. 30). Buvo atliktos teisės aktuose nustatytos žemės klypo detaliojo plano keitimo procedūros. Detalusis planas buvo suderintas teritorijų planavimo sąlygas išdavusiose institucijose (b. l. 8–9). Inspekcija 2018 m. liepos 31 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG 77353 pritarė detaliojo plano teikimui tvirtinti (b. l. 7). Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (33.200)R-3362 atsisakė tvirtinti detalųjį planą motyvuodama tuo, kad prijungiamas laisvos žemės plotas neatitinka kriterijų, pagal kuriuos valstybinės žemės plotą būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą (b. l. 5–6).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-4133 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patvirtinimo“ keitimą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, pakeisti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentus ir nustatyti papildomus suplanuotos teritorijos reglamentus, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalis nustato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1750-415/2019; kt.).

Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte, kuriame numatyta, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Bylos duomenys patvirtina, jog prie Žemės sklypo prijungiamas žemės plotas ribojasi su Algirdo gatve bei pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, taip pat ir su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Teismas pažymi, jog įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Taisyklių 2.15 punkte yra numatyta išimtis, pagal kurią įsiterpusiu sklypu laikomas ir su valstybinės žemės plotu besiribojantis sklypas, kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsiterpusį žemės sklypą siekia įsigyti būtent šio punkto nuostatų pagrindu, t. y. kaip siaurą juostą, todėl aktuali Nutarime numatyta sąlyga dėl žemės plotų, kuriuos sudaro siaura juosta, šlaitai ir griovos.

Iš Skundžiamo rašto turinio matyti, kad atsakovas išvadą, jog prie Žemės sklypo prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų ir grindė tik ta aplinkybe, jog Detaliojo plano sprendiniuose prijungiamas valstybinės žemės plotas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas (b. l. 5–6). Pažymėtina, jog detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad prijungiamas valstybinės žemės plotas – tai siaura (mažesnio nei 10 m pločio) valstybinės žemės juosta (b. l. 37). Tačiau Skundžiame rašte nėra įvertinta, ar planuojamą prijungti prie Žemės sklypo laisvos valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta. Iš pateiktos į bylą 2017 m. gegužės mėnesio Planavimo pasiūlymų schemos matyti, kad prijungiamo žemės ploto vakarinės kraštinės ilgis 9,38 m, rytinės kraštinės ilgis – 9,99 m, taigi nesiekia 10 m (b. l. 50). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog būtent ši planavimo schema buvo teikiama vertinimui detaliojo planavimo procese. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Detaliuoju planu planuojamas prijungti žemės plotas, nors ir ribojasi su laisva valstybine žeme, laikytinas siaura juosta, todėl atitinka įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas atsakovo atsisakymą patvirtinti detalųjį planą ginčija taip pat ir tuo aspektu, jog Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės atsisakyti tvirtinti Detalųjį planą nesant teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu atsakomybės už priimtus sprendimus principu ir nurodo, jog savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, turi įsitikinti tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento teisėtumu, nes yra įpareigotas prisiimti atsakomybę už tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. Pagal to paties įstatymo 5 dalį tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu.

Pažymėtina, jog Inspekcijos 2018 m. liepos 31 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. REG77353 nėra apskųstas teismui, o Teritorijų planavimo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis pasirašoma tik, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra bei kitais Vyriausybės nustatytais atvejais (Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindų, kuriais remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius galėjo atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.

Kadangi specialiajame įstatyme, reglamentuojančiame kompleksinio teritorijų planavimo procedūras, t. y. Teritorijų planavimo įstatyme yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada tvirtinančioji institucija (šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius) gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, atsakovui Skundžiamame rašte nurodžius motyvus, kurie Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nėra numatyti, toks atsakovo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (33.200)2-3362 „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą“ yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina teisės aktų nustatytus terminu iš naujo priimti sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-4133 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ keitimo tvirtinimo.

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „RA development“ skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (33.200)2-3362 „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą“.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatytu terminu iš naujo priimti sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-4133 „Dėl žemė sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ keitimo tvirtinimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.