- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2-1540-886/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20776-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei J. V., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Kauno miesto savivaldybė pareiškimu (3-6 b.l.) prašo pripažinti bešeimininkiais ir perduoti pareiškėjos nuosavybėn: 1) inžinerinį statinį (kelią (gatvę) – dviračių taką nuo Panemunės tilto iki M. K. Č. tilto (pažymėtą 1-114, paskirtis – kelių (gatvių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune; 2) inžinerinį statinį – pėsčiųjų taką tarp Papilio g. ir prieplaukos krantinės (žymėjimas 1-17, paskirtis – kelių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja pareiškime nurodo ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad siekiant įteisinti pėsčiųjų taką, esantį tarp Papilio g. ir Prieplaukos krantinės, Kaune, ir dviračių taką nuo Panemunės tilto iki M. K. Č. tilto, Kaune, buvo nustatyta, kad pėsčiųjų ir dviračių takas ir daiktinės teisės įjuos, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šie nekilnojamieji daiktai įtraukti į statinių neturinčių savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir apskaitą. Savininkai ar asmenys, turintys turtinių teisių į šiuos statinius, neatsiliepė, pretenzijų nepareiškė. Pareiškėja neturi duomenų, kad pripažinus minėtus statinius bešeimininkiais būtų pažeistos kitų asmenų teisės. Pažymėjo, kad šie statiniai turi būti perduoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, nes vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, t. y. dviračių takas nuo Panemunės tilto iki M. K. Č. tilto ir pėsčiųjų takas tarp Papilio g. ir Prieplaukos krantinės yra vietinės reikšmės viešas kelias-gatvė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą (46 b.l.), pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo (67-68 b.l.) ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškimui neprieštarauja, nes yra patenkinti visi teisės aktų nustatyti reikalavimai dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja 2011-11-02 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimo statinio – dviračių tako (nuo Panemunės tilto iki Čiurlionio tilto), Kaune (7 b.l.). Aplinkybę dėl pėsčiųjų tako, esančio tarp Papilio g. ir Prieplaukos krantinės, ir dviračių tako nuo Panemunės tilto iki Čiurlionio tilto) kadastriniai matavimų darbų atlikimo patvirtina nekilojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (34-43, 44-59 b.l.).
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius - jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius - juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (šio straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos nurodyti inžineriniai statiniai - (kelias (gatvė) – dviračių takas nuo Panemunės tilto iki M. K. Č. tilto (pažymėtas 1-114, paskirtis – kelias (gatvė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, ir pėsčiųjų takas tarp Papilio g. ir Prieplaukos krantinės (žymėjimas 1-17, paskirtis – kelias, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinka aukščiau nurodytą kelio sąvoką, yra vietinės reikšmės kelias ir yra skirtas pėsčiųjų eismui.
Pagal CK 4.57 straipsnio 1 dalį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 3.2 punkte nurodyta, kad bešeimininkis daiktas apskaitomas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita). Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje institucijoje turi būti tik apskaitytas surašant turto apskaitos dokumentą, o statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), – aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 113-4143) patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Apskaitymo pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, rašytinis pranešimas mokesčių inspekcijai ar kitai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą. Vadovaujantis šių taisyklių 23¹ 1, 5 punktais pareiškėja Kauno miesto savivaldybė statinius - pėsčiųjų taką tarp Papilio g. ir Prieplaukos krantinės ir dviračių taką nuo Panemunės tilto iki M. K. Č. tilto įtraukė į 2012-05-07 Statinių neturinčių savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą (10, 11 b.l.), ir į apskaitą, surašydama patvirtintos formos apskaitos aktus: Nr. 60-17-51 ir Nr. 60-1754 (12-13, 14-15 b.l.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 34¹ punkte nurodyta, kad siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybė, siekdama nustatyti dviračių tako nuo Panemunės tilto iki M. K. Č. g. ir pėsčiųjų tako tarp Papilio g. ir Prieplaukos krantinės savininkus, laikotarpiu nuo 2012-09-24 iki 2013-02-01, kvietė atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius ir informavo dėl kreipimosi į teismą pripažinti šiuos statinius bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn skelbiant spaudoje – 2012-05-28, 2012-09-06 laikraštyje „Kauno diena“ (31, 32 b.l.), 2013-02-01 laikraštyje „15 min“, Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje (16-21, 22, 23-24 b.l.), Centro seniūnijos informaciniame stende (26, 27, 28 b.l.), nuo 2012-10-12 iki 2013-04-15 (Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos raštas Nr. 15-10-80 dėl dviračių tako), bei Šančių seniūnijos informaciniame stende (29, 30 b.l.). Atsiliepimų ar pretenzijų dėl nurodytų skelbimų byloje, informacijos apie šių statinių savininkus, sąžiningus įgijėjus ar teisėtus valdytojus byloje nėra.
Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybė įtraukė prašomus pripažinti bešeimininkiais statinius į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą, apie šį faktą pranešė visoms suinteresuotoms institucijoms, spaudoje, Kauno miesto savivaldybės, Centro seniūnijos, Šančių seniūnijos informaciniuose stenduose skelbė apie šių statinių savininkų ar kitų teisių turėtojų paiešką, tačiau asmenų, turinčių teisių į šiuos statinius neatsirado, nei nuosavybės teisės nei kitos teisės į statinius viešame registre nėra įregistruotos, galimi statinių savininkai nėra žinomi, nuo įtraukimo į sąrašą statinių, kurie neturi savininkų (kurių savininkai nežinomi), yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pažymėtina, kad statinių neprižiūrint, neeksploatuojant, jais nesirūpinant, esant apleistiems, egzistuoja objektyvus poreikis imtis atitinkamų priemonių jiems sutvarkyti ir išvengti galimos žalos aplinkai.
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, nustatęs reikšmingas aplinkybes dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais reikalavimų atitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų sutikimą su pareiškimu (CPK 185 straipsnis), daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjos prašomus inžinerinius statinius pripažinti bešeimininkiu turtu, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 4.57 straipsnio 1, 2 dalys, 4.58 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti inžinerinius statinius – inžinerinį statinį (kelią (gatvę) – dviračių taką nuo Panemunės tilto iki M. K. Č. tilto (pažymėtą 1-114, paskirtis – kelių (gatvių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, ir pėsčiųjų taką tarp Papilio g. ir prieplaukos krantinės (žymėjimas 1-17, paskirtis – kelių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bešeimininkiu turtu ir perduoti juos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.