- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- AN2-209-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00018-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. (V. M.) atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) I. S. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu V. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskyrė 10 Eur baudą. V. M. nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 9 d., 18.11 val., (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį ir važiuodamas antra eismo juosta, rikiavosi į trečią eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kito važiuojančio automobilio ir kliudė automobilį, važiavusį trečia eismo juosta ta pačia kryptimi. Įvykio metu apgadinti du automobiliai.
Šalies argumentai
2. V. M., nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti jam priimtą 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nutraukti, nes jis dėl kilusio eismo įvykio nekaltas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. atstovo advokato V. Žylės skundas netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. atstovas advokatas V. Žylė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. M. nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik liudytojos K. S. parodymais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad, kilus eismo įvykiui, dėl V. M. kaltės nekyla jokių abejonių. Apeliaciniame skunde teigiama, jog įvykio aplinkybės įrodo, kad kito automobilio, eismo įvykio deklaracijoje pažymėto indeksu „B“, vairuotoja K. S. važiavo iš paskos automobiliui „A“. Būtent ji nesilaikė visų atsargumo priemonių ir nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio „A“, kuriam dėl neatsargių trečia eismo juosta važiavusio automobilio vairuotojos veiksmų nebuvo leista laisvai manevruoti, t. y. automobiliui „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekliudomai persirikiuoti į trečią eismo juostą, kur ta pačia kryptimi iš paskos važiavo automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
3.2. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog policijos pareigūnų surašytame nutarime nepagrįstai nurodoma, kad V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 126 punktą. Nagrinėjamu atveju leistinas greitis eismo įvykio vietoje buvo 50 km/h, taigi būtent K. S. automobilis privalėjo laikytis ties 25 m riba nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės.
3.3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog eisme galioja nerašyta taisyklė, kad, jeigu transporto priemonių trajektorijos kertasi ir tai nenumatyta taisyklėse, duoti kelią turi tas vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. V. M. vairuojama transporto priemonė važiavo dešinės (gretimos) eismo juostos priekyje, todėl važiuojanti iš paskos ta pačia kryptimi transporto priemonės vairuotoja K. S. privalėjo suteikti galimybę V. M. vairuojamam automobiliui persirikiuoti į trečią eismo juostą.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. atstovo advokato V. Žylės apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog nekyla abejonių, kad V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. atstovo advokato V. Žylės apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar V. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, jo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai.
7. ANK 417 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 8 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu) numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo atveju V. M., neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, bandė rikiuotis į antrą eismo juostą, nepavykus to padaryti, grįžo į trečią ir taip susidūrė su K. S. vairuojamu automobiliu.
8. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien tik liudytojos K. S. parodymais. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir skundžiama nutartimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas įvykio aplinkybes, įvertino visus duomenis ir motyvavo, kodėl vienus jų pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas ne vien išimtinai liudytojos K. S. parodymais, bet surinktų duomenų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. G. parodė, kad įvykio vietoje, ties (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje stovėjo automobiliai „BMW“ ir „Škoda“. Automobilio „BMW“ vairuotoja paaiškino, kad važiavo trečia eismo juosta, priekyje taip pat trečioje juostoje važiavo automobilis „Škoda“, jo vairuotojas, neparodęs posūkio, bandė rikiuotis į antrą eismo juostą, bet staiga grįžo vėl į trečią ir kliudė jos vairuojamą „BMW“. Ji taip pat paaiškino, kad vairuotojai – K. S. ir V. M. iš karto po įvykio užpildė eismo įvykio deklaraciją, V. M. kaltės neneigė, tačiau tuoj po eismo įvykio atvyko jo draugai ir patarė, kad jis nepripažintų savo kaltės, todėl buvo iškviesti pareigūnai. Taip pat įvykio situaciją (duomenys neskelbtini) buvo aprašiusi ir 2019 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 9). Analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir liudytoja, (duomenys neskelbtini) S. B.
8.2. Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną važiavo (duomenys neskelbtini) pl., trečia eismo juosta. Prieš ją važiuojantis automobilis „Škoda“ staiga pradėjo rikiuotis į antrą juostą, nerodydamas posūkio, bet vėl grįžo į trečią, taip kliudydamas jos automobilį. Iš pradžių „Škoda“ vairuotojas su kalte sutiko, jie pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau netrukus atvyko jo draugai ir jis pradėjo kaltę neigti. Dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tas pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 11).
8.3. Taigi matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. M. kaltės, sukėlus eismo įvykį, vadovavosi ne tik liudytojos K. S. parodymais, bet taip pat ir išsamiais bei nuosekliais (duomenys neskelbtini) parodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo nepripažįsta, tvirtindamas, kad eismo įvykio kaltininkė yra K. S., tačiau akivaizdu, jog tokie jo teiginiai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog liudytoja J. M. yra atsakomybėn traukiamo asmens (duomenys neskelbtini), todėl davė jam palankius parodymus, kuriais teismas nesivadovavo, kadangi jie prieštarauja kitoms nustatytoms aplinkybėms. V. M. kaltę patvirtina ir tai, kad tuoj po įvykio jis pripažino sukėlęs eismo įvykį ir tik patartas draugų pradėjo savo kaltę neigti. Iš viso to, kas aptarta, matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vertino byloje surinktus duomenis, visiems suteikdamas vienodą reikšmę, susiedamas juos į loginę visumą ir atitinkamai pripažindamas įrodymais, tad jokių įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. nutarime nepagrįstai nurodyta, jog V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 126 punktą. KET 126 punkte nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog V. M. nevažiavo su savo transporto priemone ta pačia eismo juosta priekyje K. S., tad ji, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neprivalėjo laikytis 25 metrų atstumo. Tai V. M. bandė persirikiuoti atgal iš antros eismo juostos į trečią, tad būtent jam kilo pareiga važiuoti tokiu greičiu ir laikytis tokio atstumo (palikti šone atitinkamą tarpą), kad eismas būtų saugus. Šių atsargumo priemonių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. nesiėmė, tad jis laikytinas pažeidusiu KET 126 punkto reikalavimus.
10. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 punktas). Šios bendrosios pareigos nagrinėjamu atveju V. M. nesilaikė, vairavo transporto priemonę ir manevravo ja itin neatidžiai, nesiimdamas visų atsargumo priemonių, t. y. bandė persirikiuoti iš trečios eismo juostos į antrą, iki galo neįsitikinęs, ar jam tai padaryti pavyks, o po to bandė pakartoti manevrą ir grįžti į trečią eismo juostą, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas). Šių reikalavimų, prieš persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, o po to grįždamas atgal, V. M. nesilaikė ir būtent tokiais neatidžiais ir tyčiniais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį.
11. Svarbu atkreipti dėmesį, jog apeliaciniame skunde nurodomos neva nerašytos kelių eismo taisyklės nėra kriterijus, pagal kurį turėtų būti vertinamas V. M. kaltės klausimas ir sprendžiama dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties buvimo jo veiksmuose. Be to, būtina pažymėti, kad V. M. buvo persirikiavęs į antrą eismo juostą, tačiau jam to padaryti nepavyko sėkmingai, taigi sumanė grįžti į trečią eismo juostą, o to kita vairuotoja K. S. numatyti negalėjo, t. y. V. M. „užkišo“ savo transporto priemonę priešais K. S., kuri važiavo tiesia trajektorija kita eismo juosta. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei (KET 104 punktas). Taigi, jeigu nėra galimybės, vadinasi transporto priemonės vairuotojas tuo metu ir negali persirikiuoti, t. y. K. S. neturėjo praleisti ar suteikti pirmenybę važiuoti persirikiuojančiam iš antros eismo juostos į trečią V. M. Tokią pareigą K. S. būtų turėjusi tik tuo atveju, jei abu vairuotojai būtų persirikiavę vienu metu, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.
12. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. (V. M.) atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.