Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teiseja Neringa Venckiene, sekretoriaujant Skirmantei Sitkaitei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojancios M. V. firmos „Dinolita“ atstovams R. M. ir advokatui P. A., atsakovo K. M. KUB „Makvis“ atstovams K. M. ir advokatui I. D., treciajam asmeniui M. V. viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo bankrutuojancios M. V. firmos „Dinolita“ ieškini atsakovui K. M. KUB „Makvis“, treciajam asmeniui M. V. del skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Tretysis asmuo M. V. ieškini palaiko. Paaiškino, kad buvo sudarytos trys pasaugos sutartys, kurios yra su šaliu parašais. Pagal šias sutartis prekes ieškovui nebuvo gražintos. Atsakova gražinti prekiu nepraše, kadangi del ligos daugiau kaip metus nebuvo darbe, o laikinai direktoriaus pareigas ejes asmuo tik veliau informavo, kad prekes pagal minetas sutartis nera gražintos.

Nustatyta, kad šalys sudare neatlygintines pasaugos sutartis (2004-03-22 ir 2004-11-04), pagal kurias ieškovas perdave atsakovui saugoti ieškovui nuosavybes teise priklausancias prekes. 2010-10-11 ieškovo bankroto administratore pateike reikalavima Nr. S-10/10-34 atsakovui gražinti pasaugos sutarciu pagrindu perduotas prekes ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Civiliniuose santykiuose galiojantis ir Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnyje itvirtintas sutarties laisves principas leidžia civiliniu teisiniu santykiu subjektams pasirinkti ir sudaryti tokia sutarti, kuri labiausiai atitinka ju interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti del bet kokiu joms priimtinu sutarties salygu, taip pat gali savarankiškai nuspresti, kokia forma sudaryti sutarti, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio salygas ar sutarties forma nustato imperatyviosios teises normos arba tam tikru salygu reikalauja gera morale, viešoji tvarka, teises principai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.830 straipsni pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) isipareigoja saugoti kitos šalies (davejo) perduota kilnojamaji daikta ir gražinti ji išsaugota, o davejas – sumoketi atlyginima, jeigu tai itvirtinta sutartyje. Taigi, pasaugos sutarties objektas gali buti tik kilnojamasis daiktas, o viena iš esminiu sutarties salygu – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davejo buvo perduotas saugoti, ar buvo isipareigojimas daikta išsaugoti ir ji gražinti išsaugota, t. y. ar buvo susitarta del saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas.

Nagrinejamu atveju šalys sudare neatlygintines pasaugos sutartis (b.l. 8, 9), kuriose nurodyta, kad ieškovas atiduoda atsakovui atsakingam sandeliavimui ir priežiurai konkrecias prekes, kurios yra ieškovo nuosavybe. Teismas pripažista, jog šiuo atveju buvo sudarytos dvi pasaugos sutartys, tai yra 2004-03-22 (b.l. 8) ir 2004-11-04 (b.l. 9). Laikyti atskira pasaugos sutartimi 2004-03-22 pasaugos sutarti (b.l. 7) nera pagrindo, kadangi šioje sutartyje nurodytos tos pacios, kaip ir kitoje 2004-03-22 pasaugos sutartyje, saugojimui atiduotos prekes. Tik pasaugos sutartyje (b.l.8) nurodyti patikslinti prekiu kiekiai, kurie buvo ištaisyti ankstesneje pasaugos sutartyje (b.l. 7).

Pažymetina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia irodineti. Taigi pagal šias istatymo normas šalys šioje byloje nera atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir irodymus, juos rinkti ir pateikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dali irodinejimo tikslas – tai teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. fakta galima pripažinti neirodytu, jeigu byloje esanciu irodymu, kuriuos visapusiškai ivertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo isitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis irodymais. Irodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis irodinejimo priemonemis. Ar tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybiu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti irodymai leidžia teismui padaryti išvada, kad yra didesne tikimybe, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažista tuos faktus nustatytais. Irodinejimo proceso baigiamasis etapas yra irodymu ivertinimas. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo, ne karta yra pažymejes, kad CPK 185 straipsnyje itvirtintas laisvo irodymu vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas vadinamaja tiketinumo taisykle (tikimybiu pusiausvyros principu), pagal kuria tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas del to, kad jis pats nera gincijamu teisiniu santykiu dalyvis ar stebetojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-462). Ieškovui teigiant, kad atsakovas ieškovui pasaugos sutarciu pagrindu perduotu prekiu negražino, o atsakovui ši fakta neigiant, teismas daro išvada, kad yra didesne tikimybe, jog atsakovas pasaugos sutarciu pagrindu jam saugojimui pateiktas prekes gražino ieškovui. Tokia išvada darytina, ivertinus tai, kad tarp imoniu vadovu esant visiškam pasitikejimui prekiu gražinimo ieškovui aktai nebuvo pasirašomi, pasaugos sutartyse nera nurodyti nei konkretus saugojimui perduotu prekiu pavadinimai, nei ju kainos, be to, sutartyse nenumatyta prekiu saugojimo termino pabaiga, iki bankroto bylos ieškovui iškelimo šalys ne karta pasiraše skolu suderinimo aktus, taciau juose ieškovas jokiu pastabu atsakovui del tariamai negražintu prekiu vertes nepateike, ieškovo buhalterines apskaitos dokumentuose nenustatytas bankrutuojancios imones prekiu trukumas, ieškovo bankroto administratores pateiktoje veiklos ataskaitoje (2008-12-04 - 2009-02-06) (b.l. 44-53) nurodyta, kad 2008 m. ieškovo trumpalaikio turto verte buvo 29 275,66 Lt, tai yra ženkliai mažesne nei tariamai negražintu prekiu verte. Kauno apygardos teismo 2008-11-24 nutartis, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla (Nr. B2-1807-436/2008) (b.l. 6), patvirtina, kad ieškovo prekiu atsargu verte yra 6 151,55 Lt. Byloje nera jokiu duomenu, kad ieškovo savininke ir vadove, inicijuodama savo imonei (ieškovui) bankroto bylos iškelima, pateikdama teismui visus duomenis apie imones turta, finansinius isipareigojimus bei skolininkus, emesi kokiu nors konkreciu veiksmu iki bankroto bylos iškelimo momento išreikalauti iš atsakovo tariamai negražintas prekes, kuriu gamintojo nustatyto galiojimo termino trukme svyruoja nuo 360 iki 720 dienu (b.l. 54-55), nors turejo pareiga tinkamai rupintis imones turtu ir veikti išimtinai ieškovo interesais. Pažymetina, kad vertinant pasaugos sutarciu sudarymo datas: 2004-03-22 (b.l.8) ir 2004-11-04 (b.l.9) ir duomenis apie prekiu galiojimo terminus (b.l.54, 55), akivaizdu, jog 2006 m. lapkricio menesi visu minimu byloje prekiu galiojimas jau buvo pasibaiges. Taigi šiuo metu, praejus beveik penkeriems metams, kai prekiu galiojimo terminas pasibaiges, ieškinys del nuostoliu atlyginimo negražinus prekes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sažiningumo principais, byloje esanciais irodymais, laikytinas nepagristu. Ivertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas neirode, kad atsakovui saugojimui perduotos prekes nebuvo gražintos ieškovui, todel ieškinys kaip nepagristas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.