- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- I-1378-426/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09186-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Trečiasis asmuo
- VĮ Turto banko, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Pareiškėjas
- BUAB „K. S.“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Turto banko atstovei O. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „K. S.“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja BUAB „K. S.“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija) 2012-07-12 sprendimą Nr. 69-126; 2) įpareigoti Mokesčių inspekciją išnagrinėti BUAB „K. S.“ skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2012-05-25 sprendimo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-07 nutartimi UAB „K. S.“ iškelta bankroto byla.
Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 5 d. įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata, Bendrovė Inspekcijai pateikė prašymą grąžinti 109 100 Lt PVM permoką, tačiau vietos mokesčių administratoriaus 2012-05-25 dienos sprendimu Nr. 245846 (8,16)-AB9-20 prašymas buvo netenkintas.
Pažymi, kad minėtas sprendimas nelaikytinas pagrįstu pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas nei faktiniu pagrindu, nei argumentacija. Nurodo, kad, iškėlus bankroto bylą, Inspekcija pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti 532 943,92 Lt finansinį reikalavimą, o gavusi prašymą grąžinti permoką, priėmė sprendimą įskaityti grąžintiną permoką su mokestine nepriemoka, susidariusia iki bankroto. Tačiau toks įskaitymas yra negalimas, nes permoka yra susidariusi po bankroto bylos iškėlimo, o nepriemoka, kurios terminas yra suėjęs, susidarė iki bankroto bylos iškėlimo. Mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 7¹ p. numatyta, kad mokesčio permoka (skirtumu) gali būti įskaitoma tik Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms padengti bei mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovės bankroto administratorius dėl Inspekcijos sprendimo pateikė skundą Mokesčių inspekcijai, centrinis mokesčių administratorius 2012-07-12 sprendimu Nr. 69-126 pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu ir skundą grąžino pareiškėjai. Šis sprendimas buvo grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-17 nutartimi (civ. b. Nr. 3K-3-23/2008), kurioje pažymėta, kad ginčus tarp vietos mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo nagrinėja (šiuo atveju) Klaipėdos apygardos teismas. Tačiau, Bendrovės manymu, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje priimtas sprendimas esant skirtingoms aplinkybėms, negu kilusio ginčo atveju.
Pažymi, kad nei Mokesčių administravimo įstatyme, nei Mokesčių administravimo įstatymo komentare nėra išaiškinta, jog ginčus tarp mokesčių mokėtojo, kuris yra bankrutavusi įmonė, ir vietos mokesčių administratoriaus nagrinėja teismas, kuriame nagrinėjama bankroto byla.
Atsiliepimas
Atsakovė Mokesčių inspekcija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 88) su skundo reikalavimais sutiko. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas teismų praktika, tačiau neatsižvelgta į tai, jog teisinis ginčo santykių reglamentavimas, o tuo pačiu ir teismų praktika, pasikeitė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 33)
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Turto fondo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčas turėtų būti sprendžiamas teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad Inspekcija 2012-05-25 sprendimu Nr. 245846 (8,16)-AB9-20 nusprendė negrąžinti BUAB „K. S.“ 109 100 Lt mokesčio permokos (b. l. 14).
Mokesčių inspekcijos 2012-07-12 sprendimu Nr. 69-126 pareiškėjos skundas dėl Inspekcijos 2012-05-25 sprendimo panaikinimo paliktas nenagrinėtu (b. l. 8). Minėtame sprendime pažymėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2088-01-17 nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-23/2007) pateiktais išaiškinimais, tarp mokesčių administratoriaus ir bendrovės kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas bankroto bylą nagrinėjančiame Klaipėdos apygardos teisme.
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų, panaikinti Mokesčių inspekcijos 2012-07-12 sprendimą ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Inspekcijos 2012-05-25 sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Mokesčių inspekcijos 2012-07-12 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Kaip minėta, Mokesčių inspekcijos 2012-07-12 sprendimu Bendrovės skundas dėl Inspekcijos 2012-05-25 sprendimo panaikinimo paliktas nenegrinėtu, o šio sprendimo pagrindu nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-01-17 nutartyje formuojama praktika, analogiško pobūdžio ginčuose.
Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012-10-17 nutartyje (b. Nr. T-216) pateikti išaiškinimai. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nurodyto ir administraciniame teisme nagrinėtino ginčo sampratą ir požymius. Iki 2012-10-01 galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 14 str. nuostata numatė, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Dėl to Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad mokestiniai ginčai, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Nuo 2011-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Tai reiškia, kad buvo pakeistas teritorinis bylos teismingumas. Todėl reikalavimai, tiek pareikšti bankrutuojančiai įmonei, tiek reikalavimai, kuriuos reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, neprivalo būti sprendžiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Taip pat pažymėjo, kad nėra įstatyminio ribojimo, kad bankrutuojančios įmonės mokestinis ginčas būtų išnagrinėtas administraciniame teisme.
Atsižvelgus į minėtoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2012-10-17 nutartyje pateiktus išaiškinimus bei tai, kad ginčo išsprendimui reikšmingos Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. nuostatos keičiamos nebuvo, pripažintina, kad Bendrovės skundą dėl Inspekcija 2012-05-25 sprendimo turi išnagrinėti Mokesčių inspekcija, o ne bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Be to, atsakovė teismui pateiktame atsiliepime ir pati pripažino, kad, atsisakiusi nagrinėti jai pateiktą Bendrovės skundą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, todėl teisės aktus taikė netinkamai.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokesčių inspekcija 2012-07-12 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundo reikalavimai šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti Mokesčių inspekciją išnagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Inspekcijos 2012-05-25 sprendimo yra tenkintini.
Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Bendrovės skundo reikalavimai patenkinti, todėl pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai priteistina 100 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėja
nusprendė:
Pareiškėjos BUAB „K. S.“ skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-07-12 sprendimą Nr. 69-126.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos išnagrinėti BUAB „K. S.“ skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-25 sprendimo Nr. 245846 (8,16)-AB9-20.
Priteisti BUAB „K. S.“ iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 100 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.