Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Laurai Norvaišytei, dalyvaujant pareiškėjai B. Y., jos atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės atstovei Olgai Arodz, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, trečiojo suinteresuoto asmens D. K. atstovui adv. Laimonui Judickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Y. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 08 14 išduoto statybos leidimo Nr. 644/05-2085 panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys G. A. ir D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė teismui skundą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 08 14 išduoto statybos leidimo Nr. 644/05-2085 versiją neteisėta ir ją panaikinti.

Skunde paaiškina, kad 2005 10 14 pardavė G. A. 81/1000 dalį pareiškėjai priklausančios pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai padarė ir kiti namo gyventojai 2004 – 2005 metais, dalis pastogės parduota ir D. K..

Tokiu būdu G. A. įgijo 236/1000 dalis, D. K. 252/1000 dalis neįrengtos pastogės. Bendras pastogės plotas pagal 2004 03 02 namo pastogės kadastrinius matavimus tuo metu sudarė 120,17 kv.m.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2006 05 19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą rekonstruoti 120,17 kv.m. neįrengtą pastogę.

Statybos metu paaiškėjo, kad G. A. ir D. K. nesilaikė išduoto statybos leidimo ir pastogės nerekonstravo, bet iš esmės paaukštino namo sienas ir pastatė ketvirtą aukštą bei įrengė 4 butus, dėl ko pastogės bendras plotas padidėjo ir tapo 243,28 kv.m. Buvo atlikti kadastriniai matavimai, VĮ Registrų centre suformuota nauja pastogės kadastro byla, pastogės patalpos padalintos į 4 atskirus nekilnojamojo turto objektus, kuriems suteikti unikalūs numeriai. Patalpos įrašytos į nekilnojamojo turto kadastrą.

Pareiškėja iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 08 24 rašto Nr. (101) 11.56-480 sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 08 14 išdavė G. A. ir D. K. statybos leidimo Nr. /644/05-2028 versiją dėl negyvenamųjų patalpų 195,18 kv.m. bendrojo ploto įrengimo. Pareiškėja mano, kad ši statybos leidimo versija yra neteisėta. Remiasi Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktu ir aiškina, kad tretieji suinteresuoti asmenys turėjo pateikti statinio bendraturčių sutikimą. G. A. ir D. K. nuosavybės teise priklauso tik 120, 17 kv.m. neįrengtos pastogės. Pastogė buvo padidinta iki 243,28 kv.m., t.y. bendras daiktas padidintas 123,11 kv.m. Ši dalis padidinta neturint pareiškėjos sutikimo, o ji yra bendro naudojimo patalpų bendrasavininkė. Dėl to atsakovė neturėjo teisės išduoti statybos leidimo versijos, kurią pareiškėja prašo panaikinti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai aiškino, kad yra du skirtingi butų savininkų susirinkimo protokolai, todėl neaišku kaip ir kodėl jie atsirado. Teigia, kad atsakovė turėjo šiuos prieštaravimus įvertinti. Pareiškėja aiškino, kad protokolo priede esantis jos parašas yra ne jos, protokole nepasirašė jos vyras. Papildomai rėmėsi Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis tuos atvejus, kai vienas iš bendraturčių padidina turtą. Aiškino, kad Civilinis kodeksas numato, kad tuo atveju šis turtas proporcingai tenka ir kitiems bendraturčiams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius atsiliepime į skundą (b.l. 39-42) pasisako, kad su skundu nesutinka.

Patikslina, kad neįrengta palėpė, esanti Oginskio g. 1, statybos leidimo išdavimo metu priklausė nuosavybės teise D. K. ir G. A.. Tai patvirtina 2006 03 23 VĮ Registrų centras pažymėjimas.

Paaiškina, kad 2005 01 26 statytojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą sąlygų sąvadui gauti. Šiame prašyme statytojai prašė parengti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo rekonstravimui ir atskiroms negyvenamoms patalpoms. Priede prie prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas D. K. prašė sąlygų sąvado parengimo palėpės įrengimui. 2006 04 12 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statiniui projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 198.

2006 05 19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. /644/05-2028 statytojams D. K. ir G. A. rekonstruoti negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymi, kad statybos leidimas statytojams išduotas pateikus Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytus dokumentus. Kartu buvo pateiktas ir 2004 m. spalio 1 d. butų savininkų susirinkimo protokolas. Minėtu protokolu buvo nutarta visus darbus, susijusius su stogo rekonstrukcija, pavesti D. K. ir G. A.. 2004 10 01 protokolo priede butų savininkai išreiškė savo sutikimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo rekonstrukcijos darbų. Šiame priede savo valią taip pat yra išreiškusi ir pareiškėja. Tai atitinka Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 punkto reikalavimus. Savivaldybės administracijai buvo pateiktas ir pažymėjimas iš VĮ Registrų centras, kuris patvirtino neįrengtos palėpės nuosavybės teises – palėpė priklausė G. A. ir D. K.. Kadangi buvo paduoti visi būtini dokumentai, statybos leidimas buvo išduotas.

Pažymi, kad įstatymai numato reikalavimą gauti bendraturčių sutikimą tik bendrai valdomo turto atžvilgiu. Šiuo atveju gautas sutikimas namo stogo rekonstrukcijai.

2007 08 14 administracija išdavė statybos leidimo Nr./644/05-2028 1 versiją. Šia statybos leidimo versija buvo siekiama pakoreguoti 2006 05 19 statybos leidimą.

Aiškina, kad išduodant statybos leidimą 2006 05 19 bei koreguojant šį statybos leidimą Nuolatinė statybos komisija pritarė statybos leidimo išdavimui. Komisijos sprendimas išduoti statytojui jo prašomą statybos leidimą ar neišduoti leidimo yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad statytojai nesilaikė 2006 05 19 išduoto statybos leidimo ir pastogės nerekonstravo, bet pastatė ketvirtą aukštą. Remiasi Statybos įstatymo 2 str. 18 punktu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad statytojams priklauso tik 120,17 kv.m. neįrengtos pastogės. Pažymi, kad visa pastogė remiantis Registrų centro duomenimis nuosavybės teise priklauso statytojams.

Statinio rekonstrukcija buvo pradėta turint galiojantį statybos leidimą, poreikis gauti naują statybos leidimą (jau išduoto leidimo naują versiją) kilo ne dėl būtinumo keisti privalomuosius statinio projekto esminius reikalavimus. Tai svarbu sprendžiant reikalavimo pagrįstumo klausimą.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į skundą (b.l. 65-68) pasisako, kad su pareiškėjos argumentais nesutinka. Paaiškina, kad prieš pradedant rekonstrukciją buvo gautas daugiabučio namo savininkų (ne visų) sutikimas daryti stogo rekonstrukciją, šis sutikimas buvo pateiktas statybos leidimus išduodančiai institucijai. Prie 2004 10 01 gyventojų sutikimo nebuvo pridėtas nei namo stogo rekonstrukcijos projektas, nei statybos leidimas, nei kitas dokumentas, kuris patvirtintų, kokiu būdu, kokiomis priemonėmis, per kokį laiką bus atliekami rekonstrukcijos darbai. Taigi gyventojai sutiko, kad stogo rekonstrukcija būtų atliekama pagal bet kokį projektą, jeigu jis parengtas įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Paaiškina, kad disponavimu palėpe klausimai reglamentuojami Civilinio kodekso 4 knygos normomis. Mano, kad nagrinėjamu klausimu buvo laikomasi CK 4.85 straipsnio reikalavimų. Stogo rekonstrukcijai buvo gautas daugumos namo gyventojų sutikimas.

Išreiškia nuomonę, kad pareiškėja B. Y. neturi reikalavimo teisės ginčyti 2007 08 14 statybos leidimo Nr. /644/05-2085 versiją nuo 2005 10 14, nes nuo šios datos ji nėra palėpės bendrasavininkė. Savo palėpės dalį ji pardavė 2005 10 14. Remiasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktu. Paaiškina, kad palėpės savininkais šiuo metu yra tik D. K. ir G. A., tai patvirtina VĮ Registrų centras 2007 03 15 pažymėjimas. Todėl palėpės atžvilgiu negali būti taikomas CK 4.85 straipsnis ir jos rekonstravimui nėra būtinas viso namo butų savininkų sutikimas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisminiame bylos nagrinėjime D. K. nedalyvavo. D. K. atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Pabrėžė, kad tik namo stogas yra bendroji namo gyventojų (savininkų) nuosavybė, o dėl stogo rekonstrukcijos reikiami dokumentai buvo pateikti. Palėpės rekonstrukcijai namo gyventojų sutikimas nereikalingas. Pareiškėja neįrodė, kad rekonstrukcijos metu ji nuosavybės teise valdė kokią nors palėpės dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. ir jos atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė skundo netenkinti. Taip pat nurodė, kad pareiškėja palėpės rekonstrukcijos klausimais neturi reikalavimo teisės. Paaiškino, kad ginčo dalykas yra statybos leidimo, išduoto palėpės rekonstrukcijai, teisėtumas. Pareiškėja pardavė visą savo turimą palėpės dalį, todėl dabar vėl pretenduoti į dalį palėpės ji negali. Nurodė, kad savo sutikimo stogo rekonstrukcijai ji įstatymuose nustatyta tvarka nenuginčijo, be to, vis tiek išliktų daugiau kaip pusės namo butų savininkų sutikimas, todėl stogo rekonstrukcija buvo teisėta. Paaiškino, kad stogo rekonstrukcijai iš tiesų buvo paimti gyventojų parašai dviejų variantų sutikimui, nes statytojai nežinojo, kuris variantas tiks Nuolatinei statybos komisijai, tačiau mano, kad tokiuose veiksmuose pažeidimo nėra.

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Ginčo dalykas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 05 19 išduoto Statybos leidimo Nr. /644/05-2085 versijos I, 2007 08 14 teisėtumas (b. l. 44-45). Šis statybos leidimas išduotas statytojams D. K. ir G. A.. Statybos leidimas išduotas statybos rūšiai – rekonstrukcijai negyvenamosioms patalpoms (8.22) dėl projekto korektūros. Statybos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (Antakalnis). Leidimas galioja iki 2016 05 19. Šis leidimas ginčijamas dėl to, kad jame nurodytas patalpų plotas 195,18 kv.m., tuo tarpu pareiškėja savo palėpės dalį pardavė tuo metu, kai palėpės plotas buvo 120,17 kv.m., todėl ji mano, kad turi nuosavybės teisę į padidėjusią palėpės dalį, t.y., kad išduodant naują statybos leidimo versiją vėl turėjo būti gautas jos sutikimas rekonstruoti palėpę.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog prašydamas išduoti statybos leidimą, statytojas privalo pateikti savivaldybės administracijai be kitų dokumentų, Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus dokumentus. Statybos įstatymo 20 str. 2 dalies 3 punkte numatyta, kad turi būti pateikiamas statinio bendrosios nuosavybės bendratučių sutikimas, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Šio ginčo atveju faktinės aplinkybės yra tokios. Pirmoji statybos leidimo versija negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai buvo išduota 2006 05 19 (b.l. 50-51). Statybos leidimas išduotas palėpės rekonstrukcijai, nes tai yra atvaizduota statybos projekte, kuriam šis leidimas buvo išduotas (b. l. 61-63). Iš statybos leidimo turinio matyti, kad jis išduotas negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai, o iš projekto matyti, kad rekonstruojant negyvenamąsias patalpas buvo remontuojamas stogas. Kartu su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateiktas 2006 03 23 Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b. l. 54-55), iš kurio buvo matyti, kokiai patalpai prašoma išduoti statybos leidimą – patalpos Nr. 1096-1014-2017, 1A3p, ir visa ši patalpa priklausė tik 2 savininkams – D. K. ir G. A.. Taigi namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, išduodant ginčijamo statybos leidimo tiek pirmą, tiek antrą versiją buvo reikalingas tik stogo remontui. Tokia išvada daroma todėl, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinei statybos komisijai svarstant D. K. ir G. A. prašymus išduoti statybos leidimą negyvenamosioms patalpoms rekonstruoti, B. Y. buvo tik tų patalpų name (duomenys neskelbtini) savininke, kurios nurodytos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 30), t.y. jai priklausė butas su rūsiu, nuosavybė įregistruota nuo 2005 07 22. Pagal VĮ Registrų centras pažymėjimą šiame name esanti patalpa 120,17 kv. m. neįrengta palėpė nuo 2005 10 14 visu 100 procentų dalimis priklausė tik dviems savininkams – D. K. ir G. A. (b. l. 54-55). B. Y. 2005 10 14 sutartimi 81/1000 dalį patalpos – neįrengtos palėpės - pardavė G. A. (b. l. 5-8). Pareiškėja neteigia, kad tuo momentu ji turėjo nuosavybės teisę į dar kokią nors palėpės dalį. Dabar ji pretenduoja į palėpes dalį, nes po rekonstrukcijos palėpė padidėjo. Tačiau šiuo atveju keliamas ginčas dėl nuosavybės, todėl administracinis teismas šio ginčo nenagrinėja. Administracinis teismas remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu „Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas“, nustatančiu, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir laiko, kad pareiškėja nuosavybės teisių į namo Oginskio g. 1 negyvenamąsias patalpas – palėpę šiuo metu neturi ir jų neturėjo išduodant 2006 05 19 Statybos leidimą. Taigi palėpės rekonstrukcijai reikėjo tik abiejų jos savininkų D. K. ir G. A. bendro susitarimo. Tuo tarpu stogo rekonstrukcijos darbams butų savininkų sutikimas buvo pateiktas (b. l. 52-53). Teisės aktai nereikalauja, kad iki duodant tokį sutikimą statytojai būtų pateikę butų savininkams būsimos rekonstrukcijos projektą. Iš tiesų byloje yra ir kitas tos pačios datos butų savininkų sutikimas, kuriame nurodyta, kad butų savininkai sutinka, kad būtų pakeista namo neįrengtos pastogės paskirtis iš negyvenamųjų patalpų į gyvenamąsias ir vykdomi rekonstrukcijos darbai (b.l. 69-70), tačiau šis sutikimas Nuolatinei statybos komisijai nebuvo teikiamas ir jos nebuvo svarstomas. Nuolatinei statybos komisijai pateiktas butų savininkų sutikimas (b.l. 52-53) stogo rekonstrukcijai išduodant 2006 05 19 Statybos leidimą negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai buvo pakankamas, nes tik stogas buvo bendroji butų savininkų bei kitų patalpų savininkų nuosavybė. Pareiškėja šio sutikimo įstatymuose nustatyta tvarka nenuginčijo, todėl jos teiginiai, kad ji šiame sutikime nepasirašė, yra teisiškai nereikšmingi. Ta aplinkybė, kad šio sutikimo nepasirašė pareiškėjos vyras, kuris šiuo metu yra miręs, taip pat nėra reikšminga, nes pareiškėja nepateikė duomenų, kad tuo metu jis buvo buto savininkas, taip pat nepateikė duomenų, kad be jo parašo, buvo gauta mažiau nei pusė kitų savininkų sutikimų. Pagal pareiškėjos pateiktą butų savininkų sąrašą (b. l. 9-10) matyti, kad 2004 metais gautas jų daugumos sutikimas stogo rekonstrukcijos darbams. Statybos leidimo 2007 m. versija taip pat išduota teisėtai, nes rekonstrukcijos metu palėpės savininkai galėjo padidinti palėpės plotą. Plotas padidėjo būtent dėl Statybos techninių reglamentų taikymo, nes patalpos registruojamos, kai jų aukštis ne mažesnis nei nustatyta statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“. Patalpos aukštis padidėjo būtent dėl rekonstrukcijos patalpos, kuri visa apimtimi priklausė D. K. ir G. A.. Todėl šiuo atveju pareiškėjos nurodoma norma – CK 4.77 straipsnis - negali būti taikoma. CK 4.77 str. kalbama apie tuos atvejus, kai vienas iš bendraturčių, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę. Šiuo atveju negyvenamoji patalpa – palėpė – padidinta, tačiau ji nuo pat pirmojo statybos leidimo išdavimo kaip vienas nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklausė tik bendraturčiams D. K. ir G. A.. B. Y. nuo 2005 10 14 jau nebuvo šios patalpos bendraturtė. Būtent todėl ji nedavė sutikimo šios patalpos rekonstrukcijai, nes jo ir nereikėjo. Nors pareiškėja ir neginčija kitų palėpės rekonstrukcijos padarinių (tokių reikalavimų nekelia), tačiau pasisako, kad pastogė iš esmės buvo nerekonstruojama, o pastatyta naujai. Šiuo atveju taikytinas Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje esantis sąvokos „statinio rekonstravimas“ išaiškinimas. T.y. įstatyme numatyta, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę, tame tarpe pastatyti naujus aukštus ir pan. Taigi, atlikta pastogės rekonstrukcija atitinka šiuos reikalavimus.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčijamo Statybos leidimo 2007 08 14 versija negali būti pripažinta neteisėta tuo pagrindu, jog pastogės, t.y. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijai nebuvo gautas B. Y. sutikimas, Statybos leidimas nenaikinamas.

Dėl pareiškėjos teisės kreiptis teisminės gynybos į teismą, teismas daro išvadą, kad pareiškėja gali ginčyti Statybos leidimą, išduotą negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai, nes kartu su šia rekonstrukcija buvo atliktas ir stogo remontas, o stogas yra bendroji viso namo gyventojų, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė. Šios aplinkybės, kad stogas buvo remontuojamas, tretieji suinteresuoti asmenys neneigia.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

Pareiškėjos B. Y. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.