Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALEKSA“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad darbo užmokesčio ieškovė pati sau neišsimokėjo, nes jai reikėjo duoti nurodymą buhalterijai, kodėl ji tokio nurodymo, būdama (duomenys neskelbtini), buhalterijai nedavė, paaiškinti negalėjo; nurodė, kad šalys ieškovės atleidimo iš darbo metu nesudarė susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį jos atstovas neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju – (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2017 m. spalio 31 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (t. I, b. l. 6–8), 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė kreipėsi į darbdavę su prašymu atleisti ją iš darbo nuo 2018 m. birželio 6 d. DK 55 straipsnio pagrindu, kuris buvo patenkintas, darbuotoja iš darbo atleista 2018 m. birželio 6 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. I, b. l. 9–11), darbuotoja su 2019 m. liepos 5 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl darbo užmokesčio ir netesybų jai išieškojimo iš darbdavės (t. I, b. l. 39–41), Darbo ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) darbuotojos prašymą atsisakė nagrinėti (t. I, b. l. 24–26).

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovė nuo 2017 m. lapkričio 2 d. įmonėje ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, iš kurių ji buvo atleista 2018 m. birželio 6 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. I, b. l. 6–11). Į bylą pateikta 2018 m. lapkričio 20 d. pažyma, atsiskaitymų lapeliai už 2018 m. gegužės ir birželio mėn., banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad už 2018 m. gegužės mėn. ieškovei buvo priskaičiuotas 1 319 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, o buvo išmokėtas 567 Eur, todėl neišmokėta 752 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio dalis už 2018 m. gegužės mėn., už 2018 m. birželio mėn. ieškovei buvo priskaičiuotas 980,97 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau nebuvo išmokėtas, taigi iš viso už 2018 m. gegužės–birželio mėn. ieškovei, ją atleidžiant iš darbo, buvo neišmokėtas 1 732,97 Eur (752 Eur + 980,97 Eur) (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas (t. I, b. l. 12–16). Matyti, kad darbuotoja 2018 m. liepos 23 d. pretenzija kreipėsi į darbdavę dėl neišmokėto galutinio atsiskaitymo, tačiau darbdavė 2018 m. liepos 30 d. atsakymu į darbuotojos pretenziją atsisakė su ja atsiskaityti, savo atsisakymą motyvuodama darbuotojos įmonei padaryta žala (t. I, b. l. 17–19), tačiau, teismas pabrėžia tai, kad net ir atsakovei nustačius ieškovės galimai padarytą žalą įmonei, tai nepanaikina pareigos įmonei tinkamai atsiskaityti su atleidžiama iš darbo darbuotoja, o galimos žalos atlyginimo klausimas įmonės turi būti sprendžiamas atskirai. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip; ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 732,97 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas jai priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Kadangi byloje konstatuota, jog ieškovės atleidimo iš darbo dieną jai nebuvo išmokėtas 1 732,97 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas, byloje nėra įrodymų, kad atleidimo iš darbo dieną šalys būtų sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, vadinasi, įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoja jos atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas.

Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Sprendžiant priteistino netesybų dydžio klausimą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl už 2018 m. gegužės mėn. savalaikį darbo užmokesčio sau išmokėjimą ji atsakinga pati, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini), nedavė buhalterijai nurodymo išmokėti jai darbo užmokestį iki jos atleidimo iš darbo. Kartu pastebėtina ir tai, kad darbuotoja po jos atleidimo iš darbo kreipėsi į darbdavę dėl galutinio atsiskaitymo su ja, tačiau darbdavė 2018 m. liepos 30 d. atsisakė tai padaryti (t. I, b. l. 18–19). Teismas įvertina ir aplinkybę apie ieškovės vertimąsi individualia veikla nuo 2019 m. kovo 23 d. (t. I, b. l. 92–97). Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra įrodymų, jog iki šios dienos besitęsiantis įmonės delsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojos kaltės, įrodymų apie sunkią įmonės finansinę padėtį nepateikta, skolos darbuotojai dydžio likutis juridiniam asmeniui negali būti laikomas didele suma, bei kartu atsižvelgęs į darbuotojos dirbą laikotarpį įmonėje, į skolos dydį, teismas laiko, kad 1 700 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam (ir vis dar toliau daromam – neatsiskaitant su darbuotoja iki šiol) pažeidimui.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl jis tenkinamas iš dalies, ieškovei priteisiamas iš atsakovės 1 732,97 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas bei 1 700 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 1 260,81 Eur (atskaičius mokesčius) (t. I, b. l. 12), nukreipti vykdyti skubiai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ieškovė nei prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, nei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 103 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Teismas šioje byloje patyrė 12,50 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 13 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės J. K. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALEKSA“ (į. k. 303405494) 1 732,97 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt septynių euro centų) (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą bei 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl ieškovės J. K. naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALEKSA“ priteistos 1 260,81 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimties eurų ir aštuoniasdešimt vieno euro cento) (atskaičius mokesčius) sumos vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „ALEKSA“ (į. k. 303405494) 103 Eur (vieno šimto trijų eurų) žyminį mokestį ir 13 Eur (trylikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.