Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro (toliau tekste - prokuroras) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas pareiškėjų T. S. ir G. J. (toliau tekste - pareiškėjai) advokato Tado Zarembos skundas, dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013 m. balandžio 22 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjų atstovo advokato Tado Zarembos skundas paliktas nenagrinėtu, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl 2012 m. spalio 15 d. viešai prieinamo portale www.skusk.lt, kurį administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, parašyto skundo asmenys parašė komentarus (toliau-komentarai):

-asmuo, pasivadinęs „he he“ – 2012 m. spalio 17 d. 10:29 val.;

-asmuo, pasivadinęs „bubuoksilius“ – 2012 m. spalio 17 d., 10:30 val.;

-asmuo, pasivadinęs „taip taip“ – 2012 m. lapkričio 30 d., 17:04 val.;

-asmuo, pasivadinęs „kas tiesa tas ne melas“ – 2013 m. sausio 2 d.

2012 m. spalio 15 d. per viešai prieinamą portalą www.skusk.lt, kurį administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ parašytame skunde ir prašytuose komentaruose pareiškėjai, kurie valdo UAB „R.“ įvardinami „vyras“ ir „žmona“, ,,_ vadovas_yra dar pakenčiamas, o žmona-dyzelinė“ ir toks įvardinimas viešai žemina pareiškėjų garbę ir orumą.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 22 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad viešai prieiname portale www.skusk.lt skundas ir komentaras nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str., objektas, nes įvardinami žodžiai „vyras“ ir „žmona“, ,,_ vadovas_yra dar pakenčiamas, o žmona-dyzelinė“, nenurodant patvirtinančių faktų, kuriuos galima būtų patikrinti, nėra šmeižtas. Komentaruose nėra objektyvų duomenų, kad atsiliepiama apie pareiškėjus, nes pareiškėjai skundo ir komentarų surašymo metu nebuvo vadovai, o tik savininkai ir, kad asmenys, surašę komentarus, suvokė užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį pareiškėjų atžvilgiu ir siekė pastaruosius pažeminti, o ne išreikšti savo nuomonę, todėl suriktoje medžiagoje nėra ir nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. sudėties požymių.

Žemesnės instancijos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi atnaujino praleistą terminą skundui paduoti ir advokato Tado Zarembos skundą tenkino iš dalies - panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Antra, prokuroras sutikdamas su teisėjo pastebėjimu, jog Lietuvos Respublikos BPK 168 str. nenumatyta, kokie asmenys turi teisę paduoti skundą dėl prokuroro nutarimo, sprendžiant klausimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nesutinka su daroma išvada, jog šiuo atveju taikoma formuojama praktika. Aptariamame straipsnyje (neperžengiant šio instituto ribų), skundus dėl priimamų sprendimų gali paduoti tie asmenys, kurie tiesiogiai (pareiškėjai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką) ar netiesiogiai (pranešėjai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką) susiję su prašymu (skundas, pareiškimas ar pranešimas) pradėti baudžiamąjį procesą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, pateikdamas nuorodą į formuojamą praktiką, nepateikė nė vieno analogiško ir išnagrinėto atvejo.

Trečia, teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 62, 63 str. nustatytu teisiniu reguliavimu konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro proceso veiksmus bei nutarimus gali skųsti proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės. Žemesnės instancijos teismas savarankiškai, išeidamas iš Lietuvos Respublikos BPK 168 str. įvirtinto instituto ribų, ir plečiamai, dėl ko nepagrįstai, išaiškino „proceso dalyvių“ sąvoką. Teismas klaidingai nurodė, kad sąvoka „proceso dalyviai“ turi būti suprantama ne kaip numatyta Lietuvos Respublikos BPK 55 str., o siaurąja prasme, t. y. šiuo terminu apibūdinami proceso subjektai, turintys byloje savarankišką ar atstovaujamą interesą: įtariamasis, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, įtariamojo, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai. Taip pat skunde nurodoma, kad advokatas negali turėti savarankiško intereso atstovaudamas tam tikrą proceso dalyvį, kadangi jis turi tas pačias teises, kaip ir jo atstovaujamasis, todėl net pagal teisėjo naujai formuojamą „proceso dalyvių“ sąvokos aiškinimą, advokatas nepatenka į asmenų, galinčių savarankiškai paduoti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su prokuroro skundu bei skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nors prokuroro skunde teigiama, jog žemesnės instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, su tokia prokuroro pozicija sutikti negalima. Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 102 str. 1 d., priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarumą kiekvienu atveju nustato atitinkamas pareigūnas ar teismas. Akcentuotina, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas, todėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Taigi, kiekvienu atveju, kai teisme yra sprendžiamas asmens galimybės ginti jo pažeistas teises klausimai, tame tarpe ir klausimai, susiję su skundui paduoti praleisto termino atnaujinimu, teismas turi ne vien tik formaliai vadovautis įstatymo nuostatomis, bet atsižvelgti ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, advokato Tado Zarembos skundas tiesiogiai žemesnės instancijos teismui buvo paduotas sekančią dieną, kai baigėsi įstatyme numatytas septynių dienų prokuroro nutarimo apskundimo terminas. Taigi, sutiktina su žemesnės instancijos teismo išvada, kad terminas praleistas nežymiai. Be to, kaip matyti iš 2013 m. balandžio 22 d. prokuroro nutarimo turinio, jame nenurodytas jo apskundimo terminas, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo 28 p., prokuroras tai privalėjo padaryti. Todėl, vertinant nurodytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus konstatuotina, kad terminas skundui paduoti žemesnės instancijos teismo buvo atnaujintas pagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su prokuroro skunde išdėstyta pozicija, kad advokatas Tadas Zaremba negalėjo pareiškėjų vardu paduoti skundo prokurorui. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos BPK 55 str. yra įtvirtinta įgaliotųjų atstovų baudžiamajame procese sąvoka, tačiau, nagrinėjamu atveju, baudžiamasis procesas dar nėra prasidėjęs, kadangi nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, taigi, ir formalus Lietuvos Respublikos BPK 55 str. nuostatų taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 168 str. aiškiai nereglamentuoja, kokie asmenys turi teisę pateikti skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. To paties įstatymo 49 str. 1 d. numatyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, 2013 m. balandžio 5 d. tarp advokato Tado Zarembos ir pareiškėjų buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kurią pasirašydami pareiškėjai aiškiai ir raštu išreiškė valią, kad advokatas jų vardu pasirašytų ir teiktų pareiškimus ir skundus ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ir teismams, t. y. davė pavedimą advokatui veikti jų vardu. Kartu su skundu prokurorui buvo pateiktas ir advokato orderis, todėl nėra jokių abejonių, kad advokatas turėjo teisę veikti savo atstovaujamųjų, t. y. pareiškėjų, vardu, pasirašyti ir pateikti skundą prokurorui. Juo labiau, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.132 str. 2 d. nuostatomis, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Prokurorui nepagrįstai palikus pareiškėjų advokato skundą nenegrinėtą, buvo pažeista pareiškėjų teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą. Todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė prokurorui iš naujo nagrinėti pareiškėjų advokato skundą dėl 2013 m. kovo 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tikslu nustatyti, ar pareiškime yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154, 155 str. požymiai, t. y. motyvuotai pasisakyti dėl advokato, veikiančio savo klientų vardu, skundo prokurorui argumentų. Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai, žemesnės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.