- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2-5001-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01171-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- UAB „OK transportas“
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas, Arvydas Aranauskasp
- Kategorijos
- 1.3.7.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „OK transportas“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškovo UAB „OK transportas“ ieškiniu atsakovui D. K. prašo:
1) priteisti iš atsakovo D. K. (asmens kodas 3140882M014PB1) ieškovo UAB „OK Transportas“ (juridinio asmens kodas 125773739) naudai 3812,47 Eur dydžio turtinę žalą.
2) priteisti iš atsakovo D. K. (asmens kodas 3140882M014PB1) ieškovo UAB ,,OK Transportas“ (juridinio asmens kodas 125773739) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Ieškinyje nurodė, kad UAB „OK Transportas“ (toliau - Ieškovas arba Darbdavys) 2019 m. kovo 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija) su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą - išieškoti turtinę žalą iš darbuotojo D. K. (toliau - Atsakovas arba Darbuotojas). 2019 m. kovo 28 d. Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-36-5834 priėmė sprendimą Nr. DGKS-1803 (priedas Nr. 1), kuriuo atsisakė nagrinėti Ieškovo prašymą. Darbo ginčų komisija savo atsisakymą grindė tuo, kad prašyme nurodytas Atsakovo adresas buvo (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) 215 str. 3 d., jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti DK nustatyta tvarka. Tačiau pabrėžtina tai, kad pirmasis prašymą dėl darbo užmokesčio Darbo ginčų komisijai 2019-02- 25 pareiškė pats Atsakovas. 2019 m. balandžio 3 d. Ieškovas teikė pakartotinį prašymą dėl žalos išieškojimo iš Atsakovo, kartu pridėjo 2019 m. kovo 3 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos imigracijos skyriaus raštą Nr. (15/4-5) 10K-14561 (priedas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. LT445556, išduotas 2018-08-31 galioja iki 2020-08-03 bei Atsakovo deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 8 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-1-6504, kuriuo Ieškovo pakartotinį prašymą atsisakė nagrinėti esant priimtam sprendimui dėl prašyme įvardintų reikalavimų (priedas Nr. 3). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad terminas ieškinio padavimui, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 28 d., todėl Ieškovas, nepraleisdamas nustatyto termino, teikia šį ieškinį. Dėl teismingumo nurodė, kad darbo ginčų komisija Ieškovo prašymo nesvarstė ir bylą nutraukė dėl vienintelės priežasties - DK 215 str. 3 d. (jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti DK nustatyta tvarka). Tačiau Ieškovas nepraranda teisės kreiptis į nacionalinį teismą. Jis gali tai padaryti žemiau nurodytais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentarą (T. D., Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018) 596 psl.), darbdavys gali pareikšti reikalavimą tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teisminėse institucijose, nebent pareiškiamas priešieškinis darbuotojo inicijuotame procese (Reglamento (2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo) 22 str.). Akcentuotina ir tai, kad Reglamento nuostatos taikomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, bet ir trečiųjų valstybių piliečiams Europos Sąjungos valstybėje narėje (T. D., Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018) 597 psl.). Jei užsienio valstybėje nuolat gyvenantis asmuo inicijuoja ginčą darbo ginčų komisijoje Lietuvoje, šios ginčų komisijos sprendimu nepatenkintas darbdavys neprivalo kreiptis į tos užsienio valstybės teismus dėl Lietuvoje darbo ginčų komisijoje išnagrinėto ginčo kitokio išsprendimo (DK 231 str.). Pagal DK 215 str. 2 d., civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 str. 1 d. numato, kad - „Kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilinės ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą“. Pagal CPK 29 str., ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 str. 12 d. numato, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Šiuo atveju Atsakovas D. K. turi Lietuvoje gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei remiantis Reglamentu Nr. 1215/2012, dvišale Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi bei CPK, ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismui ir turi būti nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, jog atsakovas nuo 2018 m. balandžio 16 d. dirbo pas Ieškovą (priedas Nr. 4). Ieškovas Atsakovą 2018 m. balandžio 19 d. instruktavo saugos darbe ir gaisrinės saugos klausimais bei supažindino su privalomais dokumentais (priedas Nr. 5). Atsakovas buvo paskirtas į komandiruotę, į kurią iš Lietuvos Darbuotojas išvyko mikroautobusu. Vokietijoje Atsakovui D. K. 2018 m. gruodžio 22 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą buvo perduotas vilkikas (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Vilkikas) su kuro kortele Nr. 2050 (priedas Nr. 6). 2019 m. vasario 7 d. Atsakovas, atvykęs į degalinę Prancūzijoje, paskambino Ieškovo vadybininkui ir nurodė, kad neveikia jo kuro kortelė. Kortelės duomenis Ieškovas patikrino įmonės, išdavusios kortelę, savitarnos sistemoje ir nustatė, jog kortelė yra blokuota. Paaiškėjo, jog kuro kortelę užblokavo AS24 kompanijos sistema arba analitikai, kurie įžvelgė įtartinus užpylimus. Analitikai nurodė, kad kuro pylimai buvo atlikti AS24 tinklui priklausančiose degalinėse, netoliese nuo tos vietos, kurioje 2019 m. vasario 6 d. lankėsi Atsakovas krovinio pakrovimui. Iš viso buvo atlikti šie kuro pylimai Vilkikui (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 7):
Data Litrai (l) Suma be PVM (Eur) Suma su PVM (Eur) 2018-02-05 301,51 380,42 456,50 2018-02-05 22,99 29,01 34,81 2018-02-05 580,29 732,15 878,58 2018-02-06 23,03 29,06 34,87 2018-02-06 360,10 454,34 545,21 2018-02-06 596,45 752,54 903,05 2018-02-07 538,11 678,93 814,72 20018-02-07 215,05 271,33 325,60 Iš viso: 2637,53 3327,78 3993,34
Apie tai, kad būtent Darbuotojas D. K. turėjo kuro kortelę nurodo Darbdavys 2019-03-14 Paaiškinime (priedas Nr. 8). Pylimai sutampa su Darbuotojo ranka pildyta ataskaita dėl kuro pylimų (priedas Nr. 9). Faktą, kad būtent Atsakovas D. K. naudojosi ir savo žinioje visą laiką turėjo kortelę įrodo ir tai, kad Ieškovas Atsakovo būtent 2019 m. vasario 7 d. paprašė pateiktį įrodymą (nuotrauką) apie tai, kad Atsakovas turi su savimi kuro kortelę, o šis tą padarė atsiųsdamas nuotrauką per Viber programėlę (priedas Nr. 10). Iš nuotraukos aiškiai matyti, kad kortelės numeris (711375666905205016) ir ant kortelės nurodytas Darbuotojo vairuojamo Vilkiko valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) visiškai sutampa. O ir pats Atsakovas nurodo, kad kuro kortelė visad buvo tik jo žinioje. Pridedamos nuotraukos iš Atsakovo Vilkiko sekimo sistemos, kuriose ryškiau pažymėtas yra Vilkiko maršrutas, o degalinės, kuriose buvo atlikti neteisėti pylimai yra apibraukti skrituliais (priedas Nr. 11). Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad degalinės yra netoli nuo Vilkiko buvimo vietos, todėl akivaizdu, kad Atsakovas poilsio metu laisvai disponavo kortele ir tikėtina pasisavino kurą. Apie šį įvykį dėl galimai neteisėtų degalų užpylimų (turto pasisavinimo), pateikiami kitų Ieškovo darbuotojų Ž. R. (Vadybininkas) ir J. K. (Transporto administravimo ir analizės vadovo) aplinkybių paaiškinimai, kuriuose nurodyta - „Sistema parodė, kad vilkiko (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalų lygis bakuose nepadidėjo vasario 5-7 d.“ (priedas Nr. 12). Akivaizdu, kad Atsakovui kortelė buvo išduota tik darbo veiklai (darbo funkcijoms atlikti). Atsakovas pylimus galėjo atlikti tik savo vairuojamam Vilkikui (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik tuo atveju, jeigu atsirado degalų poreikis. Jokių kitų pylimų Atsakovas atlikti negalėjo. Atsakovas kuro pylimus atliko ne įmonės Vilkikui ir, tikėtina, gavo iš to materialinės naudos - pinigines lėšas. Kadangi kuro kortelė yra išduota Ieškovui (Darbdaviui) UAB „OK Transportas“ kuris yra sudaręs sutartį su UAB „AS24 Lietuva“, kurios kuro kortele Atsakovas ir pasinaudojo. Viso, Atsakovas atliko kuro pylimų už 3993,34 Eur, o šias lėšas Ieškovas turės sumokėti UAB „AS24 Lietuva“, todėl laikytina, kad Darbuotojas pasisavino savo žinioje turėtą turtą, o Darbdavys dėl to patyrė turtinės žalos, t. y. 3993,34 Eur. Ieškovas iš Atsakovo darbo užmokesčio išskaitą nusprendė padalyti po to, kai paaiškėjo, kad Darbuotojas, o būtent D. K., savo veiksmais padarė Ieškovui žalos. Teikiami darbo apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodyta Darbuoto D. K. darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išskaitų tvarka. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. 33 (už 2019 m. sausio mėn.), priskaičiuota - 786,01 Eur, išskaityta dėl žalos - 147,65 Eur, išmokėta - 380,96 Eur. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. 39 (už 2019 m. vasario mėn.), priskaičiuota - 206,33 Eur, išskaityta dėl žalos - 33,22 Eur, išmokėta - 132,88 Eur (priedas Nr. 13). Pateikiami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriais remiantis apskaičiuotas darbo užmokestis (priedas Nr. 14). 2019 m. vasario 12 d. Ieškovas pasirašė pažymą dėl neteisėtų kuro pylimų ir 2019 m. vasario 12 d. buvo pasirašytas įsakymas Nr. D-l9/02/12/ dėl žalos išieškojimo iš darbo užmokesčio, kuriuo nuspręsta išskaityti dalį žalos iš Atsakovo vidutinio darbo užmokesčio (DK 150 str. 4 d.) (priedas Nr. 15). Pagal DK 156 str. 1 d., Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tačiau tokia išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ieškovas darbo funkcijų atlikimui buvo suteikęs Atsakovui patikėtą AS24 kuro kortelę. Atsakovas naudojo jam patikėtą kuro kortelę ne darbo funkcijoms atlikti ir už Ieškovo lėšas pylėsi kurą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str. 1 d. numato, kad tas, kas pasisavinimo jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą arba turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Turto pasisavinimo dalykas yra turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu. Kadangi Atsakovas, be darbdavio žinios, ne darbo funkcijoms atlikti, pylėsi kurą, dėl ko Ieškovas patyrė žalos, Ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. DK 24 str. 4 d. numato, kad darbdaviui priklausiančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti tik darbo reikmėms. DK 151 str. numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą, o DK 154 str. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą atvejais, kai ii padaryta tyčia arba nusikaltimo požymiu turinčia veika. Aptariamu atveju, kad Atsakovas kurą už Ieškovo lėšas pylėsi tyčia, be to tokie veiksmai galimai turi ir aukščiau aptarto BK 183 str. numatyto nusikaltimo (Turto pasisavinimo) požymių. Pažymėtina, kad faktas, kad atsakovo veiksmai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str., požymių patvirtintas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019-04-04 nutarimu (priedas Nr. 16), kuriame nurodyta, kad „iš pareiškėjos pranešimo matyti, kad išdėstyti faktai apie padalytą veiką formaliai galėtų atitikti konkrečios LR BK numatytos, 183 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėtį Todėl Atsakovas privalo atlyginti visą Ieškovui padarytą žalą, t. y. 3751,03 Eur (neskaitant jau padarytos išskaitos), pradinė žala siekė 3993,34 Eur. Žala padaryta dėl to, kad Darbuotojas naudodamas jam perduotą kuro kortelę pylė kurą ne darbo reikmėms. DK 152 str. numato, kad atlygintos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Akivaizdu, kad Atsakovo padaryta žala laikytina tiesioginiais nuostoliais. Atitinkamai 2019 m. kovo 6 d. Atsakovas pateikė prašymą nutraukti darbo santykius (priedas Nr. 17). 2019 m. kovo 6 d. Pasirašytas įsakymas Nr. P-l9/03/06/2 dėl atleidimo iš darbo (priedas Nr. 18). Dėl šių aplinkybių, Darbdavys negalėjo daugiau išskaityti iš Darbuotojo ir tai atgauti patirtą žalą dėl Atsakovo kaltės. Viso, pagal išskaitos dydžio ribojimo taisykles, iš Atsakovo fiksuoto atlyginimo išskaičiuota 180,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, dėl Darbuotojo D. K. neteisėtų veiksmų Ieškovas patyrė žalą, prašo išieškoti iš šio Darbuotojo likusią žalą, kuri sudaro - 3812,47 Eur.
2.Atsakovas D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3.Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „OK transportas“ atstovas advokatas Arvydas Aranauskas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad visi byloje dokumentai patvirtina, kad atsakovas dirbo pas ieškovą. Atsakovui dirbant pas ieškovą, Vokietijoje (komandiruotės metu) atsakovui buvo perduoti visi dokumentai, tame tarpe ir kuro kortelė. Taigi atsakovas padarė žalą ieškovui ir todėl atsakovas turi žalą atlyginti. Papildomai paaiškino, kad į bylą yra pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog ieškovas yra atsiskaitęs už kurą su UAB „AS24 Lietuva“, kas reiškia, kad yra padengęs atsakovo skolingą sumą. Baigiamosios kalbos: prašo tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir tas išlaidas, kurios patirtos ikiteisminio tyrimo metu, kadangi tai yra susijusios su žalos atlyginimu protingos išlaidos.
4. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, esant informuotam apie teismo posėdžio vietą ir laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2018-04-16 Darbo sutartimi Nr. 925 atsakovas D. K., nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, neterminuotai buvo priimtas dirbti tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju pas ieškovą UAB „OK transportas“. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, 2019-03-06 įsakymo Nr. P-19/03/06/2 pagrindu (darbuotojo pareiškimu).
6. Byloje esančiu 2018-12-22 priėmimo - perdavimo aktu nustatyta, jog atsakovas D. K., vykdydamas darbuotojo funkcijas pas ieškovą UAB „OK transportas“, komandiruotės metu Vokietijoje perėmė vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto 2018-12-22 priėmimo - perdavimo akto matyti, kad atsakovui perduodant vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu buvo perduota ir kuro kortelė Nr. 2050. Aplinkybes, kad kuro kortelė Nr. 2050 buvo perduota atsakovui 2018-12-22 priėmimo - perdavimo aktu, matyti ir iš žinutės išrašo (su nuotrauka) tarp atsakovo ir ieškovo atstovo susirašinėjimo telefonu trumposiomis žinutėmis. Be to, ieškovo pateiktos į bylą atsakovo pildytos kuro pylimų suvestinės patvirtina, kad atsakovas savo žinioje komandiruotės metu disponavo kuro kortele Nr. 2050 ir laikotarpiu 2018-12-27 – 2019-02-07 atliko kuro pylimus.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas komandiruotėje Prancūzijoje, Marchaux ir Merceuil esančiose degalinėse, 2018-02-05 atliko tris kuro pylimus bendroje sumoje - 904,79 L (atitinkamai 301,51 L; 22,99 L; 580,29 L); 2018-02-06 - tris kuro pylimus bendroje sumoje – 979,58 L (atitinkamai 23,03 L; 360,10 L; 596,45 L); 2018-02-07 – du kuro pylimus bendroje sumoje – 753,16 L (atitinkamai 538,11 L; 215,05 L); viso bendras kiekis – 2637,53 L (vertė su PVM - 3993,34 Eur). Minėtus duomenis patvirtina, kaip jau minėta, atsakovo pildyta kuro pylimų suvestinė, taip pat byloje esantys 2019-02-22 Aplinkybių paaiškinimai.
8. Pagal ieškovo pateiktą 2019-02-12 Pažymą dėl kuro vagystės automobiliui DAF ir degalų pylimo sąrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-05 iki 2019-02-07 atsakovas atliko kuro pylimus bendroje 2637,53 L sumoje, kas sudaro 3993,34 Eur (su PVM).
9. Iš ieškovo UAB „OK transportas“ direktoriaus 2019-02-12 įsakymo Nr. D-19/02/12 Dėl žalos išieškojimo iš darbo užmokesčio nustatyta, jog ieškovas nusprendė išskaityti dalį žalos iš atsakovo darbo užmokesčio vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio ribose, vadovaujantis DK 150 straipsnio 4 dalimi.
10. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais, vietiniais mokėjimais nustatyta, kad ieškovas iš atsakovui 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais priskaičiuoto darbo užmokesčio yra išskaičiavęs 180,87 Eur sumą. Kadangi atsakovo darbo santykiai pas ieškovą 2019-03-06 pasibaigė – atsakovas atleistas darbuotojo prašymu, atsakovas liko skolingas ieškovui 3812,47 Eur žalos atlyginimo; duomenų apie tai, kad minėta žala atsakovo ieškovui atlyginta, byloje nėra.
11. Byloje esančia UAB „AS 24 Lietuva“ 2019-04-15 Informacija nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „AS 24 Lietuva“ ir UAB „OK transportas“ pagrindu 2019-02-15 suformuotas sąskaitų sąrašas Nr. 6100IRF001807, kurio mokėtina suma 225183,62 Eur; sąskaitų sąrašas turėjo būti apmokėtas iki 2019-03-15, galutinis atsiskaitymas pagal aukščiau nurodytą sąskaitų sąrašą gautas 2019-03-19.
12. 2019-04-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimu nustatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 168 straipsnio 1 dalį, buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „OK transportas“ pareiškimą D. K. atžvilgiu.
13. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) (Suvestinė (2019-01-01 - 2019-04-02) redakcija) X skyriuje („Žalos atlyginimas“) įtvirtintos normos, užtikrinančios tiek darbdavio, tiek darbuotojo padarytų kitai šaliai nuostolių atlyginimą darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pareiga atlyginti žalą pagal DK normas atsiranda tik tada, kai yra visos žalos atlyginimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines pareigas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-2/2004).
14. DK 154 straipsnyje nustatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Kaip matyti, įstatymų leidėjas neišskiria tyčios formų (tiesioginė, netiesioginė), kas reiškia, jog teisinės reikšmės tyčios forma sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo neturi. Be to, įstatymų leidėjas taip pat nenustato, jog visiškam žalos atlyginimo taikymui yra būtinas asmens pripažinimas teismo sprendimu kaltu dėl padaryto nusikaltimo. Vadinasi, darbuotojo veikoje gali būti nusikaltimo požymių ir tada, nors pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas (pavyzdžiui, suėjus terminams) lieka nepaneigtas pats nusikaltimo padarymo faktas (Davulis T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 459, 465-466.).
15. Kaip jau minėta, atsakovui darbo funkcijoms atlikti pas ieškovą, 2018-12-22 priėmimo - perdavimo aktu buvo perduotas vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir kuro kortelė Nr. 2050 bei kiti daiktai pagal nurodytą sąrašą, pasirašytinai. Taigi minėtu dokumentu atsakovas įsipareigojo saugoti jam patikėtas konkretizuotas materialines vertybes (tame tarpe ir kuro kortelę), jas naudoti tik funkcijoms, susijusioms su ieškovo vykdoma veikla, atlikti.
16. Byloje duomenys neginčijamai patvirtina, kad žalos atsiradimą įtakojo atsakovo veiksmai, kadangi jis aplaidžiai vykdydamas darbdavio nurodymus, netikslingai panaudojo jam patikėtas materialines vertybes – kuro kortelę Nr. 2050. Tai reiškia, kad jis atlikdamas savo pareigas pagal darbo sutartį, pažeidė savo įsipareigojimus darbdaviui ir tai įtakojo žalos atsiradimą. Paminėtina, kad atsakovas, dirbdamas tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju, yra atsakingas, kad transporto priemonė būtų paruošta tinkamai važiavimui (laiku papildyta kuro ir pan.), taigi atsakovas žinojo kaip teisingai reikia naudotis išduota kuro kortele ir fiksuoti kuro panaudojimo rodmenis. Be to, pažymėtina, kad atsakovas ne kartą pylė kurą į vairuojamą vilkiką ir pats pildė kuro panaudojimo suvestines. Kartu atkreiptina, jog apie vairavimą ir jo ypatumus, juolab, kad tai tarptautiniai gabenimai (kroviniai), vairuotojai sužino ir išmoksta praktiškai naudotis priemonėmis įgydami pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti, o atsakovas šią kvalifikaciją turi, bet nekreipdamas nei į darbdavio nurodymus ir į jo paties prisiimtus įsipareigojimus, kurą naudojo savo nuožiūra (savo reikmėms) ne vieną kartą.
17. Atkreiptina į tai, kad atsakovas ieškovo įmonėje dirbo daugiau nei pusė metų, paaiškėjus žalos ieškovui padarymo aplinkybėms - atsakovas nebuvo aktyvus: padarytos žalos aplinkybių neginčijo, sutiko su ieškovo padarytomis žalos išskaitomis ir nereikalavo negauto atlyginimo. Šių aplinkybių atsakovas neginčija ir teisminio proceso metu.
18. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas, nepaisydamas darbdavio nurodymų ir jo paties prisiimtų įsipareigojimų, naudodamasis kuro kortele savo nuožiūra (savo reikmėms), neatsakingai ir aplaidžiai vykdė savo darbo pareigas, dėl to ieškovas patyrė nuostolių. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, reikalingos atsirasti atsakovo turtinei atsakomybei, t. y. ieškovas patyrė realią žalą, žala atsirado dėl atsakovo netinkamai vykdytų darbo pareigų, taip pat tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, atsakovas kaltas dėl padarytos žalos, kaltės forma – tyčia (tiesioginė tyčia – kai darbuotojas suprato savo veikos neteisėtumą, padarinius ir sąmoningai jų siekė), ieškovas ir atsakovas žalos padarymo metu buvo susijęs darbo santykiais, todėl teismas sprendžia, kad ieškinys dėl 3812,47 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 86 Eur žyminis mokestis ir 1936 Eur išlaidos už teisines paslaugas, t. y. iš viso 2022 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).
20. Byloje patirta 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 272 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „OK transportas“, į. k. 125773739, 3812,47 žalos atlyginimo ir 2022 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, išaiškinant, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas - 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo išsiųsti šalims.
Paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo apskundimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2019 m. liepos 12 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5001-723/2019 pagal ieškovo UAB „OK transportas“ ieškinį atsakovui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo. Atsakovui procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyksta, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, tel. (8 5) 275 3977“.