Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. U., jo gynėjo Mariaus Mikalausko apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. U., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. šešerių (6) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 150 str. 3 d. (dėl seksualinio prievartavimo 2009 m. balandžio 17–20 d.) šešerių (6) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir S. U. paskirta aštuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-12-24 nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta dešimties (10) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-04-22 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. U. dėl nepilnametės dukros V. U. seksualinio prievartavimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 14 d. pagal BK 150 str. 3 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Iš S. U. V. U. priteista 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

S. U. 2009 m. kovo mėnesį, penktadienį, tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), R. U. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, žinodamas ir suprasdamas, kad V. U., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, kuri nusikaltimo padarymo prieš ją metu buvo vidutinio protinio atsilikimo būsenos ir įvykio aplinkybes galėjo suprasti ribotai, negalėjo suprasti jai atliekamų veiksmų pobūdžio ir prasmės, tai yra pasinaudodamas bejėgiška jos būkle, prieš jos valią lytiškai santykiavo atlikdamas natūralų prievartinį lytinį aktą į lytinius organus. Taip vieną kartą išžagino nepilnametę V. U..

S. U. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 17 d. iki 20 d., tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, (duomenys neskelbtini), R. U. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, žinodamas ir suprasdamas, kad V. U., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, kuri nusikaltimo padarymo prieš ją metu buvo vidutinio protinio atsilikimo būsenos ir ribotai galėjo suprasti įvykio aplinkybes, negalėjo suprasti jai atliekamų veiksmų pobūdžio ir prasmės, tai yra pasinaudodamas bejėgiška jos būkle, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu. Taip vieną kartą seksualiai prievartavo nepilnametę V. U..

S. U. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2009 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 3 d. iki 14 d., tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, (duomenys neskelbtini), R. U. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, žinodamas ir suprasdamas, kad V. U., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, kuri nusikaltimo padarymo prieš ją metu buvo vidutinio protinio atsilikimo būsenos ir ribotai galėjo suprasti įvykio aplinkybes, negalėjo suprasti jai atliekamų veiksmų pobūdžio ir prasmės, tai yra pasinaudodamas bejėgiška jos būkle, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu. Taip vieną kartą seksualiai prievartavo nepilnametę V. U..

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. U. teigia, kad pagal BK 149 str. 3 d. buvo nuteistas nesant tikslių įrodymų bei medicininės ekspertizės. Žmona V. maudė, tačiau jokios mėlynės ant jos kaklo nepastebėjo. Mergaitė serga Dauno sindromu ir neatsimena nei dienos, nei metų. Nuteistasis tvirtina, kad yra dar trys mažamečiai vaikai, jo šeima turi apie 40 hektarų žemės, 20 karvių, 25 prieauglius, yra paimta 250 000 litų paskola, todėl pastatai užstatyti bankui. Žmonai ūkininkauti vienai pačiai labai sunku. Nuteistasis prašo bylą išnagrinėti iš naujo, skirti švelnesnę bausmę ir nepriteisti neturtinės žalos.

Apeliaciniame skunde nuteistojo S. U. gynėjas M. Mikalauskas tvirtina, kad S. U. savo kaltės nepripažino, nes nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, nepadarė.

Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad 2009-04-24 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje S. U. kalbėjo ne apie kaltinime nurodytą išžaginimo epizodą, o vėl papasakojo apie 2007 metais atliktą lytinį aktą, kurį pripažino atlikęs per klaidą ir už kurį jau yra nuteistas 2008-12-24 teismo nuosprendžiu. Teismo posėdžio metu S. U. paaiškino, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu patirto pareigūnų šališkumo ir neobjektyvumo buvo visiškai sutrikęs. S. U. dėl patirto streso negalėjo normaliai suprasti jam užduodamų klausimų ir jo atsakymai į pateiktus klausimus taip pat buvo neteisingi, ikiteisminio tyrimo teisėja juos suprato ir užfiksavo protokole neteisingai. Gynėjas tvirtina, kad šis stresas buvo dėl nuolat pažeidinėjamos S. U. teisės į gynybą, o tai yra esminis BPK normos pažeidimas. Apelianto aiškinimu, BPK 50 str. l d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Gynėjas nurodo, kad 2009-04-23 apklausoje nuo 10.20 iki 10.30 val. S. U. parodė, kad parodymus duos tik dalyvaujant pasirinktam gynėjui, t. y. advokatui M. Mikalauskui. Apeliantas teigia, kad sprendimas paskirti advokatą V. R. buvo surašytas tik 2009-04-24. Advokato M. Mikalausko aiškinimu, BPK 50 str. 2 d. numatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją, o minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, jei pasirinktas gynėjas daugiau nei tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, tai įtariamajam ar kaltinamajam pasiūloma pasikviesti kitą gynėją. Advokatas M. Mikalauskas teigia, kad jis, gavęs informaciją apie S. U. sulaikymą, 2009-04-24 išrašė orderį dėl S. U. gynimo ir tą pačią dieną atvyko į Šilalės rajono apylinkės teismą ginti įtariamojo. Advokato M. Mikalausko tvirtinimu, S. U. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nedalyvaujant gynėjui (BPK 189 str. 5 d.), neteisėta, o S. U. parodymai negali būti laikomi teisėtais ir teisingais (BK 41 str. 5 d.).

Nuteistojo gynėjas remiasi 2009-07-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad dėl defektinių intelekto gebėjimų bei silpnų atminties galimybių V. U. apklausiama negali suteikti parodymų net ir apie išorinę, faktinę įvykių pusę. Gynėjas tvirtina, kad jam iš „Vaiko name“ atliktų apklausų, kurios yra prieštaringos, neinformatyvios ir neobjektyvios, aišku, jog V. U. pastoviai atsakinėjo į klausimus, kurie yra menami su norimų gauti atsakymų, apkaltinančiu S. U., potekste.

Advokatas M. Mikalauskas tvirtina, kad jau priimant nuosprendį 2008-12-24 buvo žinoma, jog V. U. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, bet ji vėl buvo apklausinėjama naujoje byloje ir jos parodymai vertinti kaip sveiko asmens.

Gynėjas nurodo, kad apklaustos (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojos parodė, jog V. U. emocinio ir fizinio aktyvumo sumažėjimas gal būt susijęs ir sutapo su V. U. mėnesinių ciklu, nes matėsi kraujo pėdsakai ant kelnaičių iš lytinių organų, tai patvirtino ir V. U. mama. Šiuo laikotarpiu emocijų ir fizinės būklės svyravimai suaktyvėja, tai lemia fiziologiniai procesai organizme.

Apelianto tvirtinimu, liudytojas S. M. parodė, kad 2009 m. kovo mėnesį su S. U., tai S. U. parodė apklausiant jį ikiteisminio tyrimo teisėjui, degtinės negėrė. Gynėjo nuomone, ši kaltinimo dalis visiškai nepagrįsta ir neįrodyta, todėl nuosprendis naikintinas.

Advokato M. Mikalausko nuomone, pagal BK 150 str. 3 d. S. U. inkriminuotas seksualinio prievartavimo faktas 2009 m. balandžio 17–20 dienomis taip pat neįrodytas, nes liudytoja T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad raudona dėmė prie užpakalinės angos, kurią aptiko tikrinant V. U., galėjo būti ne tik kieto ir buko daikto veikimo į šią sritį pasekmė, bet galėjo atsirasti ir dėl mažo V. U. judrumo, neaktyvaus gyvenimo būdo.

Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nukentėjusiosios mama ir giminaičiai parodė, kad V. U. visą laiką praleidžia sėdėdama prie televizoriaus ar piešdama. Jai buvo atsiradę iššutimo požymiai – odos paraudimas sėdmenyse, o nutrintos vietos buvo gydomos barstant pudra.

Gynėjo teigimu, dėl šių naujai nurodytų aplinkybių buvo prašyta apklausti medicinos ekspertą A. G., kuris po V. U. apžiūros surašė dvi viena kitai prieštaraujančias medicinines išvadas, tačiau teismas gynėjo prašymą kaip nemotyvuotą atmetė, todėl, gynėjo nuomone, buvo prarastas vienas iš galimų įrodymų šaltinių, kuris būtų atsakęs į klausimą, ar medicininės ekspertizės išvados yra objektyvios ir teisingos, ar jomis galima remtis kaltinant S. U.. Advokato M. Mikalausko tvirtinimu, nesant kitų patikimų įrodymų, S. U. ir dėl šios kaltinimų dalies turi būti išteisintas.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad 10 000 Lt dydžio civilinis ieškinys priteistas nepagrįstai, ir ne tik dėl to, kad S. U. nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų, bet todėl, kad priteista neturtinė žala daugiavaikei šeimai, kuri pragyvena iš žemės ūkio, ir yra visiškai neadekvati šeimos turtinei padėčiai.

Gynėjas nurodo, kad U. augina 20 karvių, 6 telyčias, 6 prieauglius, bulių ir kitų gyvulių. Kaip ūkininkai, 2007 m. liepos ir gruodžio mėnesiais iš „Kredito unijos banko“ (duomenys neskelbtini) yra paėmę 124 000 Lt, iš Dnb Nord banko mėšlidės statybai 50 000 Lt, 2007 m. gruodžio mėnesį iš AB „Ūkio banko“ (duomenys neskelbtini) skyriaus traktorių įsigijimui 778 000 Lt kreditus. Tik nedidelė kredito dalis grąžinta. Visa šeima dirba visus ūkio darbus, turi 43 ha dirbamos žemės, todėl toks didelis civilinis ieškinys šį ūkį sužlugdytų, šeima nesugebėtų tvarkytis ūkyje, grąžinti banko paskolų, daugiavaikė šeima liktų be pragyvenimo šaltinio. Nukentėjusioji V. U. neįgali, jai reikia vaistų, kaip ir kitiems vaikams, jai reikia sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, V. U. yra išlaikoma iš tų pačių šeimos lėšų.

Nuteistojo S. U. gynėjas M. Mikalauskas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendį panaikinti, S. U. pagal BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. išteisinti.

Atsikirtime į nuteistojo S. U. ir jo gynėjo M. Mikalausko apeliacinius skundus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja B. S. rašo, kad nuteistojo S. U. ir jo gynėjo M. Mikalausko apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir netenkintini. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, byla teisme išnagrinėta išsamiai ir nešališkai bei priimtas teisingas nuosprendis.

Iš to, kad S. U. prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, vedėja B. S. daro išvadą, jog S. U. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. B. S. nurodo, kad V. U. apklausa įvyko VšĮ „Vaiko namas“, kur dirba specialistai. Apklausa buvo filmuojama, be to, yra rašytinė medžiaga. B. S. nuomone, vaizdo įrašas suteikia visišką skaidrumą apie įvykusį vaiko apklausos procesą, nes vaizdo įrašas leidžia tiksliai nustatyti, kaip buvo formuluojami klausimai bei kaip į juos atsakinėjo nukentėjusioji V. U.. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos teigimu, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis CK 6.250 str., atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, į jo turtinę padėtį, o ne į visos šeimos turtinę padėtį, todėl, vedėjos nuomone, neturtinė žala yra priteista remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja B. S. prašo nuteistojo S. U. ir jo gynėjo M. Mikalausko apeliacinius skundus atmesti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistojo S. U. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismo nuosprendyje nuteistojo kaltę patvirtinantys įrodymai išsamiai ir objektyviai aptarti, dėl tos dalies kaltinimų, kurie nepasitvirtino bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje (dėl V. U. seksualinio prievartavimo 2009 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 3-ios iki 14-tos dienos), priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apeliaciniame teismo posėdyje įvertinus apeliacinių skundų argumentus, nuteistąjį kaltinančių ir teisinančių įrodymų visumą, pagrindų skundžiamam nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti nenustatyta.

Ne vien nukentėjusiosios V. U., bet ir 2009-04-22 specialisto išvada G142/09(11) patvirtina, kad V. U. dešiniojo peties–kaklo ribos užpakaliniame išoriniame paviršiuje rasta ovalo formos 3–4 parų senumo 1,5x2,5 cm dydžio kraujosruva. Tokio pat senumo odos gleivinės nubrozdinimai (vienas – 0,6x1,5 cm dydžio, kitas – 1x1,5 cm dydžio) rasti V. U. išangėje. Odos gleivinės nubrozdinimai išangėje galėjo būti padaryti į išangę įvedant ir sukietėjusią varpą. Poodinė kraujosruva peties–kaklo riboje galėjo atsirasti į šią kūno vietą suduodant, suspaudžiant arba dėl vakuumo, sudaryto žmogaus burna. Išoriniuose lytiniuose organuose ir makštyje sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 16).

2009-05-11 specialisto išvada Nr. G165/09(11) V. U. tiesiojoje žarnoje nustatytas ir sfinkterio nepakankamumas, kurio atsiradimo laikas nenustatytas (t. 1, b. l. 18). Išraše iš V. U. medicininių dokumentų tvirtinama, kad skundų dėl mergaitės vidurių užkietėjimo gydantis gydytojas negavo nė karto (t. 1, b. l. 40).

Šiose teismo medicinos specialisto išvadose esminių prieštaravimų nėra, nes tyrimo objektai kiti, viena išvada papildo kitą.

Specialisto išvados patvirtina, kad kaltinimas, jog 2009 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 17-tos iki 20-tos dienos, nuteistasis S. U. seksualiai prievartavo V. U., yra pagrįstas. Tačiau ta pati specialisto išvada G142/09(11) nepatvirtina kaltinimo, kad V. U. S. U. seksualiai prievartavo 2009 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 3-ios iki 14-tos dienos, ar ją išžagino 2009 m. kovo mėnesį, nes tą laikotarpį atitinkančių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno ar jame nenustatyta.

Išrašu iš ligos istorijos Nr. 344 I patvirtinta, kad V. U. savarankiškumo, higieniniai įgūdžiai pakankami (t. 1, b. l. 47–48), todėl nėra pagrindo manyti, kad nustatyti sužalojimai yra susiję su nukentėjusiosios higieninių įgūdžių stoka. Tokia išvada atmeta prielaidą, kad eksperto nustatyti kūno sužalojimai pas V. U. galėjo atsirasti dėl nepakankamos savo kūno priežiūros.

2009-05-12 nepilnametę V. U. VšĮ „Vaiko namas“ patalpose apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, kurio klausimus V. U. uždavė psichologė. Apklausa buvo įrašyta į vaizdo laikmeną ir perduota teismui (t. 1, b. l. 23, 24–28).

Pedagoginio-psichologinio vaiko įvertinimo pažymoje nurodyta, kad V. U. orientacija erdvėje, laike, supančioje aplinkoje sutrikusi, kontaktas pasunkėjęs, informacijos apie save, šeimą nesuteikia (t. 1, b. l. 32).

2009-05-08 V. U. charakteristikoje pažymėta, kad jos kalba nesuprantama, minčiai išsakyti naudoja rankų judesius, mimiką, kito žmogaus kalbą supranta, nurodymus vykdo, žino daiktų pavadinimus, kūno dalis, supranta veiksmo kryptį, atmintis trumpalaikė, sunkiai orientuojasi laike, erdvėje, gerai skaičiuoja eilės tvarka iki 5, myli savo mamą, brolius, seseris (t. 1, b. l. 38).

2009-07-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-160 apie V. U. psichikos būseną konstatuojama, kad V. U. laike ir vietoje dezorientuota, į klausimus ne visada atsako pagal prasmę, nors kliedėjimo idėjų, suvokimo sutrikimų nekonstatuota, dėmesio koncentracija pasunkėjusi, atmintis silpna, mąstymas labai žemo apibendrinamo lygio, intelektas žemas, atitinkantis vidutinio protinio atsilikimo kriterijus. Ekspertizės metu paklausta apie tai, kaip sutaria su tėvu, atsakė: „Gerai, jis mane myli“. Ekspertizės metu papasakoti apie bylai reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes nesugebėjo. Aprašant psichologinį tyrimą, ekspertizės akte konstatuojama, kad žinių apie lytinius santykius V. U. neturi, dėl protinės negalios tiriamoji nepajėgi suprasti su ja atliktų veiksmų seksualinės prievartos pobūdžio ir esmės, dėl defektinių intelekto gebėjimų bei labai silpnų atminties galimybių V. U. apklausiama nebegali suteikti parodymų net ir apie išorinę, faktinę įvykių pusę, tolimesni tyrimo veiksmai su ja būtų mažai produktyvūs (t. 1, b. l. 55–57).

Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje buvo nutarta V. U. apklausos vaizdo įrašo nežiūrėti, apsiribota nukentėjusiosios apklausos protokolo (t. 1, b. l. 24–28) perskaitymu. Apeliaciniame teismo posėdyje buvo peržiūrėtas ir nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas dalyvaujant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusiems psichiatrui ir psichologui, kurie priekaištų neįgalaus vaiko apklausos metodikai nepareiškė. Stebint nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašą buvo matyti, kad V. U. supratimą apie gėdos jausmą turi, tuo jausmu vadovaujasi ir atsakydama į klausimus, susijusius su lytiniais santykiais.

Liudytoja E. R., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokykloje psichologe, teisiamajame posėdyje parodė, kad V. U. „jau žino, kas yra lytinis aktas“, 2009 m. balandžio mėnesį jautė baimę, „kad kas nepakalbintų: ar gydytoja, ar auklėtoja, ar seslė.“ V. U. gestais parodė, kas jai atsitiko, rodė, kad tai darė tėtis. Kai V. U. savo gyvenimą išreikšdavo kokiomis sugeba detalėmis, nustatyti, kada tai įvyko, būdavo sunku, bet ji nefantazuodavo, pasakodavo iš karto viską, po dviejų savaičių pasakodavo vėl taip pat. Iš V. U. kalbėjimo sunku suvokti, „ar ji turėjo leliuką, ar sesė“ (t. 2, b. l. 32–34).

2009-12-02 liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog V. U. „yra pasakiusi, kad ji turėjo leliuką, ji tebeturi visus prisiminimus ir jai yra skaudu“ (t. 2, b. l. 18–19). Remiantis tuo, ką kolegija pastebėjo nukentėjusiosios V. U. apklausos vaizdo įraše, atsižvelgiant į psichologės liudytojos E. R., kuri su nukentėjusiąja bendravo žymiai ilgesnį laiką negu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusieji ekspertai, pastebėjimais, yra pagrindo manyti, kad kai kurių primityvių žinių apie lytinius santykius V. U. turi.

Nekelia abejonių, kad nuteistojo S. U. kaltė dėl nepilnametės neįgalios dukters V. U. seksualinio prievartavimo 2009 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 17-tos iki 20-tos dienos, pasinaudojant jos bejėgiška būkle, yra įrodyta ir kvalifikuota pagal BK 150 str. 3 d. teisingai. Šio nusikaltimo padarymą patvirtina ne tik nukentėjusiosios V. U. parodymai, vien kuriais remiantis nusikaltimo padarymo laiką nustatyti būtų sudėtinga, bet ir liudytojų J. R., T. K. parodymai. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtino medicinos specialisto išvada apie sužalojimų nukentėjusiosios išangėje padarymo laiką ir būdą, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados apie nukentėjusiosios psichikos būseną.

Iš Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio žinoma, kad nuteistasis S. U. 2007 m. lapkričio–gruodžio mėnesį su V. U. turėjo lytinius santykius, po to V. U. tapo nėščia. 2008-04-22 Klaipėdos universitetinės ligoninės gimdymo skyriuje dėl savaiminio persileidimo V. U. atliktas abortas, kurio metu buvo išabortuotas negyvybingas vaisius (t. 1, b. l. 152–155). Liudytojų V. B., E. R. parodymai neatmeta galimybės, kad nukentėjusioji V. U. tebeprisimena ir tuos lytinius santykius, nuo kurių ji pastojo, kad kai kurie jos prisiminimai gali neišblėsti dėl nuolatinio jų pasikartojimo.

2009-04-24, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, teismo posėdyje S. U. savo kaltę neigė (t. 1, b. l. 115–118), o 2009-04-24 ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad 2009 m. kovo mėnesį, prieš Velykas, penktadienio vakarą, lauke prie savo namų su S. M. išgėrė du butelius degtinės ir alaus. Kai su S. M. išsiskyrė, parėjo į savo kambarį, ten apie 18–19 val. lytiškai santykiavo su dukra V. U. į lytinius organus. Į išeinamąją angą santykiauti nebandė, dukros kūno nebučiavo. S. U. teismo posėdyje dalyvavusį gynėją patikino, kad tokius parodymus duoda savo valia ir niekieno neverčiamas (t. 1, b. l. 120–122). Įtariamojo S. U. teisė į gynybą apklausos metu teisme buvo užtikrinta.

2009-12-02 liudytojas S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad paskutinį kartą su S. U. gėrė 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. 2009 m. kovo mėnesį prie parduotuvės su S. U. išgėrė tik po butelį alaus, degtinės negėrė (t. 2, b. l. 19–20). Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad 2009 metais su S. U. negirtavo, pas jį tais metais nuėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 82–83).

2009-04-24 R. U. priklausančio gyvenamojo namo apžiūros metu buvo paimtos dvejos V. U. kelnaitės, paklodė (t. 1, b. l. 5–12). Šie daiktai apžiūrėti (t. 1, b. l. 13–14).

2009-04-27 S. U. apžiūros metu jo kūne ir apie lytinius organus sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 110).

2009-04-27 apžiūrėjimui iš S. U. paimtos jo trumpikės (t. 1, b. l. 123, 124–125).

2009-07-07 specialisto išvada Nr. S 248/09(01) patvirtina, kad ant V. U. dviejų kelnaičių spermos nerasta, ant S. U. trumpikių kraujo, moters plokščiojo epitelio ląstelių nerasta, ant paklodės kraujo nerasta (t. 1, b. l. 130–131).

2009-07-14 teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo klausimą, pasiteisindamas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, S. U. pareiškė, kad šioje byloje savo kaltės nepripažįsta, ir parodė: „Pirmas teismas nebuvo pasibaigęs, kalbėjau apie pirmą bylą. Atsakiau į prokuroro klausimus“ (t. 1, b. l. 134–137).

Apylinkės teismas nuosprendyje įvertindamas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą konstatavo, kad tai, jog nuo įvykio praėjus 4–5 mėnesiams, 2009-07-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu V. U. nesugebėjo papasakoti apie bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtina ekspertų išvadą dėl V. U. atminties trumpalaikiškumo, todėl yra pagrindo manyti, kad apklausos metu V. U. galėjo parodyti tik prieš neilgą laiko tarpą įvykusį įvykį. Tuo remdamasis teismas pripažino įrodyta, kad 2009 m. kovo mėnesį S. U., pasinaudodamas nepilnametės dukters bejėgiška būkle, prieš jos valią su ja atliko prievartinį lytinį aktą į lytinius organus.

Tačiau, sutikdamas su teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis, teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į ekspertizės akto išvadas, kad V. U. „negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir prasmės“, kad „Dėl protinės negalios tiriamoji nepajėgi suprasti su ja atliktų veiksmų seksualinės prievartos pobūdžio ir esmės, dėl to negalėjo ir pasipriešinti jiems bei negalėjo šių veiksmų pati inicijuoti“. Tokie ekspertų teiginiai duoda pagrindą išvadai, kad kalbėti apie kokį nors nukentėjusiosios valios pasireiškimą („prieš jos valią“) nėra nei prasmės, nei teisinio pagrindo.

Iš 2008-12-24 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2009 m. balandžio 23 d. (t. 1, b. l. 156–158), matyti, kad S. U. pagal BK 149 str. 3 d. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2007 m. lapkričio mėnesio pabaigoje–gruodžio mėnesio pradžioje (t. 1, b. l. 152–155), todėl 2009-04-24 ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai apie lytinį santykiavimą su V. U. 2009 m. kovo mėnesį, prieš Velykas, su 2007 m. lapkričio mėnesio pabaigos–gruodžio mėnesio pradžios laikotarpiu nesietini, nes rudens–žiemos metu Velykos nešvenčiamos. Ikiteisminio tyrimo teisėjai S. U. parodė, ne apie nusikaltimą, už kurį nuteistas 2008-12-24 nuosprendžiu, bet apie padarytą nusikaltimą – lytinį santykiavimą, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, už kurį 2010-01-15 nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. skundžiamu nuosprendžiu.

Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.). Galima buvo abejoti tuo, kas apylinkės teismo nuosprendyje su paminėtų liudytojų pagalba nustatyta apie S. U. lytinį santykiavimą su V. U. 2009 m. kovo mėnesį, galima abejoti pačios nukentėjusiosios sugebėjimais papasakoti apie tai tyrėjui, prokurorui ar teismui, bet kai tuos parodymus apie tokių veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo teisėjui 2009-04-24 patvirtino pats nuteistasis, jokių pagrindų abejonėms neliko. Iš baudžiamojoje byloje esamos pažymos matyti, kad S. U. psichiatro kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 161), duomenų, kad buvo gydytas dėl kokių nors psichikos negalavimų, nėra, todėl abejoti jo protiniais sugebėjimais, tuo, kad gali duoti ir teisingus parodymus, nėra pagrindo.

Vertinant įrodymus taip, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, abejoti tuo, kad S. U. kaltas ir nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. pagrįstai, kolegija pagrindo neturi. Tai, kad šį kartą ant nukentėjusiosios lytinių organų, kūno nerasta sužalojimų, nurodančių prievartinių lytinių santykių buvimą, patvirtina tai, kad prieš lytinius santykius ir jų metu fizinis smurtas prieš neįgalią nukentėjusiąją vartotas nebuvo, bet buvo pasinaudota bejėgiška nukentėjusiosios būkle, kurią sąlygojo nukentėjusiosios vidutinio protinio atsilikimo būsena ir ribotas galėjimas suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę.

Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, laikėsi, nuteistojo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatė. S. U. vėl nusikalto po to, kai pagal BK 149 str. 3 d. jau buvo nuteistas Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2008-12-24, todėl sprendimas skirti bausmes, artimas sankcijose už atskirus nusikaltimus numatytiems bausmių vidurkiams, yra švelnus, todėl paskirtos bausmės dar labiau nemažintinos. Pagal BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinus, paskirta subendrinta bausmė aiškiai per griežta nėra. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir prie subendrintos bausmės pridėjus dalį Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-12-24 nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, todėl nemažintina.

Apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat nekeistina ir nenaikintina, nes ir šiuo klausimu teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tokio sprendimo priėmimas būtinas ir neįgalios nukentėjusiosios teisėms užtikrinti ateityje, jeigu nuteistojo šeiminiai santykiai su dabartine šeima, nukentėjusiąja dukra pasikeistų. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, į CK 6.250 straipsnio kriterijus atsižvelgta. Atsižvelgiant ir į 2009-07-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-160 išvadas, į tai, kad nėra duomenų, jog po nusikalstamų veiksmų, kurie buvo atlikti prieš V. U., atsirado neigiamų pasekmių, sutriko nukentėjusiosios socialinis funkcionavimas (t. 1, b. l. 57), priteista iš S. U. jo dukrai pinigų suma aiškiai per didelė nėra.

Ryšium su bylos nagrinėjimu apeliaciniame teismo posėdyje, į kurį buvo pakviestas teismo medicinos ekspertas A. G., apeliacinės instancijos teismas turėjo 86 Lt 73 ct išlaidų ryšium su kelionės išlaidų į teismą ekspertui apmokėjimu. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo S. U. (BPK 105 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo S. U. ir jo gynėjo Mariaus Mikalausko apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. U. į valstybės pajamas 86 Lt 73 ct proceso išlaidų (BPK 105 str. 1 d.).