- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- AN2-10-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00104-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo R. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, 300 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2019-11-19 nutarimu R. L. nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, 300 Eur bauda už tai, kad ji, būdama R. L. prekybos įmonės savininke, t. y. darbdaviu, neužtikrino, kad L. B. 2019-10-24 11.40 val. (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, R. L. prekybos įmonės kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ padavėja dirbtų tik apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV) ir pasirašius su ja rašytinę darbo sutartį. Tuo R. L. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo Kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019-11-19 nutarimą ir paskirti R. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
2.1. Nurodo, kad nesutinka su Plungės apylinkes teismo 2019-11-19 nutarimu R. L. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta 300 Eur bauda dėl toliau nurodomų priežasčių.
2.2. R. L. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas pavojingiausių administracinių teises pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
2.3. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Plungės apylinkes teismas 2019-11-19 nutarimu R. L. už jos padarytą administracinį nusižengimą paskyrė 300 Eur baudą. Institucijos nuomone, tokia nuobauda yra aiškiai neproporcinga R. L. padarytam nusižengimui.
2.4. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracines nuobaudos ar administracinio poveikio priemones neskirti. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skinama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skinama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
2.5. Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose, ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gauta nauda. Pažymėtina, kad skinama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, jog pažeidėja pripažino padariusi teises pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą.
2.6. Institucijos nuomone, Plungės apylinkes teismo 2019-11-19 nutarimas yra nepagrįstas, R. L. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracines nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Institucijos nuomone, administracinė nuobauda R. L. turėtų būti paskirta, neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, nors Institucija prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019-11-19 nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl R. L. kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą ir veikos kvalifikavimo nėra, apeliacine tvarka ginčijamas tik pažeidėjai paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucija nesutinka su ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu ir mažesnės baudos, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, skyrimu R. L.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
5. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.
6. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
9. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. L. administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes (pažeidimas padarytas dėl didelio darbo krūvio ir nesusikalbėjimo tarp įmonės darbuotojų), pažeidėjos R. L. asmenybę (anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, vadovauja įmonei ir gauna legalias pajamas, augina ir išlaiko nepilnametę dukrą), atsižvelgdamas į tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi, šį savo elgesį vertina labai neigiamai, tai lengvina jos atsakomybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti jai pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. 300 Eur.
11. Apygardos teismo vertinimu, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo R. L., pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kaip leidžiančias švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą, ir tinkamai pritaikė įstatymą.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad R. L. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tačiau kartu pažymėtina, kad individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Minėta, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.
13. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą pažeidėjai R. L., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ji dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina itin kritiškai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už analogiško pažeidimo padarymą nebuvo bausta (apskritai administracine tvarka baudžiama pirmą kartą), tai rodo, kad šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime, padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė (pagal byloje nustatytas aplinkybes, kurios apeliacine tvarka nėra ginčijamos, L. B., 2019-10-23 gavusi Užimtumo tarnybos pasiūlymą įdarbinti Nr. RK56-2019-2121, kuriuo ji siunčiama pas darbdavį – R. L. prekybos įmonę, 2019-10-24 11.15 val. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo susitarusi iš vakaro su direktore, kuri, kaip nurodė L. B.: „<...> būtų įdarbinusi po pietų.“ (b. l. 9 – L. B. 2019-10-24 paaiškinimas); patikrinimas kavinėje buvo 2019-10-24 11.40 val. (t. y. nepraėjus nė pusvalandžiui), jo metu iš 5 dirbančių asmenų nebuvo įdarbinta tik viena L. B. (b. l. 3 – 2019-10-31 nelegalaus darbo tyrimo aktas), taigi nelegalaus darbo sistemingumas ar ilgalaikiškumas nenustatyti. R. L. netrukus po atlikto patikrinimo savo 2019-10-24 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atėjus į kavinę L. B. jos nebuvo, todėl pastarąją priėmė barmenė A. Ž. pabandyti pasižiūrėti, ar ji tiks darbui (b. l. 8). Pasiaiškindama žodžiu, R. L. patikrinimą atlikusioms Darbo inspekcijos pareigūnėms nurodė, kad jai paskambinusiai barmenei A. pasakius, kad atėjo iš Darbo biržos padavėja pasibandyti ir paklausus, ką jai daryti, ji pasakė A., kad leistų naujai darbuotojai pasibandyti, nes jų įmonėje buvo tokia praktika, kad naujai atėjusį darbuotoją išbando ir tik tada priima. Nors tai nešalina pažeidėjos atsakomybės, tačiau R. L. ir neginčijo jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, tik prašė atsižvelgti į tai, jog pažeidimas buvo padarytas dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų nesusikalbėjimo.
14. Atsižvelgiant į visas nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad ji anksčiau už analogiško pobūdžio nusižengimą nebuvo bausta, augina ir išlaiko nepilnametę dukrą, įvertinant individualų padaryto nusižengimo pavojingumą, kuris iš esmės nesiekia įprastinio rūšinio tokios kategorijos pažeidimų pavojingumo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje R. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirta 300 Eur bauda nagrinėjamu atveju yra proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir pažeidėjos asmenybei ir yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas tikėti, jog R. L. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų.
15. Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl R. L. nuobaudos dydžio skyrimo, bylos aplinkybes bei byloje pateiktus duomenis įvertino teisingai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Keisti skundžiamą apylinkės teismo 2019-11-19 nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, iš esmės akcentuojančiais padaryto nusižengimo rūšinį pavojingumą ir pobūdį, tačiau neatspindinčiais individualaus nagrinėjamo nusižengimo vertinimo, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.