Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2024 m. vasario 4 d. apie 17.45 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu su sutuoktine A. K.-V., panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. tampė suėmęs nukentėjusiajai už plaukų dešinės pusės viršugalvyje, po ko delnu vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės žandikaulį, tokiu būdu A. K.-V. sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. apklaustas įtariamasis P. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iki 2024 m. vasario 4 d. jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso jo žmonai A. K.-V. 2024 m. vasario 4 d. tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas dėl buities. Žodinio konflikto metu jis, išeidamas iš namų, koridoriuje savo kairiu pečiu netyčia užkabino A. K.-V., tačiau jokio susistumdymo tarp jų nebuvo. Už plaukų jis A. K.-V. neėmė ir tuo labiau netempė. Taip pat jis nesakė jai nusiimti akinius ir kad jai trenks. Jis net fiziškai prisilietęs nebuvo prie jos veido ar plaukų. A. K.-V. paėmė iš kambaryje esančios sekcijos jo automobilio raktus ir jų neatidavė. Po to, kai jis išeidinėjo iš namų, ji pradėjo jo prašyti atiduoti jai namų raktus. Taip pat jiems išėjus į laiptinę, jie dar žodžiu konfliktavo, nes A. K.-V. iš jo reikalavo buto raktų, o jis A. K.-V. reikalavo automobilio raktų. Jie tiek namuose, tiek laiptinėje kalbėjo pakeltu tonu. Dėl to į laiptinę išėjo kaimynai ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis prieš savo žmoną nenaudojo jokio fizinio smurto.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 26 d. papildomai apklaustas įtariamasis P. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario 4 d. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis savo žmonai dešine ranka suėmė už plaukų jos dešinės pusės viršugalvyje ir, kaip jam tuo metu atrodė, nestipriai patempė. Kiek kartų patempė, šiuo metu neatsimena, tačiau galėjo būti taip, kaip nurodyta įtarime. Mano, kad nuo jo patempimo A. K.-V. galėjo jausti fizinį skausmą, kadangi jis buvo išgėręs 0,5 l talpos alaus „Tauro tradicinis“. Žodinio konflikto metu jis su A. K.-V. vienas kitą stumdė, jis jokio fizinio skausmo nejuto. Po to, kai jis patempė A. K.-V. už plaukų, pasakė, kad ji nusiimtų akinius ir jis jai „kirs“, tačiau nesitikėjo, kad ji nusiims juos. Sutuoktinei nusiėmus akinius, jis vieną kartą savo kairės rankos delnu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį. Kur pataikė, šiuo metu pasakyti negali, galėjo būti taip, kaip ir nurodyta įtarime, t. y. į jos dešinės pusės žandikaulį. Po to tarp jų vyko žodinis konfliktas, suskambo A. K.-V. mobilaus ryšio telefonas. Jis, pasinaudojęs proga, paėmė savo džinsus ir ėjo link išėjimo durų, o ji ėjo iš paskos ir toliau su juo konfliktavo. Jie tęsė konfliktą dėl buto raktų bendro naudojimo laiptinėje, ji laikė jį, kad jis neišeitų. Po to jis pradėjo ieškoti jos buto raktų savo drabužių kišenėse, o radęs juos, atidavė A. K.-V. Tuo tarpu ji atidavė jam automobilio raktus ir paleido jį. Po to jis išvyko iš jos namų. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio, t. y. kad sukėlė savo mylimam žmogui fizinį skausmą, dėl to save labai graužia. Nežino, kodėl pirmos apklausos metu nepripažino kaltės ir davė netikslius parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be P. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios A. K.-V. parodymais, 2024 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad P. V. 2024 m. vasario 4 d. apie 17.45 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu su sutuoktine A. K.-V., panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. tampė suėmęs nukentėjusiajai už plaukų dešinės pusės viršugalvyje, po ko delnu vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės žandikaulį, tokiu būdu A. K.-V. sukeldamas fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus P. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę P. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę P. V., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus – šeimos nario – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. V. – neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą (buvo nustatytas vienerių metų laidavimo terminas), per paskutinis penkerius metus tris kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtos baudos sumokėtos, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš jo žodžių – priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant P. V. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. V. paskirtą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti P. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Ignalinoje – Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius, adresu Atgimimo g. 24, tel. Nr. +370 675 91 902, +370 672 57 286, +370 652 40 336);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.