Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Jurgita Grigonienė Baudž. byla Nr. 1A–102-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. vasario 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. D. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendžio, kuriuo:

R. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) ir nuteistas:

dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. M. turto vagystės) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl T. S. turto vagystės) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. turto vagystės) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė,.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2006-08-31 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeista į suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą nuspręsta panaikinti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. D. laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2009-06-05 iki 2009-06-06 ir suėmime būtas laikas nuo 2009-12-03 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) ir nuteistas:

dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. M. turto vagystės) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl T. S. turto vagystės) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. turto vagystės) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeista į suėmimą ir V. S. suimtas teismo salėje.

Kardomoji priemonė – suėmimas – nustatyta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – suėmimą nuspręsta panaikinti.

Suėmime V. S. būtą laiką nuspręsta įskaityti į bausmės atlikimo laiką.

Patenkintas L. M. civilinis ieškinys ir priteista jai iš R. D. ir V. S. solidariai 420 Lt turtinei žalai atlyginti.

P. T. S. civilinis ieškinys ir priteista jai iš R. D. ir V. S. solidariai 1 300 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – metalinę dildę ir atsuktuvą, kurie saugomi Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. ir V. S. nuteisti už tai, kad jie pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, tai yra R. D. ir V. S. 2009 m., naktį iš gegužės 27 į 28 dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, išlaužė sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, duris, įsibrovė į vidų ir pagrobė L. M. priklausančią 400 Lt vertės palapinę, 20 Lt vertės miegmaišį, 29 Lt vertės miegmaišį bei 60 Lt vertės pripučiamą čiužinį, tuo padarydami L. M. 509 Lt turtinę žalą.

Be to, R. D. ir V. S. 2009 m., naktį iš gegužės 27 į 28 dieną, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Gargžduose, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, išlaužė sandėliuko duris, įsibrovė į vidų ir pagrobė T. S. priklausančius du dviračius, iš kurių vienas yra 700 Lt vertės, kitas - 600 Lt vertės, tuo padarydami T. S. 1 300 Lt turtinę žalą.

Be to, R. D. ir V. S. 2009 m., iš gegužės mėnesio 29 dienos į gegužės 30 dieną, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Gargžduose, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, išlaužė sandėliuko duris, įsibrovė į vidų ir pagrobė S. M. priklausiančius du dviračius, iš kurių vienas yra 500 Lt vertės, kitas – 200 Lt vertės, tuo padarydami S. M. 700 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis V. S. , jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistiesiems R. D. ir V. S. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistųjų R. D. ir V. S. apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtų bausmių paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantai R. D. ir V. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis V. S. anksčiau tris kartus teistas, o nuteistasis R. D. – dešimt kartų teistas taip pat už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Nuteistasis R. D. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vietos. Nuteistasis V. S. naujas nusikalstamas veikas padarė po to, kai Šilutės rajono apylinkės teismas panaikino paskutiniosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė atlikti bausmės. Tai rodo apeliantų negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Nustatyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantams bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji R. D. ir V. S. anksčiau ne kartą buvo teisti taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jie laikytini recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, R. D. ir V. S. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai parinko BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistiesiems R. D. ir V. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau teismas be pagrindo į tai neatsižvelgė. Tačiau su šiuo nuteistojo R. D. apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, lengvinanti baudžiamąją atsakomybę – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teismas pagrįstai nepripažino R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes jis neišreiškė gailėjimosi dėl savo padarytų nusikaltimų, o tik gėdą dėl to, kaip jos atrodo sunkesnius nusikaltimus padariusiems asmenims įkalinimo vietoje. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas R. D. ir V. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimas straipsnio sankcijoje numatytam laivės atėmimo bausmės vidurkiui. Galutinė bausmė nuteistiesiems R. D. ir V. S. subendrinta nepažeidžiant BK 63 ir 64 straipsnių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, todėl švelninti nuteistiesiems R. D. ir V. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentų dėl jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos

Nuteistojo V. S. kaltę dėl svetimo turto pagrobimo įrodo nuoseklūs paties nuteistojo V. S. , taip pat kito nuteistojo R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 109–113, t. 2, b. l. 16–18, 20–21, 28–29 – V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; t. 2, b. l. 138–139 – V. S. teisme duoti parodymai; t. 1, b. l. 75–79, t. 2, b. l. 5–7, 10–11, 54 – R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; t. 2, b. l. 138 – R. D. teisme duoti parodymai), parodymų patikrinimo vietoje protokolai (t. 1, b. l. 93–104, 118–131), įvykio vietos apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 20–30, 132–140, 152–158), daiktų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 45–54, 63–67, 169–174). Pats nuteistasis V. S. įtariamojo apklausos 2009-06-11, 2009-06-12 ir 2009-07-28 metu, taip pat ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino svetimo turto pagrobimo faktą, aiškiai nurodydamas įvykio aplinkybes.

Nors apeliantas V. S. tvirtina, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau šio savo skundo teiginio argumentų nepagrindė, nenurodė, kodėl nesutinka su jo padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija. Kaip minėta, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. S. neneigė kartu su kitu nuteistuoju R. D. įsibrovęs į nukentėjusiesiems priklausančias patalpas – sandėliukus – ir pagrobęs svetimą turtą. Nusikaltimo bendrininkai V. S. ir R. D. neteisėtai nakties metu pateko į nukentėjusiesiems priklausančius sandėliukus ir veikdami tiesiogine tyčia pagrobė svetimą turtą. Esant šioms aplinkybėms šie nuteistųjų V. S. ir R. D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nors apeliantas V. S. tvirtina, jog teismas be pagrindo nevertino jį teisinančių įrodymų, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis. V. S. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė BPK reikalavimus ir buvo šališkas, deklaratyvus, nuteistasis V. S. nenurodė šio savo teiginio argumentų. Šie nuteistojo V. S. apeliacinio skundo teiginiai vertintini kaip bandymas palengvinti savo teisinę padėtį, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo.

Dėl R. D. apeliacinio skundo argumentų dėl civilinių ieškinių

Apeliantas R. D. teigia, kad teismas be pagrindo priteisė civilinius ieškinius, nes pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiesiems, tačiau šis apelianto R. D. skundo teiginys nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai L. M. buvo padaryta 509 Lt žala, tačiau ji pareiškė 420 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 38), nes iš pagrobtų daiktų jai buvo grąžinti 29 Lt vertės miegmaišis bei 60 Lt vertės pripučiamas čiužinys (t. 1, b. l. 37), ir šių daiktų vertės L. M. į ieškinio sumą neįskaičiavo. Duomenų apie tai, kad L. M. buvo grąžinti kiti pagrobti daiktai, byloje nėra, todėl teismas pagrįstai priteisė iš nuteistųjų R. D. ir V. S. solidariai 420 Lt nukentėjusiajai L. M. .

Taip pat teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai T. S. padarytą 1 300 Lt žalą. T. S. pareiškė 1 300 Lt civilinį ieškinį, nurodydama, kad iš jos sandėliuko buvo pagrobti du bendros 1 300 Lt vertės dviračiai (t. 1, b. l. 147). T. S. buvo grąžinti šie pagrobti daiktai – dviračio krepšys, dviračio žibintas, dėl jų civilinis ieškinys nepareikštas. Duomenų apie tai, kad T. S. buvo grąžinti pagrobti dviračiai, byloje nėra, todėl teismas pagrįstai priteisė iš nuteistųjų R. D. ir V. S. solidariai 1 300 Lt nukentėjusiajai T. S. .

Nukentėjusiajai S. M. buvo grąžintas pagrobtas dviratis (t. 1, b. l. 165), ji civilinio ieškinio nepareiškė.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. D. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti.