- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-1239-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės DNB banko
- Skolininkas
- V. G., A. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko prašymą dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitu asmeniu nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas V. G. (V. G.), A. G. ir antstolė Brigita Tamkevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašymu prašė teismą nustatyti, kad skolininkui V. G. priklauso 1/2 dalis šio turto: 1) lygiavamzdžio šautuvo „Valtro“, Nr. (duomenys neskelbtini); 2) lygiavamzdžio šautuvo „Izh 12“, Nr. (duomenys neskelbtini); 3) graižtvinio šautuvo „CZ 527“, Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pistoleto „Sig Sauer P228“, Nr. (duomenys neskelbtini); 5) graižtvinio šautuvo „Tikka 695“, Nr. (duomenys neskelbtini); 6) lygiavamzdžio šautuvo „Izh 12“, Nr. (duomenys neskelbtini); 7) lygiavamzdžio šautuvo „Bm“, Nr. (duomenys neskelbtini); 8) dujinio pistoleto „Umarex Mauser hse. Mod. 84“, Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 1/2 dalis transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini); 9) 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirtelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), leidžiant visą minėtą turtą realizuoti ir 1/2 dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei A. G..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-11 nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas, remdamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad faktiškai išieškojimas iš pareiškėjo prašyme nurodytų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalių būtų ne tik sudėtingas, bet realiai sunkiai įgyvendinamas, taip pat tai galėtų pažeisti bendraturčių teises. Be to, nurodyta, kad galioja įstatymų nustatyta tvarka įformintas susitarimas, kad V. G. ir A. G. turtas bei piniginės lėšos, įgyti po povedybinės sutarties sudarymo, bus to sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė, o prisiimtos prievolės po šios sutarties sudarymo yra jų asmeninės. Daryta išvada, kad negalima nustatyti, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis jo arba jo sutuoktinės vardu įregistruoto turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja AB DNB bankas prašo panaikinti 2017-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2017-05-02 pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, todėl pareiškėjo prašymas nebuvo objektyviai bei visapusiškai išnagrinėtas. Teismas nepasisakė, ar šiuo konkrečiu atveju iš viso galima nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ar ne. Teigia, kad pareiškėjo pasiūlytas sprendimo būdas – leidimas realizuoti visą ginklą (visus ginklus) atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Nutartyje nenurodyta, kodėl nebuvo galima nustatyti skolininko kilnojamojo daikto – transporto priemonės ir nurodyto nekilnojamojo turto dalies. Taip pat pareiškėjas prašė nustatyti skolininko dalį turte, kuris visas buvo įgytas po santuokos sudarymo, o ne turte, kuris buvo įgytas po 2017-03-02 povedybinės sutarties sudarymo.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo A. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nutartį ir pareiškėjos AB DNB banko prašymą tenkinti iš dalies: nustatyti skolininko V. G. turto dalį, į kurią galima būtų nukreipti išieškojimą. Nurodo, kad nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas, nes byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimus į pareiškėjo prašymą. A. G. neaišku, kokiu teisiniu pagrindu kreditorius prašo atidalyti skolininko turto dalį. A. G. iš dalies sutinka su kreditoriaus prašymu dėl turto dalies nustatymo, nes kitoje vykdomojoje byloje vykdomas priverstinis išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš V. G. turto vaikų, kurių atstovė pagal įstatymą yra A. G., naudai. Tačiau ji nesutinka su kreditoriaus prašymu dėl viso turto realizavimo. A. G. nuomone, reikia išsiaiškinti, ar kreditorius / išieškotojas atsisakė savo pirmenybės teisės pagal garantiją ir įkeitimą, ar taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 straipsnio nuostatos. Mano, kad dėl šios priežasties kreditoriaus reikalavimas nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė 2017-01-16 patvarkymu priėmė vykdyti 2016-09-20 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1259-460/2016 dėl 267 570,84 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos AB DNB banko naudai. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės A. G. vardu yra registruota nekilnojamojo turto, 2017‑01‑18 ir 2017-02-28 antstolės sudarytais turto arešto aktais turtas areštuotas. Antstolė 2017-02-28 patvarkymu pasiūlė išieškotojai AB DNB bankui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Atskiruoju skundu išieškotojas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria išieškotojo teismui pareikštas prašymas atmestas. Apelianto nuomone, pareiškėjo prašymas nebuvo objektyviai ir visapusiškai išnagrinėtas.Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo kreipimosi į teismą metu galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tokiu atveju vykdymo procese yra nustatoma (individualizuojama) areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (iki 2017-07-01 galiojusios redakcijos CPK 667 straipsnio 3 dalis).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkas V. G. yra sudaręs santuoką su A. G., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad skolininko santuoka yra nutraukta. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, koks turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tarp minėtų nuostatų numatytas ir turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vienas iš įstatyme įtvirtintų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų – sutuoktinių susitarimu pakeistas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo aplinkybę, kad skolininkas ir jo sutuoktinė yra sudarę povedybinę sutartį ir joje numatytas susitarimas dėl turto ir piniginių lėšų, įgytų po šios sutarties sudarymo, priklausymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. ir A. G. 2017-03-02 sudarė povedybinę sutartį, ji patvirtinta notaro. Minėtos povedybinės sutarties 1 punkte numatyta, kad sutuoktiniai susitaria, jog šioje sutartyje išdėstytos nuostatos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo bus taikomos visiems sutuoktinių daiktams, pinigams ir vertybiniams popieriams, kitam turtui bei turtinėms teisėms, intelektinės veiklos rezultatams, informacijai, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, kuris bus įgytas po šios sutarties sudarymo, išskyrus šioje sutartyje numatytas išimtis. Povedybinės sutarties 4 punkte sutuoktiniai susitarė, kad visi sutuoktinių daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, bus to sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė. Tačiau svarbu tai, kad 2017‑03-02 povedybinės sutarties 3 punkte numatyta, jog įstatymo nustatytas teisinis režimas turtui, įsigytam santuokos metu iki šios sutarties sudarymo, šia sutartimi nekeičiamas.Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad pareiškėjo prašyme nurodytas nekilnojamasis turtas skolininko sutuoktinės A. G. vardu įregistruotas po santuokos sudarymo ir iki sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/17/00109 duomenų nustatyta, kad antstolės užklausa suformuota ir Valstybinio ginklų registro duomenys apie skolininko ir jo sutuoktinės turimą turtą – ginklus pateikti 2017-02-28, taip pat atsakant į antstolės užklausą 2017-02-28 pateikti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys apie išieškotojo prašyme nurodytą A. G. turimą transporto priemonę, t. y. duomenys pateikti apie sutuoktinių iki povedybinės sutarties sudarymo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės AB DNB banko atskirojo skundo argumentais, kad priimant skundžiamą nutartį išsamiai neištirta ir neįvertinta sutuoktinių 2017‑03-02 sudarytos povedybinės sutarties įtaka galimybei spręsti dėl pareiškėjo prašyme nurodyto skolininko turto, bendro su kitu asmeniu, dalies nustatymo.Pareiškėjo prašyme nurodytas tiek nekilnojamasis, tiek įvairus kilnojamasis turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko turto dalį. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymėta, kad faktiškai išieškojimas iš pareiškėjo prašyme nurodyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalių būtų sudėtingas ir sunkiai įgyvendinamas. Tačiau nutartyje išsamiai neanalizuota ir nepateikta motyvų, kokiu pagrindu atmestas pareiškėjo prašymas dėl galimybės vykdyti išieškojimą iš atskirų turto grupių ar daiktų. Papildomai pažymėtina, kad įstatymas numato, jog nustatydamas skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis (galiojančios redakcijos CPK 667 straipsnio 3 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 4 dalimi, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Šiuo atveju pareiškėjas prašė nustatyti skolininko dalį kilnojamajame ir nekilnojamajame turte, leidžiant visą minėtą turtą realizuoti ir 1/2 dalį gautų lėšų pervesti skolininko sutuoktinei. Skundžiamoje nutartyje pareiškėjo prašymas šiuo aspektu neanalizuotas, iš esmės netirtas pareiškėjo prašymas dėl galimybės išieškojimą vykdyti turtą realizuojant ir kitam sutuoktiniui išmokant turto dalies piniginės vertės kompensaciją.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad išieškojimas iš pareiškėjo prašyme nurodyto turto galėtų pažeisti bendraturčių teises. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismo pranešimas apie 2017-05-11 paskirtą teismo posėdį suinteresuotam asmeniui skolininko sutuoktinei A. G. išsiųstas 2017-05-08. Suinteresuotas asmuo A. G. nurodo, kad apie teismo posėdį buvo informuota tik 2017-05-10. Atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 3 dalį, pareiškimai nagrinėtini rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į išieškotojo atskirąjį skundą nurodė, jog iš dalies sutinka su kreditoriaus prašymu, ir išreiškė poziciją, jog neprieštarauja dėl skolininko V. G. turto dalies, į kurią galima būtų nukreipti išieškojimą, nustatymo, tačiau taip pat pareiškė abejones dėl pareiškėjo reikalavimo nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos duomenis, išdėstytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos AB DNB banko prašymą, jo visapusiškai neištyrė ir neįvertino, tad neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į tirtinų įrodymų ir nustatinėtinų bei vertintinų faktinių aplinkybių apimtį, apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą nėra galimybės, kadangi byla būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, kai klausimą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo prašymas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos AB DNB banko prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vykdomąją bylą Nr. 0005/17/00109 kartu su civiline byla perduoti pirmosios instancijos teismui.