Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-867-601/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2A-867-601/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01880-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.)
Ieškovas
I. K., V. K.
Atsakovas
UAB ,,Vedautos autotransportas“
Trečiasis asmuo
Kauno
Kategorijos
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-867-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01880-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.2; 99.3.;121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) UAB ,,Vedautos autotransportas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. K. ir V. K. ieškinį atsakovei UAB ,,Vedautos autotransportas“, tretieji asmenys Kauno m. 15-asis notarų biuras ir antstolis N. A., dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, kaip sandorių, turinčių valios trūkumų ir sudarytų dėl apgaulės.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento paprastuosius vekselius, pasirašytus I. K. 2 000 Lt sumai ir V. K. 2 000 Lt sumai vekselio turėtojui UAB „Vedautos autotransportas“, kaip sandorius, turinčius valios trūkumų, sudarytus dėl apgaulės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės, įsidarbindamos atsakovės bendrovėje, jos direktoriaus valia ir iniciatyva kiekviena iš jų pasirašė neprotestuotiną vekselį 2 000 Lt sumai, nes taip buvo garantuota, kad jos, neišdirbusios bendrovėje 2 metų, atlygins bendrovei jų mokymo išlaidas. Vekselio pasirašymas buvo sąlyga priimant į darbą. Į mokymus vyko tik vieną kartą, už kuriuos po 30 Lt atskaityta bendrovei iš atlyginimo. Atsakovė neįrodė, kad turėjo po 2 000 Lt kiekvienos ieškovės mokymo išlaidų.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino (t. 2, b. l. 29-34).

Pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento 2012-10-10 I. K. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 000 Lt sumai vekselio turėtojos UAB „Vedautos autotransportas“ naudai.Pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento 2012-10-16 V. K. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 000 Lt sumai vekselio turėtojos UAB „Vedautos autotransportas“ naudai.Pripažino, kad Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2013-10-18 vykdomieji Įrašai Nr. 2-2521 ir Nr.2-2519, pagal kuriuos reikalaujama išieškoti iš vekselio davėjų I. K. ir V. K. vekselio turėtojos UAB „Vedautos autotransportas“ naudai po 2 000 Lt ir po 90,70 Lt notaro atlyginimo, negalioja nuo jų išdavimo momento.Priteisė iš atsakovės UAB „Vedautos autotransportas“ ieškovei I. K., 120 Lt bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovės UAB „Vedautos autotransportas“ ieškovei V. K., 122,34 Lt bylinėjimosi išlaidų.VMI prie FM pavedė grąžinti ieškovei I. K. 24 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Vedautos autotransportas“, 144 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 32,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovė V. K. pas atsakovę įsidarbino 2012-10-16, o ieškovė I. K. – 2012-10-11 transporto vadybininkių pareigose, su jomis buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės, apmokymo dirbti transporto vadybininkėmis sutartys. Ieškovės 2012-10-10, 2012-10-16 pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 2 000 Lt sumai, kuriais įsipareigojo be sąlygų sumokėti UAB „Vedautos autotransportas“ po 2 000 Lt. Pagal 2012-10-10, 2012-10-15 apmokymo dirbti transporto vadybininkėmis sutarčių 3.1 p. darbuotojas apmoka už mokymus darbdaviui 2 000 Lt užstatą, darbuotojas atleidžiamas nuo mokesčio, jei bendrovėje išdirba 2 metus. Ieškovės 2013-02-02 buvo siųstos darbdavio į mokymus, kurių kaina vienam asmeniui 30 Lt, nuo 2012-06-06 U. P. pervesta vyr. transporto vadybininkės pareigoms, pagal vyr. transporto vadybininko pareiginių nuostatų 2.2.8 p. ji atsakinga už neturinčių vadybininkų darbo patirties darbuotojų mokymą, 2012-10-11 ir 2012-10-16 UAB „Vedautos autotransportas“ įsakymais vyr. transporto vadybininkė U. P. paskirta atsakinga už ieškovių mokymą darbo vietoje, U. P. 2012-10-01- 2013-05-31 gavo 2 182 Lt priedą, I. K. nutraukė darbo sutartį su atsakove 2013-04-09 pagal DK 127 str. 1 d., o V. K. – pagal DK 127 str.1 d. – 2013-05-20. Teismas vertino, kad ieškovių įsipareigojimų pagal vekselius negalima besąlygiškai sieti su DK 95 str. 5 d. įtvirtina galimybe. Teismas pažymėjo, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Teismas, vadovaujantis CK 6.156 str. 1 d. sutarties laisvės principu ir CK 1.91 str. 1 d. darė išvadą, kad ieškovės suprato pasirašomų vekselių prigimtį ir paskirtį, suprato, kad bendrovei turės grąžinti po 2 000 Lt, jei neišdirbs joje 2 metų, tačiau vekselių, tuojau pat po jų pasirašymo, ieškovės neginčijo, nes planavo bendrovėje dirbti 2 metus. Taigi, teismas nenustatė, kad ieškovės, pasirašydamos vekselius, nesuprato jų paskirties ir teisinių pasekmių bei klydo dėl teisinių padarinių. Teismas, vadovaujantis CK 6.70 str. 1 d. nurodė, kad vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK VI knygos V skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją, tačiau netampa garantija ar laidavimu, taigi negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone siaurąja prasme. Teismas vertino, kad darbdavys iš ieškovių norėjo garanto, jog jos atlygins mokymo išlaidas, tačiau neaišku, iš ko susideda šios išlaidos. Nenustatyta, kad priedas sumokėtas U. P. būtent už ieškovių mokymą. Ieškovių po 2 000 Lt skola nelaikytina ieškovių skola darbdaviui prievolės prasme, nes įsidarbinimo pas atsakovę metu po 2 000 Lt ieškovės atsakovei nebuvo skolingos, nors ir pasirašė vekselius, o 2 000 Lt užstato ( garanto) suma nėra reali ar pagrįsta. Teismas vertino, kad į kursus dėl TIR konvencijos reikalavimų ir muitinio tranzito sistemos, CMR konvencijos kursus ieškovės siųstos nebuvo, už kursus darbdavys nemokėjo, nepateikė rašytinių įrodymų, kad ieškovės pačios atsisakė vykti į šiuos kursus ar, kad joms buvo siūloma į juos vykti. Teismas sprendė, kad ieškovių pasirašyti vekseliai neatitinka geros moralės normų pagal CK 1.81 str. 1 d., protingumo kriterijaus ir naikino juos, nes priimant jas į darbą, ieškovės negavo iš darbdavio paskolos, kad jos užtikrinimui pasirašytų vekselius, ieškoves atleidus iš darbo ir apskaičiuojant atsiskaitymą, iš jų atlyginimo darbdaviui, ieškovių paaiškinimu, buvo išskaičiuota po 30 Lt už 2013-02-02 kursus, už kuriuos sumokėjo darbdavys. Vien dėl to, kad iš 2 metų V. K. bendrovėje atidirbo 7 mėn, o I. K. – 6 mėn., negalima reikalauti visos vekselyje nurodytos sumos. Teismas, ginčui kilus dėl vekselių, pasirašytų darbo santykių metu, ginant silpnesniąją darbo santykių pusę ir, pripažindamas vekselius negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos, ex officio pripažino, kad notarės L. V. 2013-10-18 vykdomieji įrašai Nr. 2-2521 ir Nr. 2-2519, pagal kuriuos reikalaujama išieškoti iš vekselio davėjų I. K. ir V. K. vekselio turėtojos UAB „Vedautos autotransportas“ naudai po 2 000 Lt ir po 90,70 Lt notaro atlyginimo, negalioja nuo išdavimo momento.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 37-41).

Motyvuose nurodė:

Teismas nustatė, kad ginčijami vekseliai prieštarauja gerai moralei, tačiau nenustatė, kad ieškovių pasirašyti vekseliai prieštarauja viešajai tvarkai. Nesutinkama su teismo pozicija, kad ieškovių vekseliai neatitinka geros moralės normų ir protingumo kriterijų. Tarp šalių sukūrus mišrias ir neatsiejamas darbo ir civilinės teisines prievoles, atsakovas priėmė į darbą neatitinkančias būtinos kvalifikacijos ieškovės, jas mokė ir parengė kvalifikuotomis transporto vadybininkėmis. Reikalavimai dėl 2012-10-10 ir 2012-10-15 apmokymo dirbti transporto vadybininkių sutarčių ydingumo nebuvo reiškiami, teismas ex officio šių sandorių negaliojo pagrindų nenustatė. Darbdavys investuoja į darbuotoją ne tik siųsdamas į apmokymus, bet ir apmokydamas dirbti specialų žinių reikalaujantį darbą darbo vietoje, nekvalifikuoto darbuotojo klaidos ir dėl to patirti atsakovo nuostoliai, žemi darbo našumo rodikliai yra sudedamoji darbuotojo mokymo dirbti dalis, todėl šalių nustatyta 2 000 Lt kompensacija yra sąžininga ir teisinga. Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad negalima reikalauti iš ieškovių visos sumos, kadangi V. K. dirbo tik 7 mėn., o I. K. 6 mėn., kadangi pirmuosius metus nekvalifikuoti darbuotojai mokėsi dirbti, jų rentabilumo rodikliai žemi, net nuostolingi, t. y. ieškovės I. K. 2013 m. kovo mėn. (6 darbo mėn.) organizuotas reisas atsakovui lėmė 4 569,85 Lt nuostolį, o V. K. – 7 407 Lt nuostolį. Nutraukdamos darbo santykius su atsakovu ieškovės turėjo įvertinti ir prisiimti apmokymo dirbti sutartyse numatytus padarinius – sumokėti nustatytą atlyginimą už apmokymą dirbti, šis kompensacinis mechanizmas skirtas abiejų sutarties šalių teisių ir pareigų sureguliavimui. Vekselis buvo teisėta ir galiojanti apmokymo dirbti transporto vadybininkėmis sutarčių užtikrinimo priemonė, tokia sutartis šalims turi įstatymo galią, privaloma ir turi būti vykdoma. Ieškovių ir atsakovo sudaryti susitarimai nepažeidžia Darbo kodekso 2 str. bei Konstitucijos 48 str. įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą. Įstatymu neužkertama galimybė tam tikrais pagrindais apriboti priėmimą į darbą, nurodyta sąlyga nevertintina kaip ribojanti sutarčių laisvę ir draudžianti sutarties šalims laisvai sudaryti ir realizuoti kitus susitarimus.

Šalies argumentai

Ieškovės nesutinka su atsakovės (apeliantės) apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 48-49).

Nesutinkama, kad vekseliai sudaryti laisva valia, nes nepasirašius vekselių – ieškovės nebūtų priimtos į darbą. Ieškovės yra silpnesnioji šalis, todėl ir sutiko vekselius pasirašyti. Nors atsakovas nurodo, kad tinkamai vykdė prievolę, tačiau posėdžio metu pripažino, kad pažeidė Apmokymo dirbti transporto vadybininku sutarties 2.3.2. p. nesiųsdamas darbuotojų į privalomus apmokymus. Nepagrįsta, kad ieškovėms atsakovas išleido po 2 000 Lt, nes ieškovės daugiausiai mokėsi savarankiškai, atsakovas savo išlaidų ieškovių mokymui ir kvalifikacijos kėlimui nepagrindė. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovių įsipareigojimo atlyginti po 2 000 Lt negalima sieti su DK 95 str. 5 d. Atsakovas piktnaudžiavimo savo, kaip stipresnės darbo teisinių santykių šalies, padėtimi. Pasirašant vekselius jokių pinigų apeliantas ieškovėms neskolino. Įmonėje didelė darbuotojų kaita, prisidengiant mokymais reikalaujama sumokėti po 2 000 Lt už tai, kad neišdirbta įmonėje 2 metus. Tokiu būdu iškreipiama vekselio esmė ir paskirtis, o atsakovo veiksmuose galimai yra BK 182 str. 1 d. (sukčiavimo) ir BK 294 str. 1 d. (savavaldžiavimo) nusikaltimų veikų požymių. Apeliantas, būdamas nesąžiningas, pateikė vekselius vykdymui tada, kada jie jau buvo ginčijami teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad ieškoves priimant į darbą (transporto vadybininkės pareigoms) su jomis (be darbo sutarties ir individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties) buvo sudarytos apmokymo dirbti transporto vadybininku (-e) sutartys (toliau - sutartis), pagal kurias jos įsipareigoja už mokymus apmokėti darbdaviui 2 000 Lt užstatą (sutarties 3.1 p.) bei šios prievolės įvykdymo užtikrinimui pasirašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 000 Lt sumai (sutarties 3.2 p.). Užstatas darbuotojoms grąžinamas tik tuo atveju, jeigu jos išdirbs pas apeliantę (įmonėje) 2 metus ir neturės drausminių nuobaudų (sutarties 3.1 p., 3.3 p., 3.4 p.). Darbo sutarties pasirašymo dieną ieškovės (darbuotojos) pasirašė paprastuosius vekselius 2 000 Lt sumai, įsipareigojant juos pateikus, be sąlygų sumokėti apeliantei (darbdaviui) šiuos pinigus (t. 1, b. l. 38, 43).

Bylos esmė – paprastojo vekselio, kuris pasirašytas darbuotojo, prisiimant įsipareigojimą atlyginti darbdaviui išlaidas už jo mokymus, galiojimas.

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių trūkumus, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio, remdamasis jiems žinomais santykiais Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamų vekselių galiojimas turi būti vertinamas neatsiejamai nuo tarp šalių egzistavusių darbo santykių, nes abi šalys (bei rašytiniai įrodymai) pripažįsta, jog šie vekseliai yra sudarytų darbo santykių išdava ir skirti užtikrinti darbuotojų ir darbdavio susitarimui (apmokėjimui už mokymus).

Lietuvos Respublikos DK 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> darbo teisės išimtiniais atvejais gali būti apribotos tik įstatymu ar teismo sprendimu, jeigu tokie apribojimai yra būtini siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės moralės principus, visuomenės narių sveikatą, gyvybę, turtą, teises ir teisėtus interesus. Vienas iš itin svarbių darbo santykių teisinio reguliavimo principų yra laisvė pasirinkti darbą (DK 2 str. 1 d. 2 p.). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.). Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 str. 2 d.). DK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. DK 95 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.

Nagrinėjamu atveju, apeliantė (darbdavys), siekdama sukurti tarp šalių darbo teisinius santykius (sudarydama darbo sutartį), nustatė ieškovėms (darbuotojoms) sąlygą išrašyti paprastuosius vekselius 2 000 Lt sumai tam, kad būtų užtikrintas darbdavio išlaidų už mokymus atlyginimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios sąlygos nustatymas iš anksto, dar nesant tokių išlaidų; nežinant kokios jos bus, nesant nustatytų (pateiktų) tokių mokymų planų; nustatant darbuotojui prievolę apmokėti už 2 metų mokymus, kai įstatymas numato galimybę šių išlaidų atlyginimo tik už 1 metus; pasirinkta prievolės užtikrinimo forma (vekselis), neabejotinai riboja darbuotojų teisę pasirinkti darbą, pablogina jų padėtį bei neatitinka aukščiau paminėtų darbo įstatymų nuostatų. Pažymėtina, kad tokiu atveju nėra jokio pagrindo išrašyti vekselį, nes sudarant darbo sutartį dar nebuvo (negalėjo būti) iš darbuotojų pusės jokių įsiskolinimų už mokymus. Be to, kolegijos manymu, netoleruotina apeliantės (darbdavio) praktika darbo teisiniuose santykiuose siekti vekselių pagalba (užstato) užsitikrinti prievolių įvykdymą. Kaip matyti, apeliantė (darbdavys) darbo sutartyse, kaip numato įstatymas, sulygo dėl jos turėtų išlaidų per paskutinius 12 mėnesių darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms (sutarties 7.1 p.), kas laikytina pakankamu užtikrinimu darbdavio teisių. Suprantama, kad apeliantas (darbdavys), gaudamas iš darbuotojų vekselius, siekia įrodinėjimo naštą dėl pinigų gavimo pagrįstumo perkelti darbuotojoms (ieškovėms), tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju būtina atsižvelgti, jog vekseliai išrašyti siekiant užtikrinti darbdavio ir darbuotojo susitarimus, dėl ko būtina vertinti jų sudarymo pagrįstumą, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką (darbuotojas silpnesnioji šalis). Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad norint gauti patirtų išlaidų (mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms) atlyginimą, darbdavys turi šias išlaidas pagrįsti, jos turi būti realios, t. y. turi būti pateikti įrodymai apie vykusius mokymus (kada, kokie, kas vedė, kokios išlaidos ir pan.). Apeliantė tokių įrodymų nepateikė, ieškovės neigia mokymų buvimą. Vien ta aplinkybė, jog darbdavys įsakymu paskiria vieną iš savo darbuotojų mokymo vadovu kito darbuotojo darbo įgūdžių įgijimui (apmokymui) tiesiogiai darbo vietoje (t. 1, b. l. 118-119), nėra pagrindas minėtų išlaidų atlyginimui, nes tai nepatvirtina, jog darbdavys dėl to patyrė realias išlaidas (patarimų, pagalbos teikimas vienų darbuotojų kitiems tiesiogiai dirbant, nelaikytini mokymais, už kuriuos turėtų būti atlyginama).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovių išrašytus paprastuosius vekselius pripažino prieštaraujančiais gerai moraliai, dėl ko jie yra niekiniai ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.).

Apeliantė nurodo, jog ieškovės V. K. turėtos 122,34 Lt bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos, nes išlaidos ieškovės nurodytam kelionės tikslui pasiekti (ieškinio pateikimas teismui, atleidimo nuo žyminio mokesčio trūkumų šalinimas, rašytinių dokumentų atsiėmimas iš teismo) neturėtų būti priskirtos prie būtinųjų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), neaišku, kodėl nurodytas maršrutas Kaunas-Jonava-Kaunas, kai ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), Jonavos r. Teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie bylinėjimosi išlaidų gali būti priskirtos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą turi įrodyti šalis, prašanti jas priteisti, šiuo atveju ieškovė V. K.. Ieškovė pateikė išlaidų išklotinę ir kuro užpylimo kvitus, tačiau šie pateikti įrodymai nepagrindžia prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nes: 1) pateiktoje išklotinėje maršrutas nurodytas Kaunas-Jonava-Kaunas, kai ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), Jonavos r. ir teismas vyko Jonavos rajono apylinkės teisme; 2) išlaidos, susijusios su vykimu pateikti teismui procesinius dokumentus ar juos atsiimti iš teismo, nepriskirtinos prie būtinų ir pagrįstų, nes juos galima pateikti nevykstant į teismą, o teisme gaunamus procesinius dokumentus teismas išsiunčia šalims; 3) pateikti kuro kvitai nėra pakankami patvirtinti šias išlaidas. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti išlaidų už kurą būtinumo ir pagrįstumo, dėl ko šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, panaikinant sprendimo dalį dėl 122,34 Lt priteisimo ieškovei iš apeliantės.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, panaikinant priteistas iš atsakovės UAB „Vedautos autotransportas“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 122,34 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė