- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1284/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „REALM JURIDICAL“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Grulė“
- Kategorijos
- 106.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „REALM JURIDICAL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grulė“ iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-5750-178/2010.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „REALM JURIDICAL“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Grulė“. Nurodė, kad ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu iš UAB ,,Jurga“ įsigijo 2091,65 Lt reikalavimo teisę atsakovui UAB ,,Grulė“. Pareiškėjas 2010 m. sausio 20 d. pranešė atsakovui apie pasirašytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, tačiau atsakovas su naujuoju kreditoriumi neatsiskaitė. 2010 m. balandžio 8 d. pareiškėjas išsiuntė atsakovui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad teismui 2010 m. gegužės 10 d. pateiktas ieškinys surašytas 2010 m. gegužės 7 d., tačiau ieškovas nepateikė dokumentų įrodančių, jog teismui pateiktas ieškinys buvo pateiktas ir atsakovui kaip to reikalauja Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjas šalindamas trūkumus, naujų įrodymų nepateikė, nurodė, kad iš atsakovui 2010 m. balandžio 8 d. siųsto ieškinio kopijos matyti, kad atsakovui buvo pateikti ir visi ieškinio priedų nuorašai.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog ieškovo pateiktas kvitas rodo, kad atsakovui 2010 m. balandžio 12 d. buvo įteikta ieškovo siųsta siunta, tačiau, teismo nuomone, kvitas neįrodo, jog atsakovas gavo 2010 m. gegužės 7 d. parengtą ieškinį ir jo priedus.
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „REALM JURIDICAL“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. balandžio 8 d. atsakovui, jo buveinės adresu išsiuntė ieškinio su ieškinyje nurodytais priedais bei pranešimo apie galimą bankroto bylos iškėlimą projektus. Apeliantas taip pat nurodė, kad iš ieškinio ir ieškinio priedų matyti, kad ieškinio siųsto atsakovui susipažinimui ir siuntos gavimo datos skiriasi tik viena diena, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog buvo siųstas būtent ieškinys, o ne kokia nors kita siunta. Apelianto nuomone, teismas neįvertino, jog teismui pateiktas ieškinys ir jo priedai yra identiški ieškiniui, kuris buvo išsiųstas atsakovui susipažinimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (LR CPK 1 str. 1 d.). Kiekviena subjektinė teisė, taigi, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Procesiniam dokumentui, kuriuo asmuo siekia bankroto bylos įmonei iškėlimo, be bendrųjų CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtintų turinio ir formos reikalavimų, yra keliami ir specialūs reikalavimai, kuriuos reglamentuoja ĮBĮ normos. Kai teismas nustato, kad egzistuoja bent viena CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindą sudaranti aplinkybė, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Tuo tarpu jeigu ieškinys turi formos ar turinio trūkumų, t. y. tuomet, kai ieškinyje esantys trūkumai gali būti pašalinti, teismas nustato terminą jiems pašalinti (CPK 40, 111, 135, 113, 114 str., 115 str. 2 d., 138 str.).
ĮBĮ nustatyta išankstinė neteisminė tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra, ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą. ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis numato, kad į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo besikreipiantis kreditorius turi pateikti įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, šio pareiškimo ir prie pareiškimo pateikiamų priedų nuorašus. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatos, kuriose kreditoriui, besikreipiančiam dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatytos pareigos, susijusios su įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, rašytiniu informavimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir paties pareiškimo teismui bei jo priedų pateikimu šiai įmonei, nenustato imperatyvių šių pareigų įgyvendinimo būdų ir tvarkos reikalavimų. Kreditorius, turėdamas teisę pasirinkti šių savo įstatymo nustatytų pareigų įgyvendinimo būdą, kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atveju turi pareigą įrodyti, kad buvo laikytasi ikiteisminės ginčo reguliavimo tvarkos reikalavimų. Teismas, spręsdamas dėl LR ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo, juos turi vertinti taip, kad nevaržytų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų jo teisės į teisminę gynybą esmę.
Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti dokumentai įrodo tik tai, kad kažkokia siunta atsakovui buvo įteikta 2010 m. balandžio 12 d. ir akivaizdu, kad šia siunta negalėjo būti siunčiamas 2010 m. gegužės 7 d. surašytas ieškinys. Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir nepakankamas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai neįrodo, jog atsakovui buvo siunčiama ieškinio kopija susipažinti. Į bylą yra pateikta ieškovo 2010 m. balandžio 8 d. pranešimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo inicijavimo kopija (b. l. 26-27), kurioje kaip priedas nurodytas Vilniaus apygardos teismui parengtas ieškinys (2010 m. balandžio 8 d.) dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Taip pat į bylą pateikta 2010 m. balandžio 9 d. pašto siuntos pristatymo patvirtinimo kopija, iš kurios matyti, kad atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. gavo ieškovo siųstą siuntą. Todėl, kolegijos vertinimu, iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad ieškinio kopija atsakovui buvo įteikta 2010 m. balandžio 12 d. Tai patvirtina siuntinio pristatymo kvitas (b.l. 28).
Nepagrįsta ir apygardos teismo išvada, kad 2010 m. balandžio 8 d. ieškovo atsakovui siųsta siunta negalėjo būti siunčiamas 2010 m. gegužės 7 d. surašytas ieškinys. 2010 m. balandžio 8 d. pranešime dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo nurodyta, kad kartu siunčiamas ir Vilniaus apygardos teismui parengtas ieškinys dėl bankroto bylos adresatui iškėlimo (b.l. 27). Kartu, kaip to reikalauja ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis, šiame pareiškime atsakovui buvo nustatytas 30 d. terminas įsipareigojimams įvykdyti, kurių neįvykdžius, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Iš bylos duomenų matyti, kad, praėjus mėnesiui, 2010 m. gegužės 10 d., Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo ieškinys dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (b. l. 1). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas, išlaukęs 2010 m. balandžio 8 d. pranešime nurodytą terminą, pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Nesant tai paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad pateiktas ieškinys savo turiniu netapatus prie 2010 m. balandžio 8 d. pranešimo pridėto ieškinio projekto kopijos turiniui. Kolegijos vertinimu, kaip 2010 m. balandžio 8 d. pranešimo priedas atsakovui buvo išsiųstas teismui parengto, bet dar teismui nepateikto ieškinio projektas, o pasibaigus pranešime nustatytam terminui įvykdyti prievolę, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir ieškinyje nurodė kreipimosi į teismą datą. Todėl Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (b. l. 1-3) yra nurodyta dokumento sudarymo data – 2010 m. gegužės 7 d., kuri savaime nereiškia, kad tik gegužės 7 d. buvo parengtas šis ieškinys, ar kad jis savo turiniu neatitinka kartu su balandžio 8 d. pranešimu atsakovui siųsto ieškinio projekto turinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.