- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 1-471-721/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25579-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutiniai teistumai: 2020-06-16 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 2021-01-18 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, 2021-08-05 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos lygtinai neatlikus 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, 2022 m. liepos 10 d. 20.13 val. Mažeikių m., ties (duomenys neskelbtini), pastatu, vairavo kelių transporto priemonę – mopedą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2022 m. liepos 10 d. 20.35 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0241, nustatytas 2,39 promilės neblaivumas.
Be to, jis 2022 m. liepos 10 d. laikotarpyje nuo 21 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) buto patalpose, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,32 prom. neblaivumas), kilusio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas G. L., taip padarydamas žaizdą kairiajame paakyje, kairėje kaktos pusėje, ties kaire ausimi, ties dešinės rankos alkūne, ant dešinės rankos pirštų, kraujosruvą ties dešinės pusės raktikauliu, nosies sumušimą ir sukeldamas nukentėjusiajam G. L. fizinį skausmą, taip pat suduodamas ranka smūgį nukentėjusiajam G. L., sudavė vieną smūgį alkūne į veidą L. G., taip padarydamas viršutinės lūpos muštinę žaizdą (patinimas) bei kraujosruvą ir sukeldamas nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. Š. teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad jis 2022 m. liepos 10 d. buvo (duomenys neskelbtini), sode pas tėvus kur gurkšnojo alų ir pjovė žolę. Jam paskambino L. G., kuri paragino jį atvažiuoti pas J. B., todėl jis išvažiavo. Neblaivus išvažiavo, kadangi jam taip pasirodė, jog reikia važiuoti. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), sodų ant pagrindinio kelio, apie 20.30 val., netoli „Ingman Vega“ gamyklos jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai tikrino jo girtumą, įpūtė virš dviejų promilių, tiksliai nepamena, į alkotesterį pūtė du kartus. Po kurio laiko jis policijos pareigūnų paklausė, ar jį parveš namo ir jį parvežė į (duomenys neskelbtini). Prie namo jis sutiko L. su draugu. L. su draugu buvo lauke, nes jie jau ėjo namo. Jie visi nuėjo pas J., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjo švęsti. Jis turėjo nusipirkęs du butelius alaus. L. nelabai ten gėrė, o G. buvo neblaivas. Vėliau ar G. kažką J., ar jam J. kažką pasakė, ar jam kažką pasakė, ir jis susistumdė su L. draugu G., ant grindų ritinėjosi. Jis girtas buvo, vos ne 5 promilės, nelabai prisimena dėl ko kilo konfliktas. Besistumdant ir ritinėjantis ant žemės jis galėjo užkliūti L., kuri norėjo juos išskirti. Jam buvo padaryti sužalojimai šone, tačiau niekam pretenzijų neturėjo ir dėl to niekur nesikreipė. Su G. jis nepažįstamas, pažinojo tik L. ir J., kuri yra jo kaimynė. Jis neneigia, kad sudavė smūgius G. L., neginčija, kad L. G. padarė sužalojimus. Labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, žada daugiau nedaryti teisės pažeidimų, laikytis įstatymų. 2021 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų su apykoje ir iš karto įsidarbino bet išėjo iš darbo, nes ten nesumokėjo atlyginimo, bet tuoj pat įsidarbino (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 4 d. baigėsi probacija.
Kaltinamajam D. Š. visiškai pripažinus kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam
Kaltinamasis D. Š., jog 2022 m. liepos 10 d. apie 20.13 val. Mažeikių m., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo mopedą „(duomenys neskelbtini),“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kaltu prisipažino visiškai.
Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. jis pardavė už 80 eurų motorolerį (duomenys neskelbtini), D. Š.. Motorolerį nuvarė pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Grįžę į kiemą, su juo surašė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį. Prieš pardavimą buvo nuvykęs į „Regitrą“, kur pasakė, kol asmuo nepriregistruos transporto priemonę, tol jis jo negalės išregistruoti. Daugiau jo nesutiko bei negalėjo jo paklausti, kodėl jis nepriregistruoja transporto priemonės savo vardu, kad galėtų mopedą išregistruoti (1 t., b. l. 48-49).
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 10 d. informacinio pranešimo ROIK 0122000406301 matyti, kad sustabdytas techniškai netvarkingas bei nedraustas mopedas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (pagaminimo metai (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu nustatytas 2,65 promilių, o antru pūtimu nustatytas 2,39 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas neturi teisės vairuoti minėtą transporto priemonę, teisės vairuoti nėra įgijęs (1 t., b. l. 30-33).
2022 m. liepos 10 d. 20.15 val. alkoholio kiekio matuokliu D. Š. nustatytas 2,65 ‰ neblaivumas. (1 t., b. l. 42).
2022 m. liepos 10 d. 20.35 val. alkoholio kiekio matuokliu D. Š. nustatytas 2,39 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 42).
Iš 2022 m. liepos 10 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmas tikrinimas 20.15 val. - 2,65 ‰ promilių neblaivumas, antras tikrinimas 20.35 val. - 2,39 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais D. Š. sutiko (1 t., b. l. 43).
Iš 2022 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas mopedas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris 84ABN (1 t., b. l. 34-40).
Iš 2022 m. liepos 10 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad mopedas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į UAB „Autobastionas“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Mažeikių r., Krucių k. (1 t., b. l. 41).
2022 m. rugpjūčio 3 d. mopedas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti pagal kvitą Nr. 0005776 (1 t., b. l. 54-56).
2021 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. V. už 80 Eur parduoda mopedą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), D. Š..(1 t., b. l. 50-51).
Pagal 2022 m. liepos 29 d. VĮ „Regitra“ informaciją mopedo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra V. V. (1 t., b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis D. Š. sąmoningai vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – mopedą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,39 ‰ neblaivumas, (t. y. vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kurio ribos yra nuo 1,5 iki 2,5 promilės alkoholio), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais.
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl fizinio skausmo sukėlimo
Kaltinamasis D. Š. visiškai prisipažino 2022 m. liepos 10 d. laikotarpyje nuo 21 val. 30 min. iki 22 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, sudavęs smūgius G. L. ir sužalojęs L. G..
Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 20.00 val. ji su draugu G. L. atėjo į svečius pas J. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Ten atėjo ir D. Š.. Vartojant alkoholinius gėrimus, D. Š. pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais visus buvusius asmenis ir G. L. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. D. Š. supyko, pradėjo pulti ant G. L. ir jį mušti. Ji norėjo išeiti iš namų ir einant pro juos, tuo metu kai D. Š. mušė G. L., D. Š. alkūne pataikė jai į veidą. Mano, kad tai padarė tyčia, jai buvo prakirsta lūpa, skauda žandikaulis, dantys, nosis, skauda visą galvą (1 t., b. l. 75-76).
Papildomos apklausos metu nukentėjusieji L. G. parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 20 val. ji kartu su draugu G. L. nuėjo pas pažįstamą J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra išvažiavusi į užsienį. Būnant svečiuose pas J. B. jie gėrė alkoholinius gėrimus, ji negėrė. Praėjus kažkiek laiko atvažiavo G. L. draugas S. S., kuris taip pat pradėjo kartu gerti alkoholinius gėrimus. Visi buvo virtuvėje ir baliavojo. Kiek ilgai prabuvo pas J. B. tiksliai pasakyti negali, gal kokią valandą ir tada išėjo į namus. Išėjus į lauką susitiko jo ir J. B. bendrą pažįstamą D. Š., kurį kaip tik pavežė policija, kaip vėliau sužinojo, kad jis neblaivus vairavo motorolerį. Jie vėl sugrįžo pas J. B. į butą, kur toliau baliavojo virtuvėje, tiksliau ji negėrė, o jie gėrė S. S. atsineštą brendį. Bebūnant pas J. B. tarp D. Š. ir G. L. kilo žodinis konfliktas, kuris iš vyrų tiksliai pradėjo konfliktuoti pasakyti negali, nes J. B. nuo gėrimo buvo bloga ir ji su ja buvo vonios kambaryje, todėl ne visą konfliktą girdėjo. Kaip suprato konfliktas kilo, nes G. L. pasakė D. Š. ar tai „dūchas“, ar „gaidys“, o D. Š. yra sėdėjęs kalėjime, tai jį sunervino. D. Š. tapo agresyvus, nusivilko marškinėlius ir provokavo G. L. muštis. Pamačiusi, kad prasideda konfliktas, ji pasakė G. L., kad eina namo ir jam padavė ranką norėdama jį vestis namo, kadangi buvo pergėręs, vėliau lyg apie 5 promiles įpūtė. G. L. neprieštaraudamas atsistojo ir ruošėsi eiti namo, kai apėjo virtuvės stalą ir prisiartino kur sėdėjo D. Š.. D. Š. atsistojo ir trenkė ranka G. L., kur pataikė nepamatė, nes suduodamas tą smūgį D. Š. alkūne kliuvo jai į veidą, jai skaudėjo sutrenkta viršutinė lūpa, nosis, žandikaulis ir dantys. Tiek jai, tiek G. L. D. Š. smūgius sudavė vienu užsimojimu. Ji tuo metu stovėjo, G. L. taip pat stovėjo su D. Š.. Po gauto smūgio iš D. Š. ji galva atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina dešimtbalėje sistemoje 7 balais. O alkūne suduotas smūgis sukėlė 7 balų skausmą. Toliau vyko muštynės buto koridoriuje, bet kas ir kam ir kiek smūgių sudavė pasakyti negali, nematė, nes išbėgo į laiptinę kviesti policijos. Atvykę med. pagalbos darbuotojai į ligoninę nevežė, lūpa nebuvo prakirsta, tik sutinusi, vėliau į gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Kai pamatė G. L., tai matė ant jo veido sužalojimus. Ji mano, kad D. Š. jai sudavė smūgį netyčia, jis trenkė G. L. ir netyčia kliudė ją, nes ji šalia stovėjo. Ji neturi pretenzijų D. Š., byloje nereikš civilinio ieškinio (1 t., b. l. 83-86).
Nukentėjusysis G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. jis kartu su savo mergina L. G. po pietų, nuėjo pas L. draugę J., kurios pavardės nežino, bet dar prieš tai vieną kartą pas ją yra buvęs. Jie trise išgėrė alkoholio, jis su J. gėrė vyną. Jis atėjo pas J. jau būdamas išgėręs alaus. Mano, kad buvo neblaivus, bet atsimena kas vyko, gal ne viską aiškiai, bet ką atsimena, papasakos. L. atrodo negėrė. P. S. S., jo draugą. Jis atvyko ir su savimi atsinešė brendžio butelį, tada visi trys kartu gėrė alkoholį. T. J. pasikvietė savo pažįstamą D. Š.. Jis atsinešė 2 pūsles po 1 litrą alaus. D. girdėjo, kad tą pačią dieną buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuodamas be teisių neblaivus. Jis tikrai buvo išgėręs. Bevartojant alkoholį, jam D. pasakė kažką negražaus necenzūriniais žodžiais, jis jam atgal atsikirto, dabar neatsimenu ką jam pasakė. T. L. paėmusi už rankos vedė jį namo, sakydama, kad einam namo. Tame pačiame kambaryje kai stovėjo, kai jį nuvedė L. iki koridoriaus, tada D. pradėjo ant jo pulti. Jis trenkė rankos kumščiais negali pasakyti tiksliai kiek kartų, galėjo būti tikrai 10 smūgių į veidą, į kairės pusės paakį, į ausį, gal vieną kartą spyrė į šoną (ties dubens kauku). Jis bandė nuo jo gintis ir bandė nuo savęs nustumti, bet jis nuvertė ant žemės ir atsigulęs ant jo toliau kumščiavo rankos kumščiais į veidą, į galvos sritį. Kai jį D. mušė, buvo pilna koridoriaus kambaryje kraujo, matė pats, kad buvo pritaškyta kraujo. Jis tuo metu buvo neblaivus, todėl to skausmo negali įvertinti, tik paskui kitą dieną apsižiūrėjo ir pajuto prakirstą lūpą, nosį, kuri buvo prakirsta, ties kairiu paakiu prakirsta žaizda apie 1,5 cm, juto sutinimą, kaktoje ties plaukų riba apie 1 cm prakirsta žaizda. Ties kaire ausimi jaučia uždžiūvusį kraują, negali dorai prisiliesti. Jaučia ties dubeniu nubrozdinimą, kai jį nuvertė bei ties dešine alkūne mato kraujosrūvą. Negali prisiminti, ar jis atsitrenkė į ką virsdamas, kai D. nuvertė. Tuo metu buvo neblaivus, virš 4 prom., todėl gal gerai neprisimena. Jis pajuto, kad jam ryte kitą dieną namuose buvo pradėjęs bėgti iš nosies kraujas, šiuo metu yra nosyje uždžiūvęs kraujas, bijo papūsti, nes kad vėl nepradėtų bėgti kraujas. Pagal tai, kaip jausis, jei nepraeis skaudėti nosis, tada kreipsis į medikus. Jis tikrai pirmas netrenkė D., galėtų paliudyti S. S., nes jis buvo kartu ir viską matė. Jis buvo šalia, bet nesikišo į muštynes, nes bijojo, nes yra 19 metų. Kai koridoriuje smūgiavo rankomis D. į veidą, tada priėjo prie jų L., jo draugė, ji bandė išskirti, ji vedėsi už rankos, jis pats nematė, tik paskui L. pasakė, kad jai D. trenkė su alkūne į lūpą, ją prakirto. Jis tikrai nematė, nes tuo metu jį patį D. mušė, pats gavo per veidą. Viskas įvyko žaibišku greičiu. L. iškvietė policiją. Jis nepamena kada baigė mušti D., pamena tik, kad atvyko policija. Jis matė, kad pareigūnai fotografavo įvykio vietą, jam pasiūlė medikų pagalbos, bet atsisakė. Jis tuo metu nesuprato, kas jam atsitiko, t. y. ką su juo padarė. Tik kitą rytą realiai pajuto, kas atsitiko. Jis gindamasis galėjo D. kažką daryt, galėjo stumti, galėjo trenkti, bet pats tikrai neatsimena, ten buvo tokia makalynė, nespėjo sureaguoti. Galėtų daugiau papasakoti L. arba S., jie viską matė. Jis pasipiktinęs dėl D. veiksmų, jaučiasi nekaltai užpultas ir sumuštas, sudaužytas kumščiais. Nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus. Norės rašyti pareiškimą. Pas med. ekspertą nesikreips, gal viskas praeis savaime arba kreipsis į medikus (1 t., b. l. 95-96).
Papildomai apklaustas nukentėjusysis G. L. parodė, kad jo medikai dėl sumušimo įvykio vietoje neapžiūrėjo, tik L. G., bet ir jai tik lūpa buvo sutinusi. Vėliau pats pas medikus nesikreipė ir nesigydė, pas teismo medicinos ekspertą taip pat nevyko, nes manė, kad viskas praeis, o be to jis neturėjo pretenzijų dėl sumušimo D. Š., nebent būtų buvę rimtesni sužalojimai, tada gal būtų kreipęsis. D. Š. dabar yra jo atsiprašęs, jis jam atleido, pretenzijų nebereiškia. Jam išaiškinta teisė byloje reikšti civilinį ieškinį, tą teisę suprato, byloje civilinio ieškinio nereikš. (1 t., b. l. 99-101).
Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos mėnesio pradžioje, datos tiksliai nepamena, jam parašė žinutę pažįstama L., pavardės nežino, ir pakvietė pabūti kartu bei nurodė draugės adresą, kurio dabar jau nepamena. Važiuodamas ten jau buvo užgėręs. Kai nuvažiavo ten galėjo būti apie 20-21 val. Nuėjęs nurodytu adresu bute pamatė pažįstamą L., jos draugą G., pavardės nežino, kitų asmenų nepažinojo. Dar bute buvo nepažįstama moteris, kuri buvo buto savininkė ir nepažįstamas vyriškis. Jie visi sėdėjo virtuvėje prie stalo ir gėrė alkoholį, ar visi gėrė nepamena. Praėjus kuriam tai laikui, kiek buvo valandų nežino, nežiūrėjo į laikrodį prasidėjo žodinis konfliktas tarp G. ir to nepažįstamo vyriškio, kuris pradėjo konfliktą nurodyti negali, nes jie abu kalbėjo, paskui prasidėjo keiksmažodžiai, jis nelabai ir suprato, kodėl tas konfliktas kilo, kurio metu jie išėjo į buto koridorių. Jis matė, kad tarp jų prasidėjo muštynės, kuris pirmas ir kur smūgiavo nematė, buvo ir daugiau smūgių, bet kuris, kiek ir į kurias vietas sudavė smūgių nežino, nestebėjo, jų nebandė išskirti, nes pats buvo užgėręs ir nenorėjo veltis į konfliktą. Nematė, kaip buvo L. suduotas smūgis, jam atrodo, kad ji visą laiką sėdėjo prie stalo ir nebuvo atsistojusi. Muštynės netrukus baigėsi, jie pabaigė patys, niekas neramino. Jis pats niekam smūgių nesudavė ir jam niekas smūgių nesudavė (1 t., b. l. 114-116).
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 10 d. informacinio pranešimo ROIK 0122000406509 matyti, kad pranešėja L. G. pranešė, jog neblaivus kaimynas prieš kelias minutes ranka trenkė per veidą, kraujuoja lūpa (b. l. 57-60).
2022 m. liepos 10 d. L. G. kreipėsi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikų rajono policijos komisariatą pareiškimu nurodydama, kad patyrė fizinį smurtą nuo D. Š. (1 t., b. l. 11-13).
2022 m. liepos 13 d. G. L. kreipėsi taip pat pareiškimu nurodydamas, kad patyrė fizinį smurtą nuo D. Š.. (1 t., b. l. 20-21)
2022 m. liepos 10 d. 23.04 val. alkoholio kiekio matuokliu D. Š. nustatytas 3,32 ‰ neblaivumas. (1 t., b. l. 118).
2022 m. liepos 10 d. 22.49 val. alkoholio kiekio matuokliu L. G. nustatytas 0,18 ‰ neblaivumas. (1 t., b. l. 118).
2022 m. liepos 10 d. 22.53 val. alkoholio kiekio matuokliu G. L. nustatytas 4,19 ‰ neblaivumas. (1 t., b. l. 119).
2022 m. liepos 10 d. 22.58 val. alkoholio kiekio matuokliu S. S. nustatytas 1,75 ‰ neblaivumas. (1 t., b. l. 119).
2022 m. liepos 10 d. 23.09 val. alkoholio kiekio matuokliu J. B. nustatytas 4,67 ‰ neblaivumas. (1 t., b. l. 119)
Iš 2022 m. liepos 11 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas L. G. veidas. Matosi patinusi viršutinė lūpa, iš vidinės lūpos pusės matosi kraujosruva (1 t., b. l. 120-126).
Iš 2022 m. liepos 13 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad G. L. sutikimu buvo vizualiai apžiūrėti jo kūno sužalojimai: ties kairiu paakiu matosi apie 1,5 cm kirstinė žaizda, ties kairės pusės kaktos plaukuota dalimi matosi apie 1 cm kirstinė žaizda, ties kaire ausimi matosi kraujuota žymė apžiūrima vizualiai patinusi nosis, kurios ertmėje matosi kraujo krešuliai, ties dešinės rankos alkūne matosi kraujosruva apie 10 cm bei įbrėžimas apie 10 cm. ilgio, ties dešinės pusės raktikaulio sritimi matosi nežymi mėlynė apie 2-3 cm bei ant dešinės rankos pirštų matosi nežymūs įdrėskimai. G. L. vizualiai apžiūrėti kūno sužalojimai nufotografuoti (1 t., b. l. 127-134).
Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu buvo skambinta ir atsiliepusi J. B. paaiškino, kad sekančią dieną po minėto įvykio ji išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą dirbti, kada planuoja sugrįžti ji dar nežino, nes tik įsidarbino ir nežino kada darbdavys duos atostogų, gal tik Kalėdoms. Ji paaiškino, kad tą dieną pas ją atėjo draugė L. G. su draugu G., paskui atėjo dar vienas vaikinas ir jos kaimynas D. Š.. Jie visi gėrė virtuvėje, o vėliau kilo konfliktas, kurio metu susimušė D. Š. su G. Kadangi ji buvo neblaivi, tai nurodyti tiksliai kas ir kiek sudavė smūgių pasakyti negali, ji dar bandė besimušančius išskirti. Jai smūgiai suduoti nebuvo (1 t., b. l. 154-155).
Iš 2022 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 61-70)
2022 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros metu apžiūrėtas BPC skambučio įrašas 2022_07_10_22-30-34_37066221855. Atidaromas 2022-07-14 16.03 val. elektroniniu paštu BPC Klaipėdos skyrius gautas raštas su pagalbos skambučio įrašu "2022_07_10_22-30-34_37066221855", kurio pavadinime nurodyta skambučio data - 2022-07-10, laikas 22.30 val., skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė - 2:01 min. Pokalbio suvestinė (toliau naudojami trumpiniai BPC - bendrasis pagalbos centras, M - moteris):
BPC - 112.
M - (duomenys neskelbtini), atvažiuokit.
BPC - Koks miestas?
M - Mažeikiai.
M - Taip.
M - Policija.
M - Man lūpa yra praskelta.
M – D.. Vos dantų neišmušė.
M - Kaimynas.
M - Dabar pareiškimą rašysiu, viskas.
BPC - Ar galit kalbėti su manim? Alio.
M - (moteris kalba ne su operatore) Ką čia visi dirbat?
M - Atvažiuokit greičiau ir greitąją iškvieskit.
BPC - Atsakinėkit į klausimus.
M - Aš sakau iškvieskit greitąją (girdisi vyro šūkavimai).
M - Kvieskit sakau greičiau.
M - Ne.
BPC - Čia pas jus? Tame (duomenys neskelbtini) bute viskas įvyko?
M - Jo.
M - Jo, jo.
M - Taip.
M - (duomenys neskelbtini),. (kalba su kitu asmeniu - enam, G.)
M - Taip.
M - Neturi jokių ginklų.
M - (duomenys neskelbtini)
BPC - Kur lauksit policijos?
M - Čia bute lauksim.
M - Nežinau.
M - (duomenys neskelbtini).
M - Antras.
BPC - Perduodam policijai. Laukit, viso gero. (1 t., b.l. 138-141)
2022 m. liepos 28-29 d apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Atidaromi Body kameros TLS_6197F0, TLS_61957A vaizdo įrašai, kurių pavadinimuose nurodyta įvykio data, laikas:
1. 2022_0710_225045_150, įrašo trukmė - 05:02 min. Atvykę policijos pareigūnai pastebi daugiabučio namo kieme prie laiptinės sėdinčius tris asmenis, vieną moterį ir du vaikinus. Moteris teigia, kad ji kvietė pagalbą, yra užsidengusi lūpą su servetėle, moteris sako "nu va, mušosi, aš nukentėjau". Pareigūnas pakviečia visus asmenis prie tarnybinio automobilio girtumo nustatymui. Moteris (vėliau nustatyta L. G.) parodo, kad ji su savo draugu dviese atėjo į svečius, vėliau jos draugas mušėsi su D., o ji nukentėjo. Ji bėgo lauk pro besimušančius ir jai dėjo su alkūne į lūpą, nežino ar tyčia ar netyčia. D. pradėjo pulti ant L. draugo (vėliau nustatytas G. L.). G. L. teigia, kad ant jo puolė, bet jis nustūmė ir išėjo lauk. L. G. teigia, kad „bet tau ausį praskėlė“. G. L. jai atsako „kur tau praskėlė, visks geriausiai stov, nespėjo jis man nieko padaryt“, neturi jokių pretenzijų, nes jam „nieko gero nepataikė“. Nustatomas L. G. neblaivumas - 0,18 prom., G. L. neblaivumas - 4,19 prom.
2. 2022_0710_225546_151, įrašo trukmė - 05:00 min. Nustatomi G. L. anketiniai duomenys. N. S. S. neblaivumas, anketiniai duomenys.
3. 2022_0710_230045_152, įrašo trukmė - 05:00 min. Priėjusi moteris prie tarnybinio automobilio (vėliau nustatyta J. B.) atsiprašo už pareigūnų iškvietimą, nurodo, kad gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), jai gėda, kad iškvietė pareigūnus, kad mato kaimynai. Pareigūnas paprašė S. S. palydėti G. L. namo, o su L. G. pakyla į butą Nr. (duomenys neskelbtini), pageidauja rašyti pareiškimą. Virtuvės kambaryje sėdintis vaikinas (vėliau nustatytas D. B.) teigia, kad nieko nebuvo, pastūmė ir viskas.
4. 2022_0710_230544_153, įrašo trukmė - 05:00 min. D. Š. teigia, kad L. netrenkė. Nustatomas D. Š. neblaivumas - 3,32 prom., nustatomi anketiniai duomenys. J. B. sėdinti už stalo sako „alkoholikai prakeikti“. Apžiūrimos D. B. rankos, galva (kraujo ar kitų muštynių žymių nepastebėta). J. B. teigia, kad „jie ten susimušė ir taip“. D. Š. teigia, kad gal pastūmė L. draugą - G. L.. J. B. teigia, kad jie susimušė tarpusavyje, nuvalė D. Š. visus kraujus. D. Š. teigia, kad jis nesiskundžia dėl savęs. J. B. teigia, kad baliavojo be priežasties, sako D. Š. „tu L.vyrą primušei“.
5. 2022_0710_231043_154, įrašo trukmė - 05:00 min. D. Š. nurodo, kad nustūmė ir viskas. J. B. teigia, kad ji daug geria, geria jau gal 20 dieną. Nustatomi J. B. anketiniai duomenys, nustatomas neblaivumas - 4,68 prom. D. Š. teigia, kad jis kai atėjo, jau bute visi buvo, jie pasistumdė ir iškvietė policiją. L. galėjo su ranka užgauti netyčia, kai stumdėsi. T. L. nori iš jo pinigų.
6. 2022_0710_231542_155, įrašo trukmė - 00:30 min.?Pareigūnas nurodo G. L. keliauti namo.
7. 2022_0710_233341_156, įrašo trukmė - 03:53 min. Tarnybiniame automobilyje L. G. nurodo, kad ji atėjo su G. L. pas J. į svečius, iš pradžių buvo trise. Vėliau atėjo S. S., buvo visi kartu virtuvėje. L. negėrė, atnešė J. šampano. D. Š. sutiko prie laiptinės, kai jau ketino eiti namo, o sutikęs D. vėl juos pašaukė sugrįžti. Būnant namuose pas J. B., D. Š. su G. L. pradėjo vienas ant kito prasivardžiuoti. D. Š. nusimovęs marškinėlius pradėjo pulti ant G. L.. Jie susimušė koridoriaus kambaryje. L. G. norėjo išbėgti lauk ir jai D. Š. su alkūne trenkė per lūpą. Nurodo, kad trenkė tyčia, nes matė, kad ji stovi šalia. (1 t., b. l. 144-146)
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis D. Š. tyčia ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas G. L., taip padarydamas žaizdą kairiajame paakyje, kairėje kaktos pusėje, ties kaire ausimi, ties dešinės rankos alkūne, ant dešinės rankos pirštų, kraujosruvą ties dešinės pusės raktikauliu, nosies sumušimą bei trenkdamas ranka nukentėjusiajam G. L., sudavė vieną smūgį alkūne į veidą L. G., taip padarydamas viršutinės lūpos muštinę žaizdą (patinimas) bei kraujosruvą ir sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad D. Š. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad, suduodamas smūgius G. L. ir L. G., sukels jiems fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiesiems G. L. ir L. G. sukėlimu.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į D. Š. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas bausmę D. Š., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto esant nusikalstamų veikų recidyvui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į jo asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančius duomenis. D. Š. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, nusikalto būdamas anksčiau aštuonis kartus teistas, taip pat ir už smurtinių nusikaltimų padarymą ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą, naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertintina kaip nusikaltimų recidyvas (1 t., b. l. 156-168); nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus neturėjo (1 t., b. l. 186-189); dirbantis; turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išsituokęs, įrašytas psichinių ligų įskaitoje, dgn.: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (2 t., b. l. 3).
Kaip jau buvo nurodyta BK 27 straipsnio prasme D. Š. yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio nuostatas recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog D. Š. naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. Be to, 2019 m. liepos 23 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2020 m. birželio 16 d. Telšių aplinkės teismo nuosprendžiu, 2021 m. sausio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu (2 veikos) buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje, t. y. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, du kartus (2018-08-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu; 2019-06-05 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu) teistas už tai, jog vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam D. Š. siekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima kitokiomis bausmėmis, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tokį kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą, kad anksčiau skirtomis D. Š. švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis daro naujas nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, jam skirtinos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis –laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jos dydį už atskiras padarytas nusikalstamas veikas (BK 61 straipsnis). Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 dalių taisyklėmis iš dalies jas sudedant.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.
Kaip jau buvo minėta, D. Š. praeityje teistas ne vieną kartą, paskirtos su laivės atėmimu nesusijusios bausmės taikytos ne kartą, teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Teismo vertinimu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai pasiekti nebus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas padarytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nustatyta, jog kaltinamasis D. Š. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2.39 promilės), todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Teismas įsitikinęs, kad tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio - vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. Š. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,39 promilės alkoholio daugiau nei 5 kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi D. Š. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas trims metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė nustatyta už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Būtent kaltininko veiksmuose esanti tiesioginė tyčia, jo pasirinkimas veikti nusikalstamai lemia tai, kad automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone. Transporto priemonę D. Š. tiesiogiai naudojo savo tyčinei nusikalstamai veikai padaryti. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą tyčinę veiką.
Byloje nustatyta, jog transporto priemonės – mopedo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. Š.. Kadangi D. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę, ši transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis).
Kaltinamajam D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintinos.
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,3 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir D. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ir 68 straipsniu, D. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti valstybės nuosavybėn mopedą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Autobastionas“, Krucių km., Mažeikių r. (kvito Nr. 0005776).
D. Š. taikytas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.