Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-02 · Administracinė byla Nr. I-2872-171/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-08-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-02
Bylos Nr.
I-2872-171/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01005-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos
Advokatai
Julius Jasaitis
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2872-171/2012Proceso Nr. 3-61-3-01005-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. K., jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, atsakovės atstovams Boženai Voitkevič ir Viliui Kukiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–11), prašydamas:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – VSAT Varėnos rinktinė) vado 2012-03-06 įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktus, kuriais jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas;

2) įpareigoti VSAT Varėnos rinktinės vadą išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertų komisiją (toliau – CMEK), tam, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai, t. y. užbaigti pradėtas medicinines procedūras ir priklausomai nuo CMEK išvadų, spręsti atleidimo iš tarnybos klausimą pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 4 p. arba 15 p.;

3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas;

Šalies argumentai

5) priteisti išmoką už 2011-10-14 ir 2011-10-28 2 val. 35 min. jam suteiktą poilsio laiką, kurio jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VSAT Varėnos rinktinės vadas 2012-03-06 įsakymu Nr. TE-76 jam, VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus (toliau – OVS) vyresniajam specialistui, už atvykimą į darbą pavėlavus ir esant neblaiviam, paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Atliekant tarnybinį patikrinimą dėl jo tiesioginio vadovo VSAT Varėnos rinktinės OVS viršininko V. A. neteisėtų veiksmų, priešiškumo ir asmeninio suinteresuotumo patikrinimo rezultatais, tiesioginio spaudimo tikrintojams ir medikams, nebuvo nustatytos tikrosios faktinės įvykio aplinkybės, jo elgesys be pagrindo įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas, o patikrinimo išvados neatitinka faktinių aplinkybių.

Paaiškino, kad žodinio susitarimo su VSAT Varėnos rinktinės vado pavaduotoju E. Č. ir OVS viršininku V. A. pagrindu, OVS pareigūnai, esant tarnybinei būtinybei, dirbdavo viršvalandžius be jokių rašytinių įsakymų, už tai, esant galimybei, gaudami laisvas dienas, kurias patys pažymėdavo rinktinės patalpose esančioje skelbimų lentoje pakabintame grafike. Po 2012-10-07 incidento, paprašius kolegos atšviesti spalio mėnesio grafiką, šis dokumentas iš skelbimų lentos dingo.

2011-10-06 už budėjimus namuose įsakymu pareiškėjui buvo suteikta poilsio diena. Jis vakare apie 22 val. paskambino telefonu V. A. ir paprašė leidimo atvykti į tarnybą kitą dieną ne 8 val., o po pietų, t. y. 12.45 val. Toks leidimas jam buvo duotas ir tai patvirtina aplinkybė, kad 2011-10-07 jo tarnyboje niekas nepasigedo ir neieškojo. 2011-10-07 apie 10.20 val. pareiškėjas paskambino V. A. ir, motyvuodamas prasta savijauta bei ketinimu kreiptis į medikus, paprašė leidimo minėtą dieną apskritai nedirbti, tačiau V. A. nurodė trumpam atvykti į tarnybą. Atvykus į Varėnos rinktinės patalpas, V. A. nedviprasmiškai leido suprasti, kad jis užsiima kontrabandos gabenimu ir pasiūlė nedelsiant parašyti prašymą išeiti savo noru iš vidaus tarnybos. Toks vadovo elgesys šokiravo, jam pakilo kraujospūdis. V. A. iš vidinės švarko kišenės ištraukė jau įjungtą alkoholio matuoklį ir pareikalavo pasitikrinti girtumą. Teigia, kad dėl tokių veiksmų pajuto skausmą krūtinėje, pradėjo trūkti oro, svaigo galva, todėl, pasakęs, kad labai bloga ir eina pas gydytoją, išėjo iš kabineto ir pėsčiomis ėjo iki gydymo įstaigos. Einant, į tarnybinį telefoną paskambino Varėnos rinktinės vado pavaduotojas E. Č., kuris šaukdamas liepė grįžti į rinktinę, parašyti prašymą dėl išėjimo iš vidaus tarnybos, pagrasino, kad to nepadarius, VSAT Varėnos rinktinėje nebedirbs ne tik jis, bet ir jo žmona. Supratęs, kad gali prarasti sąmonę, paskambino kaimynei R. L., kuri nuvežė jį iki Varėnos ligoninės priėmimo skyriaus. Jam buvo nustatytas širdies ritmo sutrikimas ir aukštas kraujospūdis ir dėl to buvo skubiai paguldytas į ligoninę. Apie tai telefonu pranešė rinktinės budėtojui ir V. A..

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad per 8 tarnybos OVS metus neturėjo nė vienos tarnybinės nuobaudos, jokie tarnybiniai patikrinimai niekada nebuvo atliekami, nė sykio nedavė pagrindo suabejoti sąžiningumu, buvo skatintas 18 kartų, 2011 m. buvo 2 kartus paskirtas laikinai vykdyti OVS viršininko pareigas, sulaukė VSAT atstovų pagyrimo. Per 2011 m. birželio mėnesį vykusį pokalbį su VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininko pavaduotoju išsakė neigiamą nuomonę apie padėtį OVS ir šio skyriaus vadovą V. A., todėl mano, kad dėl minėtų priežasčių ir pasklidus kalboms apie galimą jo tapimą OVS vadovu po 2012-02-01 turėjusios vykti reorganizacijos, V. A. turėjo svarų pagrindą asmeniškai susidoroti su galimu konkurentu.

Paaiškino, kad ligoninėje prijungus lašines, paprašė kaimynės R. L. atvežti iš namų būtiniausius daiktus ir namų gamybos vaistų nuo aukšto kraujospūdžio (česnako, užpilto degtine). Užpilo išgėrė keletą gurkšnių, juo gydydavosi ir namuose. Dėl aukšto kraujospūdžio į gydymo įstaigas nesikreipė, nes dėl to galėjo būti pripažintas netinkamu tolesnei vidaus tarnybai. Apie 13.30–14.30 val. į palatą atėjo V. A., atnešė popieriaus lapą, kuriame pareiškėjas parašė prašymą rinktinės vadui dėl šeimyninių aplinkybių perkelti į žemesnes pareigas. Palatoje buvo ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas A. K., prie kurio V. A. pasiūlė duoti kraują girtumui nustatyti. A. K. pasakė, kad nedavus kraujo, jis surašys išvadą, jog atsisakymas prilygsta vidutinio laipsnio girtumui. Esant tokiam spaudimui, leido paimti kraujo mėginį, kurį V. A. kažkur išsinešė.

Pažymėjo, kad žodiniu tiesioginio vadovo V. A. leidimu, duotu 2011-10-06, 2011-10-07 iki pietų buvo atleistas nuo tarnybinių pareigų vykdymo, todėl patikrinimo išvados teiginys, kad pavėlavo į darbą, neatitinka tikrovės. V. A. nurodymu atvykęs į rinktinės būstinę, negavo jokio nurodymo tarnybinei veiklai, o tik neteisėtą priverstinį reikalavimą parašyti prašymą išeiti iš tarnybos, ką buvo galima padaryti ir atvykus į darbą po pietų arba bet kurią kitą dieną. Pagal Statuto 26 str. 2 d. 4 p., tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, o sąvoka „darbo metu“ reiškia, kad tai yra laikas, kurio metu asmuo privalo teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti savo tarnybines pareigas. V. A., kalbėdamas telefonu 10.20 val., neminėjo jokios iškvietimo priežasties, o jis pats nedrįso klausinėti ar nepaklusti tiesioginio vadovo nurodymui.

Nurodo, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – ir Metodika) 3 punktą, medicininė apžiūra atliekama asmenims, pristatytiems arba atvykusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atitinkamų institucijų arba darbdavio siuntimu, taip pat pačių besikreipiančių asmenų prašymu. Kadangi į ligoninę jis atvyko pats be jokio siuntimo, atlikti medicininę apžiūrą neprašė, mano, kad ji ir nebuvo atliekama. Niekam iš medicinos personalo nekilo jokių įtarimų dėl jo girtumo. 14.30 val. paimant kraujo mėginį, kurį ištyrus, rasta 0,65 promilės alkoholio, nebuvo laikytasi Metodikos reikalavimų, t. y. nebuvo atliktas bendras būklės vertinimas ir tuo pačiu nenustatyti pagrindai kraujo paėmimui, kraujo biologinė terpė išsiųsta neužpildžius patvirtintos formos, neaišku, ar bandinys buvo patikimai saugomas ir ar jo saugojimas atitiko reikalavimus. Apie 14.50 val. buvo paimtas antrasis kraujo mėginys, kurį ištyrus, rasta 0,41 promilės alkoholio.

Pažymėjo, kad abu kraujo mėginiai buvo paimti ne tarnybos metu, bet gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje ir po to, kai jis dėl aukšto kraujospūdžio buvo išgėręs apie keliasdešimt gramų užpilo, kurio sudėtyje yra degtinės ir česnako. Mano, kad patikrinimo išvados argumentas, jog buvo tarnyboje neblaivus, yra nepagrįstas.

Teigia, kad patikrinimo išvadoje neištirti ir neįvertinti kai kurie teisiškai reikšmingi faktai, yra įrašyta nemažai abejotinų ir nepagrįstų teiginių, o kai kurios išvados išeina už tikrintojų kompetencijos ribų: išvadoje nėra jokių duomenų apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą ar atnaujinimą; objektyvios aplinkybės (ilgas sirgimas), taip pat jo veiksmai (prašymas suteikti atostogas ir teisė pateikti paaiškinimą dėl pareikšto įtarimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo) visiškai nepagrįstai įvertinti kaip atsakomybės vengimas; teisiškai neįvertintas ne laiku išduotas (pavėlavus 5 dienas) siuntimas į CMEK; viršijant kompetenciją išvadoje konstatuota, kad 2011-10-07 VšĮ Varėnos ligoninė negalėjo išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o turėjo būti išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Mano, kad tiesioginio vadovo V. A. ir rinktinės vadovų neobjektyvumą patvirtina: tarnybiniu būtinumu nepagrįstas V. A. telefoninis iškvietimas iš namų į rinktinės būstinę 2011-10-07, išvakarėse suteikus laisvą pusdienį; neteisėtas ir nepagrįstas reikalavimas tarnybiniame kabinete rašyti prašymą atleisti iš vidaus tarnybos savo noru; objektyviais duomenimis nepagrįstas reikalavimas pasitikrinti girtumą iš anksto tam paruošus alkotesterį; V. A. spaudimas Varėnos ligoninėje, reikalaujant duoti kraujo mėginį; V. A. veiksmai Varėnos ligoninėje, paimant pagal ankstesnį reikalavimą parašytą prašymą perkelti į žemesnes pareigas, o taip pat šio prašymo nuslėpimas, nepateikimas Varėnos rinktinės vadovybei; V. A. nesąžiningas elgesys, tarnybinio patikrinimo metu neinformuojant tikrintojų apie laisvo pusdienio suteikimą 2011-10-07; V. A. 2011-10-26 raštas internetu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus darbuotojai O. B., prašant patikrinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimą; neobjektyvios jo charakteristikos surašymas ir pateikimas tikrintojams; ne laiku išduotas siuntimas į CMEK (VSAT Varėnos rinktinės 2012-01-26 raštu Nr. (21/19-2.11)-12-331 buvo įspėtas, kad nuo 2011-01-26 iki 2012-01-26 dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą 110 kalendorinių dienų ir gali būti atleistas, jei dėl laikino nedarbingumo neatvyks į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, taigi pagal Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymu Nr. 1V-299, 10.2 p., tą pačią dieną turėjo būti pasiųstas į CMEK, tačiau tai padaryta tik 2012-01-31).

Teigia, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda ligos laikotarpiu, o pagal Statuto 26 str. 3 d. ir 4 d. tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio patikrinimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos. Tai laikytina imperatyvia nuostata, kurios pažeidimas vertintinas kaip esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimas, duodantis pagrindą naikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Nurodo, kad 2012-01-31 buvo išduotas siuntimas į CMEK, tačiau, nesulaukus CMEK išvadų, nesant tam jokių teisėtų pagrindų ir objektyvių aplinkybių, tarnybinis patikrinimas 2012-03-06 užbaigtas, tą pačią dieną buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o CMEK procedūros nutrauktos kaip asmeniui, nesančiam vidaus tarnybos pareigūnu. Mano, kad išsiuntus jį į CMEK, buvo pradėta atleidimo iš tarnybos procedūra pagal Statuto 53 str. 1 d. 4 p., o taip pat susidarė teisinės prielaidos atsirasti pagrindui atleisti iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 15 p.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad tada, kai pareigūnas yra nusiųstas į CMEK jo tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymui, spręsdamas pareigūno atleidimo iš tarnybos klausimą įstaigos vadovas privalo remtis Statuto 3 str. įtvirtintu vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principu, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis, o taip pat veikti statutiniam pareigūnui palankiausiu būdu, t. y. sulaukti CMEK išvados, nuo kurios rezultatų priklauso, kurį iš atleidimo iš tarnybos pagrindų taikyti. Nagrinėjamu atveju minėtų nuostatų nebuvo laikomasi.

Nurodo, kad Tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo pradėtas 2011-10-07, baigtas 2012-03-06, t. y. tęsėsi 5 mėnesius. 2011-10­-26 jam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, 2012-10-28 pateikė paaiškinimą. Patikrinimo išvadoje nėra jokių duomenų apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą ar atnaujinimą taip pat apie kokių nors tyrimo veiksmų atlikimą po minėtos datos. Tai reiškia, kad patikrinimas iš esmės buvo baigtas dar 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje. Užsitęsus ligai ir sergant daugiau kaip 140 dienų, t. y. atsiradus kitiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, iškilo grėsmė, kad atsakovė negalės įgyvendinti V. A. sugalvoto plano atleisti diskredituojančiu pagrindu, todėl, nesant jokių objektyvių teisinių pagrindų ir neatlikus nė vieno patikrinimo veiksmo po ilgo sirgimo bei po nusiuntimo į CMEK, neteisėtai buvo nuspręsta užbaigti pradėtą tarnybinį patikrinimą ir atleisti iš vidaus tarnybos.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas pareikė prašymą dėl penktojo skundo reikalavimo atsisakymo, paaiškino, kad atsakovė geranoriškai jį įvykdė. Pareiškėjas ir jo atstovas palaikė kitus skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Akcentavo tai, kad gydytojos ligoninėje nematė reikalo tikrinti pareiškėjo girtumo, tai buvo padaryta tik pareikalavus į ligoninę atvykusiam V. A.. Buvo pažeista kraujo mėginių ėmimo tvarka, todėl kraujo tyrimo rezultatais neturėtų būti remiamasi. Etilo alkoholio kiekis kraujyje galėjo atsirasti dėl to, kad pareiškėjas išgėrė gėrimo, kurį jam atvežė kaimynė.

Pareiškėjas nurodė, kad spalio 6 d. paskambino V. A. ir pasakė, kad jaučiasi nekaip ir tikriausiai kitą dieną reikės kreiptis į gydymo įstaigą, todėl paprašė laisvo pusdienio. V. A. paklausė, ar neturi skubių darbų, pasakius, kad ne, laisvą pusdienį suteikė. Spalio 7 d. apie 10.40 val. paskambino V. A., pasakė, kad vis dar nekaip jaučiasi ir paprašė kito laisvo pusdienio. V. A. pasakė, kad reikia trumpam atvykti į darbą. Kai atėjo į viršininko kabinetą, jis pasakė, kad reikės ieškotis kito darbo ir pasakė, kad tikrintųsi girtumą. Akcentavo, kad spalio 6 d. alkoholio nevartojo, girtumą atsisakė tikrintis todėl, kad buvo suteikta laisva diena. Kadangi daug laiko dirba neoficialiai, todėl ir laisvos dienos nėra niekur užfiksuojamos. Esant operatyviniam būtinumui, po darbo valandų žodiniu pavedimu dirbdavo viršvalandžius, o laisvų dienų buvo galima pasiimti pagal neoficialų susitarimą, užtekdavo žodinio susitarimo (b. l. 137–146).

Atsiliepimas

Atsakovė VSAT Varėnos rinktinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 50–55) paaiškino, kad VSAT Varėnos rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno E. K. elgesio ir nustatyta, kad jis 2011 m. spalio 7 d. į tarnybą (darbą) atvyko pavėlavęs daugiau kaip 2 valandas (apie 10.45 val.). E. K. tiesioginis vadovas, V. A., įtaręs, kad pareigūnas gali būti neblaivus, pasiūlė jam pasitikrinti alkotesteriu, tačiau E. K. atsisakė tai padaryti ir pabėgo iš OVS viršininko kabineto bei VSAT Varėnos rinktinės teritorijos, 14.30 val. ligoninėje iš E. K. paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus buvo rasta 0,65 promilės etilo alkoholio.

Nurodo, kad pagal Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Įstatymas šio tarnybinio nusižengimo sudėties nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu.

Paaiškino, kad Varėnos rinktinėje darbo apskaita tvarkoma vadovaujantis VSAT vado 2009-03-02 įsakymu Nr. 4-163 ir pareigūnams už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laika pridedamas prie kasmetinių atostogų, mokant už tas dienas jo vidutinį darbo užmokestį, arba mokant kaip už viršvalandinį darbą. Ne vėliau kaip kito mėnesio pirmąją darbo dieną budėjęs pareigūnas rašo tarnybinį pranešimą įstaigos vadovui, kuriame nurodo, kaip kompensuoti jam budėjimo valandas už einamąjį budėjimo mėnesį. 2011-09-30 tarnybiniu pranešimu E. K. už 2011 m. rugsėjo mėnesį budėtą laiką paprašė suteikti poilsio dienas 2011 m. spalio 6 ir 14 dienomis, o spalio 28 dieną nepilną poilsio dieną (2 valandas 35 minutes). Varėnos rinktinės vado 2011-10-04 įsakymu Nr. 4-317 E. K. už 2011 m. rugsėjo mėnesį budėtą laiką buvo suteiktos jo tarnybiniam pranešime prašytos poilsio dienos. Kadangi 2011-10-06 E. K. buvo suteikta poilsio diena, akivaizdu, kad tą dieną jis jokio darbo nedirbo ir logiška, kad kitą dieną, t. y. 2011-10-07, jokia papildoma poilsio diena jam nebuvo ir negalėjo būti suteikta.

Teigia, kad OVS viršininkas tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011-10-06 apie 22 val. pareiškėjas jam skambino, ir informavęs apie vertingos operatyvinės informacijos gavimą, tačiau papildomo poilsio laiko neprašė. Telefonu E. K. šnekėjo nerišliai, iš jo kalbos galima buvo įtarti, kad jis buvo vartojęs alkoholį. 2011-10-07 E. K. vėl paskambino telefonu, prašydamas iki tos dienos pietų leisti jam neatvykti į tarnybą, tačiau sutikimo negavo. Nei 2011-10-06, nei kitą dieną E. K. net neužsiminė apie prastą savo savijautą ir ketinimą kreiptis į gydytojus. 2011-10-07 E. K. vėlavo į tarnybą, OVS viršininkas V. A. pasiruošė alkotesterį, kad, esant reikalui, galėtų patikrinti E. K. blaivumą. 2011-10-07 apie 10.40 val. E. K. atvykus į tarnybą nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis pats prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl OVS viršininkas pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. E. K. atsisakė ir pabėgo iš OVS viršininko kabineto bei Varėnos rinktinės teritorijos.

Mano, kad abejotinas E. K. teiginys, jog jam jau būnant ligoninėje ir prijungus lašelinę, jis vartojo namų gamybos vaistus nuo aukšto kraujospūdžio (česnakų užpilas degtine). E. K., kaip suaugęs ir atsakingas žmogus, kuris turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad neužtęstų nedarbingumo trukmės, turėtų gydytis gydytojo paskirtais vaistais ir be gydytojo leidimo nevartoti jokių kitokių vaistų, tarp jų ir liaudies medicinos, kurių poveikis paciento sveikatai nepatvirtintas jokiais klinikiniais tyrimais.

Atkreipė dėmesį, kad E. K. melagingai informavo savo tiesioginį viršininką apie savo hospitalizavimo vietą, t. y. viršininkui nurodė, kad yra paguldytas į Druskininkų miesto ligoninę, o VSAT Varėnos rinktinės budėtojus informavo, kad paguldytas į Varėnos miesto ligoninę. Tai patvirtina, kad pareigūnas visais būdais siekė išvengti blaivumo patikrinimo.

Teigia, kad paskutinį kartą E. K. sveikata buvo tikrinta 2008-11-18 Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos respublikinėje Vilniaus poliklinikoje ir jo sveikatos būklė leido eiti pareigas vidaus tarnyboje.

Nurodo, kad Varėnos rinktinė 2011-10-07 raštu Nr. (21/19-7.l)-12-3207 kreipėsi į Varėnos ligoninę, prašydama paimti iš E. K. kraujo mėginį, blaivumui nustatyti ir nei V. A., nei Varėnos ligoninės gydytojas A. K. jokio spaudimo E. K. nedarė. Paimtas kraujo mėginys ligoninės personalo užantspauduotame voke 2011-10-07 buvo pristatytas į Varėnos rinktinę, kur buvo saugomas užantspauduotame šaldytuve, o 2011-10-10 raštu Nr. (21/19-7.1)-12-3219 pristatytas į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir E. K. kraujyje buvo rasta 0,65 promilės etilo alkoholio.

Atsiliepimas

Atsakovė dėl pareiškėjo teiginio, kad kraujo biologinė terpė buvo pasiųsta neužpildžius patvirtintos formos Nr. 155-1/a, paaiškino, kad pagal metodikos 6 punktą, minėtą formą užpildo gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę. Šiuo atveju bendra E. K. būklė nebuvo vertinama, o buvo tik paimtas kraujo mėginys, kuris užpildžius formą Nr. 179-2/a (kaip tai nustato metodikos 8.7 punktas) buvo pristatytas į Toksikologijos laboratoriją Vilniuje.

Teigia, kad laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, 2011-01-26 raštu Nr. (21/19-2.11)-12-331 E. K. įspėjo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Taip pat jam buvo išduotas siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę. Siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę pareiškėjui buvo išduotas 2012-01-13, t. y. likus 25 kalendorinėms dienoms iki maksimalaus 140 kalendorinių dienų termino. Joks teisės aktas nenustato, kad siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę turi būti išduotas tą pačią dieną, kai pareigūnas yra įspėjamas apie galimą atleidimą.

Nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl E. K. elgesio buvo pradėtas 2011-10-07. Nebuvo pagrindo stabdyti tarnybinį patikrinimą, kadangi E. K. nuo 2011-10-07 turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėjas 2011-10-26 buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, jam išaiškintos jo teisės, tarp kurių ir teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Susipažinęs su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, E. K. pateikė paaiškinimą, iš kurio galima suprasti, kad jis, užbaigęs gydymą, grįš į tarnybą ir pateiks išsamų paaiškinimą. Atsižvelgus į tai, kad pareigūnas nuo 2008-11-18 iki 2011-10-06 nesirgo nė vienos dienos, buvo tikėtasi, kad jo nedarbingumas neužtruks ir jis, grįžęs į tarnybą, galės išsamiai paaiškinti tarnybinio nusižengimo aplinkybes, tačiau pareiškėjas toliau tęsė nedarbingumo pažymėjimus, o išnaudojęs maksimaliai leistiną apmokamų nedarbingumo dienų skaičių, pristatė medicininės pažymas. Jokių papildomų paaiškinimų dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių jis neteikė, nors tuo pačiu metu jo liga netrukdė jam susirašinėti su kitomis institucijomis. Įvertinus pareiškėjo nedarbingumo dienų skaičių, jo pateiktą prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir nenorą pateikti išsamaus paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių bei jo aktyvių veiksmų, siekiant išaiškinti tarnybinio nusižengimo aplinkybes nebuvimą, buvo akivaizdu, kad pareigūnas neplanuoja grįžti į tarnybą, visais įmanomais būdais siekia išvengti tarnybinės atsakomybės ir taip įgyti Statute pareigūnams nustatytas socialines garantijas.

Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad tuo atveju, kai dėl anksčiau laiko prasme vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti – atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo pažiūriu tampa nereikšmingas. Šiuo atveju pirminis veiksmas laiko požiūriu buvo pareiškėjo padarytas poelgis, t. y. pavėluotas atvykimas į tarnybą esant neblaiviam, taigi jis ir turėjo būti įvertintas pirmiau nei kiti, vėlesni įvykiai (siuntimas į Specializuotąją medicininę ekspertizę). Buvo nuspręsta nelaukti galutinės Specializuotosios medicininės ekspertizės išvados ir baigti tarnybinį patikrinimą.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų; valstybės tarnautojai neturi pažeisti teisės aktų reikalavimų; valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būti nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padantys pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, jog statutiniams valstybės tarnautojams keliami padidinti reikalavimai, todėl pareigūno, tarnaujančio bet kuriame vidaus reikalų sistemos padalinyje, moralinės savybės, elgesys tarnyboje ir asmeniniame gyvenime turi būt nepriekaištingas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad darbo laiko apskaita tvarkoma vadovaujantis vado įsakymais, o pareigūnams už viršvalandžius suteikiamos papildomos poilsio dienos. Pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad patvirtintų ar paneigtų savo blaivumą. V. A. į ligoninę atvažiavo su raštu, kurio pagrindu buvo patikrintas pareiškėjo blaivumas. Tarnybinio patikrinimo nebuvo pagrindo stabdyti, kadangi pareiškėjas sirgo, o savo paaiškinime nurodė, kad paaiškinimą pateiks grįžęs į tarnybą. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nenurodė, kad jis vakare skambino viršininkui ir prašė laisvo pusdienio. Iš budėjimo grafiko matyti, kad pareiškėjui laisvos dienos tuo metu nebuvo, todėl turėjo dirbti. Valstybės tarnybos įstatyme yra nustatyta galimybė nebūti darbe administracijai leidus (b. l. 137–146).

Motyvuojamoji dalis

Dalis bylos nutrauktina. Kitoje dalyje skundas tenkintinas. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2012-03-06 VSAT Varėnos rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl OVS pareigūno E. K. elgesio ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-6 (b. l. 68–70). Išvadoje konstatuota, kad VSAT Varėnos rinktinės OVS vyriausiasis specialistas E. K. 2011-10-07 į tarnybą (darbą) atvyko pavėlavęs daugiau kaip 2 valandas (apie 10.45 val.), jo tiesioginis vadovas, V. A., įtaręs, kad pareigūnas gali būti neblaivus, pasiūlė jam pasitikrinti alkotesteriu, tačiau E. K. atsisakė tai padaryti ir pabėgo iš OVS viršininko kabineto bei VSAT Varėnos rinktinės teritorijos. Apie 13.05 val. E. K. melagingai pranešė savo viršininkui V. A., kad yra paguldytas į Druskininkų miesto ligoninę, nes apie 13.15 val. viršininkas iš Varėnos rinktinės budėtojo sužinojo, kad jis paguldytas į Varėnos miesto ligoninės 2-ajį vidaus ligų skyrių. 14.30 val. ligoninėje iš E. K. paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus, rasta 0,65 promilės etilo alkoholio. Išvadoje pateiktas siūlymas skirti E. K. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

VSAT Varėnos rinktinės vadas 2012-03-06 įsakymu Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleido E. K. iš pareigų (b. l. 20–21).

Ginčo dalykas – VSAT Varėnos rinktinės vadas 2012-03-06 įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dirbo VSAT Varėnos rinktinės OVS vyriausiuoju specialistu, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 61, 62, pareiškėjo tarnybos byla), todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (byloje taikytina redakcija, galiojusi nuo 2011-12-31 iki 2012-04-01, t. y. pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą).

Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, o nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (byloje aktuali redakcija, galiojanti nuo 2011-09-04) patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka), kurios 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Tvarkos 6 punkte įtvirtinta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VSAT Varėnos rinktinės OVS viršininkas V. A. 2011-10-07 (tarnybiniame pranešime nurodytą datą – 2011-09-07, teismas laiko techniniu rašymo apsirikimui, kuris šiuo atveju laikytinas neesminiu) tarnybiniu pranešimu Nr. 10-1694 (b. l. 71) informavo VSAT Varėnos rinktinės vadą apie tai, kad OVS vyriausiasis specialistas E. K. spalio 7 d. jam paskambimo į mobilųjį telefoną ir paprašė iki pietų išeiginės. Kadangi jis spalio 6 d. turėjo laisvą dieną, V. A. paaiškino, kad privalo atvykti į darbą. Spalio 7 d. 10.40 val. E. K. atvykus į OVS, pastebėjo, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, paklausus, ar nevartojo alkoholinių gėrimų, E. K. atsakė, kad vartojo. V. A. nurodo, kad pasiėmė alkotesterį ir pasiūlė E. K. pasitikrinti blaivumą, tačiau E. K. išbėgo iš kabineto ir iš rinktinės teritorijos.

VSAT Varėnos rinktinės vadas 2011-10-07, t. y. tą pačią dieną kaip ir surašytas tarnybinis pranešimas, rezoliucija ant tarnybinio pranešimo pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Tvarkos 6 p. nustatytas terminas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrai pradėti nebuvo pažeistas.

Pagal Tvarkos 17 punktą, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Patikrinimas pradėtas 2011-10-07, taigi Tvarkos 17 punkte nurodytas pranešimas turėjo būti surašytas iki 2011-10-27. Iš byloje esančio pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 81) matyti, kad jis surašytas 2011-10-26, taigi nepraleidus Tvarkoje nustatyto termino, ir tą pačią dieną E. K. buvo su juo supažindintas.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises (žr., pvz., 2009-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui įteiktas pranešimas, teismo vertinimu, laikytinas pakankamai aiškiu ir nedviprasmišku – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurie galimai buvo pažeisti, nuostatos. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog nebuvo tinkamai informuotas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas E. K. 2011-10-28 pateikė paaiškinimą (b. l. 82), kuriame nurodė, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra netikslus, neišsamus, nepateikta tikrintojo turima medžiaga apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl paprašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo patikslinti ir įteikti jam po to, kai baigsis nedarbingumo laikotarpis. Kadangi, kaip konstatuota, pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pakankamai išsamus ir aiškus, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti išsamų paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos 20 punktas).

Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2012-03-07 nebuvo darbe dėl ligos (b. l. 83–90): 2011-10-07–2011-10-14 jis gydytas VšĮ Varėnos ligoninėje, po to jam išduotas ir buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas (vėliau – medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą). Nustatyta, kad nedarbingumas pareiškėjui baigėsi 2012-03-07 (b. l. 90). E. K. tarnybinis patikrinimas baigtas 2012-03-06 ir surašyta išvada Nr. 20-6 (b. l. 68–70).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju Tvarkos 19 punkto nuostatos, kad į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo pažeistos, kadangi tarnybinis tyrimas baigtas viena diena anksčiau nei baigėsi pareiškėjo nedarbingumas. Tačiau teismas, atžvelgdamas į tai, kad termino pažeidimas yra neesminis (tik viena diena), įvertindamas tai, kad pareiškėjas ilgą laiką sirgo, 2012-02-24 (vis dar būdamas nedarbingas) pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, o tai atsakovei pagrįstai sudarė pagrindą manyti, kad nedarbingumas nebus tęsiamas, daro išvadą, kad nustatytas pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio būtų galima naikinti ginčijamą įsakymą.

Pagal Tvarkos 21 punktą, vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos 19 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Šiuo atveju VSAT Varėnos rinktinės laikinai einantis vado pareigas vadas tarnybinio patikrinimo išvadą rezoliucija patvirtino 2012-03-06 (b. l. 15), o tą pačią dieną priimtas ir įsakymas Nr. TE-76 (b. l. 20–21), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Tvarkos 21 punkte nustatytų terminų buvo laikomasi, jie nebuvo pažeisti.

Tvarkos 30 punkte nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šios Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu kaltinamas pareiškėjas, padarytas 2011-10-07, o tarnybinė nuobauda jam paskirta 2012-03-06, taigi nepraėjus vieneriems metams nuo jo padarymo dienos.

Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo lemti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos priėmimą, nenustatyta.

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma per tarnybinį patikrinimą, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Statuto 26 str., Tvarkos 20 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal to paties straipsnio 2 d. 4 p., tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-30 nutartis adm. byloje Nr. A6-359/2007, 2011-04-04 nutartis adm. byloje Nr. A756-1022/2011).

Taigi, sprendžiant, ar pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, reikalinga nustatyti, ar jis darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Kaip minėta, 2011-10-07 VSAT Varėnos rinktinės OVS viršininkas V. A. tarnybiniame pranešime Nr. 10-1694 (b. l. 71) nurodė, kad 2011 m. spalio 7 d. 10.40 val. E. K. atvykus į OVS, jautė, jog nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Iš esmės analogiškas aplinkybes V. A. nurodė ir 2012-04-26 tarnybiniame pranešime (b. l. 65). 2011-10-10 VSAT Varėnos rinktinės OVS vyriausiojo specialisto A. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 72) nurodyta, kad 2011-10-07 apie 10.40 min. jis vežė E. K. į darbą ir jautė nuo jo sklindantį susimaišiusį kvepalų ir alkoholio kvapą.

Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai V. A., E. Č., A. J. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, teigė, kad 2011-10-07 apie 10.40 val. nuo E. K. sklido alkoholio kvapas (b. l. 137–146).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Metodikos 3 punkte nustatyta, kad medicininė apžiūra atliekama asmenims, pristatytiems arba atvykusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu; asmenims, kurie patys kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydami atlikti medicininę apžiūrą.

Bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Metodikos 5 punktas). Gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ (Metodikos 6 punktas).

Pagal Metodikos 8.7 punktą, siųsdamas tiriamąsias medžiagas į toksikologijos laboratoriją, gydytojas užpildo du Biologinės terpės siuntimo egzempliorius, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (formą Nr. 179-2/a).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-07 14.30 val. paimant iš pareiškėjo E. K. kraujo mėginį, nebuvo laikytasi Metodikoje nustatyto reikalavimo atlikti bendrą jo būklės vertinimą, kraujo biologinė terpė išsiųsta tirti ne gydytojo, o VSAT Varėnos rinktinės vado raštu trečią dieną po kraujo paėmimo jį palaikius pareiškėjo darbovietėje esančiame šaldytuve (b. l. 79, 141) ir neužpildžius Metodikos 6 p. nurodytos patvirtintos formos Nr. 155-1/a (užpildyta forma Nr. 179-2/a).

Nurodytas aplinkybes teismas laiko esminiu metodikos nuostatų pažeidimu, todėl tyrimo rezultatai negali būti laikomi įrodymu.

Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė (b. l. 142), kad su pareiškėju yra kaimynai, artimai bendrauja, jei reikia išvažiuoti, palieka vieni kitiems buto raktus, taigi jos parodymai, kad pareiškėjas išgėrė namų gamybos vaistų (degtine užpilto česnako) vertintini kritiškai.

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2011-10-07 pusė dienos buvo atleistas nuo darbo žodiniu viršininko V. A. leidimu.

Teismo posėdyje apklausus kaip liudytoją V. A. (b. l. 140–142), jis parodė, kad 2011 m. spalio 6 d. apie 22.00 val. paskambino E. K. ir pasakė, kad yra gavęs operatyvinės informacijos, todėl nori pasikalbėti. E. K. kalba buvo šiek tiek nerišli. Kitą dieną, kai pareiškėjas po 10 val. paskambino ir paprašė laisvo pusdienio iki pietų (12 val.) jis pasakė, kad pareiškėjas privalo būti darbe, nes yra daug darbo. Liudytojas jau iš vakaro įtarė, kad kitą dieną pareiškėjas gali į tarnybą atvykti neblaivus. Kai kitą dieną E. K. atėjo į kabinetą nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, todėl buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Jis turėjo įtarimų, kad pareiškėjas piktnaudžiavo alkoholiu ir anksčiau. Jis tikrintis atsisakė. Liudytojas paaiškino, kad E. K. pranešus, jog jį paguldė į ligoninę buvo brangi kiekviena minutė, nes jį galėjo išblaivinti lašelinėmis. E. K. girtumo nustatymas jam buvo svarbus, kadangi jis yra atsakingas už drausmę skyriuje. Teigė, kad laisvos darbo valandos paprastai suteikiamos susitarus žodžiu. Dėl laisvos dienos susitariama iš vakaro. Prašymai suteikti laisvą dieną nesaugomi, jokios tvarkos nėra nustatytos. Turi įgaliojimus atleisti nuo tarnybos žodžiu, kadangi operatyvinis darbas yra nenormuotas. Alkotesteris laikomas pas budėtojus, jį parsinešė pareiškėjo blaivumui patikrinti (b. l. 141).

Teismo posėdyje liudytojas A. I. parodė, kad darbo grafikai, kabinami ant lentos, yra juodraščiai, iš kurių matyti, kiek pareigūnai dirba viršvalandžių. Kiek dirbo valandų po darbo, užsirašydavo patys pareigūnai. Darbo grafikas dingo po atostogų prieš spalio mėn. Darbo grafikas jokios juridinės galios neturėjo. Pareigūnų, kurie dirbdami tokį darbą neturėtų sukaupę laisvų dienų nebuvo (b. l. 143).

Teismas, apibendrinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad VSAT Varėnos rinktinėje nebuvo pakankamai reglamentuota laisvų dienų suteikimo tvarka už operatyvinį darbą ne tarnybos metu.

Pažymėtina, kad santykyje su darbdavio teises ir pareigas įgyvendinančia vidaus reikalų statutine įstaiga, kurioje pareigūnas tarnauja, kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens (darbuotojo), kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tarnybinio ginčo pusė, neturėtų būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-01 nutartis adm. byloje Nr. A62-136/2012, 2012-04-26 nutartis adm. byloje Nr. A552-2013/2012).

Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis 2011-10-06 apie 22.00 val. paskambino V. A. paprašyti laisvos pusę dienos ir šis žodiniu pritarimu ją suteikė, nepaneigti, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui 2011-10-07 buvo suteikta pusė dienos poilsio.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad visi V. A. veiksmai buvo nukreipti iš anksto į girtumo patikrinimą, o ne į pareiškėjo darbo funkcijų atlikimą. Iš vakaro pareiškėjui paskambinus V. A. žinojo, kad pareiškėjas neblaivus, iš ryto paskambinus ir paprašius jį atleisti nuo tarnybos antroje pusėje dienos suprato, kad pareiškėjas vis dar toje pačioje būsenoje ir paprašė atvykti į tarnybą neva tai svarbiais darbo reikalais. Tai, kad pareiškėjas į tarnybą buvo iškviestas ne tarnybos funkcijoms atlikti, o neblaivumui konstatuoti, patvirtina liudytojo V. A. parodymai, t. y. jo nurodyta aplinkybė, kad alkotesterį iš anksto atsinešė iš budėtojų, turėdamas tikslą pareiškėją patikrinti, jam atsisakius, skubėjo tai padaryti ligoninėje, nes manė, kad jį gali išblaivinti, pareiškėjo kraujo nepatikėjo gydytojams, o pats jį tyrimui pasėmė ir atvežė į toksikologijos laboratoriją Vilniuje.

Taigi, darbdavio atstovas kaip stipresnioji pusė pasinaudojo valiniu patvarkymu ir suklaidindamas pareiškėją sudarė sąlygas galimai pažeisti darbo drausmę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007-10-26 nutartyje adm. byloje A438-281-07 (publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 13, 2007 m.) yra išaiškinusi, negalima daryti išvados, jog valstybės tarnautojas gali būti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimą, jei atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms nusižengiama elgesiu, nesusijusiu su valstybės tarnyba, veikomis ar neveikimu už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų. Visos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas į ligoninę buvo paguldytas apie 12–12.30 val. Iki šio laiko pareiškėjas buvo atleistas nuo tarnybos, t. y. jam buvo suteiktas laisvas pusdienis. Taigi iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės nurodomas pareiškėjo atleidimo motyvas, jog jis darbo metu buvo neblaivus, atmestinas, nes laisvu nuo tarnybos metu asmuo laisvas pasirinkti savo elgesio variantą.

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad 2011-10-07 pareiškėjui antroje dienos pusėje, atsigulus į ligoninę, jau kaip ligoniui, buvo paimtas kraujas neblaivumui nustatyti ir buvo rasta 0,41 promilės alkoholio (b. l. 29), tačiau nuo 2011-10-07 išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o ne forma F 094/a. (b. l. 62). Taigi 2011-10-07 pirmą dienos pusę pareiškėjas buvo atleistas nuo tarnybos, o antrą dienos pusę jis gulėjo ligoninėje.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjo nusižengimo faktas (nenustatyta, kad jis pavėlavo į darbą ir darbo metu buvo neblaivus), t. y. nenustatytas vienas iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. To nepadarius negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio paskirta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta ir dėl šios priežasties VSAT Varėnos rinktinės vado 2012-03-06 įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktai naikintini, o pareiškėjas grąžintinas į VSAT Varėnos rinktinės OVS vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas.

Statuto 53 str. 1 d. 15 p. nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas. Pagal Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008-08-05 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-299 10.2 punktą, pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai pareigūno laikinojo nedarbingumo terminas paskutinį kartą pratęstas likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyto maksimalaus laikinojo nedarbingumo trukmės termino.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VSAT Varėnos rinktinė 2012-01-26 raštu Nr. (21/19-2.11)-12-331 (b. l. 91) įspėjo pareiškėją, kad nuo 2011-01-26 iki 2012-01-26 dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą 110 kalendorinių dienų gali būti atleistas, jei dėl laikino nedarbingumo neatvyks į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių. 2012-01-31 pareiškėjui buvo išduotas siuntimas į CMEK. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras 2012-03-03 raštu Nr. 45R-612 (pareiškėjo tarnybos bylos 45 lapas) informavo VSAT Varėnos rinktinę, kad dėl to, jog E. K. atleistas iš vidaus tarnybos, CMEK nėra pagrindo tęsti specializuotosios medicininės ekspertizės, todėl ji nuo 2012-03-07 nutraukiama.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iš vidaus reikalų sistemos pagal Statuto 53 str. 1 d. 14 p. atleistas nepagrįstai, tačiau jis dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, daro išvadą, kad atsakovė VSAT Varėnos rinktinė yra įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertų komisiją (toliau – CMEK), tam, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai.

Nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Statuto bei Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 297 straipsnis (LVAT byla Nr. A 756-3178/2011).

Pagal Darbo kodekso 297 str. 3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsižvelgus į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjui E. K. iš atsakovės VSAT Varėnos rinktinės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2012-03-07, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Darbo kodekso 299 str. 1 d., dalis sprendimo dėl darbo užmokesčio priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, t. y. 3 071,04 Lt (b. l. 113), ir dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas, vykdytina skubiai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismas nutraukia bylą, jeigu skundą padavęs asmuo jo atsisako ir jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 d.).

Pareiškėjas E. K. pateikė prašymą dėl skundo reikalavimo priteisti išmoką už 2011-10-14 ir 2011-10-28 2 val. 35 min. jam suteiktą poilsio laiką, kurio jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną atsisakymo, nurodė, kad skundo reikalavimo atsisakymo pasekmės jam žinomos.

Iš dokumentų, pateiktų į bylą, matyti, kad atsakovė įvykdė pareiškėjo reikalavimą ir išmokėjo jam už nepanaudotą suteiktą poilsio laiką 205,87 Lt (b. l. 115, 116). Kadangi pareiškėjas atsisako skundo reikalavimo priteisti išmoką už 2011-10-14 ir 2011-10-28 2 val. 35 min. jam suteiktą poilsio laiką, kurio jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną, administracinė byla šioje dalyje, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p., nutrauktina.

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas per Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad advokatas Julius Jasaitis, vadovaudamasis 2012-03-13 surašytu advokato orderiu (b. l. 12), paruošė ir pateikė teismui skundą bei atstovavo pareiškėją teismo posėdyje (b. l. 137–146).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Laikotarpiu, kai pareiškėjui E. K. advokatas Julius Jasaitis teikė teisines paslaugas, buvo nustatytas 800 Lt dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“.

Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 8.18 p., už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 MMA, t. y. 120 Lt (800 x 0,15 = 120). Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už skundo surašymą yra trys minimalūs mėnesiniai atlyginimai, t. y. 2 400 Lt (800 Lt x 3 = 2 400 Lt).

Iš byloje esančio 2012-03-12 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13) matyti, kad pareiškėjas advokatui Juliui Jasaičiui už patarimą, dokumento surašymą ir atstovavimą teisme sumokėjo 1 500 Lt.

Nustatyta, kad 2012-06-20 teismo posėdis truko 3.05 val. (prasidėjo 13.00 val., baigėsi 16.13 val., nuo 15.36 val. iki 15.44 val. padaryta pertrauka) (b. l. 137–146), taigi už atstovavimą jame priteistina suma – 360 Lt.

Už skundo surašymą susidariusi 1 140 Lt suma (1 500 – 360 = 1140 Lt) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla teisės taikymo ir įrodymų rinkimo požiūriu nesudėtinga, kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, priteistina išlaidų suma už skundo surašymą mažintina iki 1 000 Lt. Taigi iš atsakovės VSAT Varėnos rinktinės pareiškėjo naudai priteistina 1 360 Lt (360 + 1 000 = 1 360 Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1–2, 6 d., 45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 3 p. 102 str. 3 d., 127 str.,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo priteisti išmoką už 2011-10-14 ir 2011-10-28 2 val. 35 min. pareiškėjui E. K. suteiktą poilsio laiką, kurio jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną.

Kitą pareiškėjo E. K. skundo dalį tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012-03-06 įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktus.

Pareiškėją E. K. grąžinti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas.

Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui E. K. siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertų komisiją, tam, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai.

Priteisti pareiškėjui E. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos.

Sprendimo dalį dėl pareiškėjo E. K. grąžinimo į valstybės tarnybą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti pareiškėjo E. K. naudai iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės 1 360 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė