- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-590-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- T. Ž., E. Ž., kreditorei UAB, „Šiaulių banko lizingas“
- Kreditorius
- UAB „Šiaulių banko lizingas“
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-590-198/2015
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00167-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1.;116.1.;
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1001-452/2015 pagal pareiškėjų E. Ž. ir T. Ž., kreditorei UAB „Šiaulių banko lizingas“, institucijoms, teikiančioms išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2011 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 435, ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Turi nepilnametį vaiką: M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad kartu nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2014-11-09, santuoka iširo dėl skirtingų interesų ir požiūrio į gyvenimą. Abu yra veiksnūs, gyvendami santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą pasidalijo gera valia ir tai aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas T. Ž. turi kreditorę UAB „Šiaulių banko lizingas“, kuriai apie santuokos nutraukimą pranešė. Kitų kreditorių nei kartu, nei atskirai pareiškėjai neturi. Po santuokos nutraukimo pareiškėja pasilieka ikisantuokinę pavardę, pareiškėjas pasilieka savo pavardę. Vienas kitam išlaikymo nereikalauja.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu prašymą tenkino. Santuoką, sudarytą 2011 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 435, T. Ž. ir E. Ž. nutraukė bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Patvirtino 2015 m. kovo 5 d. pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi. Jie kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių ir neveda bendro ūkio, todėl sprendė, kad nebegalima tikėtis, jog pareiškėjai vėl gyvens kartu. Pareiškėjų santuokos iširimo priežastimi laiko nuolatinius pykčius bei nesutarimus namuose, skirtingą požiūrį į gyvenimą. Abu sutuoktiniai nemato jokių galimybių susitaikyti, atkurti iširusią šeimą. Abu yra veiksnūs. Pareiškėjas T. Ž. turi kreditorę UAB „Šiaulių banko lizingas“, kuri neprieštarauja santuokos nutraukimui. Teismas konstatavo, kad yra visos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.51 str. nustatytos sąlygos, todėl pareiškėjų santuokai iširus, ji nutrauktina. Nurodė, kad pareiškėjų sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra aptarti pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, bendravimo su vaiku klausimai, kilnojamojo turto pasidalijimo klausimai. Teismas nurodė, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia kreditorės, vaikų ar vieno iš pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina (LR CK 3.53 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas T. Ž. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog 2015-01-03 su E. Ž. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria įsipareigojo teikti sūnui M. Ž. išlaikymą po 116 € kiekvieną mėnesį. Šis išlaikymo dydis buvo sutartas abiejų pareiškėjų ir nebuvo svarstomas klausimas apie šio dydžio keitimą. Prieš pareiškėjo valią buvo patvirtinta 2015-03-05 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl kurios sąlygų pareiškėjas nebuvo sutaręs ir su ja nesutinka. Pareiškėja pasinaudodama pareiškėjo neišprusimu ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu, gavo parašus ant paskutiniųjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių lapų, o kiti lapai galimai buvo sukeisti arba koreguoti, įrašant ten didesnę , nei sutarta sūnaus išlaikymui sumą – 200 €. Iš 2015-01-22 Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad išlaikymo dydis įrašytas kitu rašikliu, nei surašyta Sutartis dėl nutraukimo pasekmių. Patvirtintos sutarties sąlygos pareiškėjui yra nenaudingos, nes jam lieka ir kreditoriniai įsipareigojimai ir neprotingai didelė sūnaus išlaikymo prievolė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties sąlygos nepagrįstai suteikia pareiškėjai E. Ž. perdėtą pranašumą. Teismas nevertino, kad tokio dydžio išlaikymo mokėjimas neproporcingas pareiškėjo turtinei padėčiai. Pareiškėjo darbo užmokestis yra apie 500 €, iš šios sumos moka kreditą, išlaiko nuomojamą butą. Teismas nesiaiškino vaiko poreikių. Visa išlaikymo prievolė buvo perkelta pareiškėjui, kadangi pagal jo su sutuoktine skaičiavimus, vaikui iš viso reikia iki 200 € kas mėnesį, iš kurių pareiškėjas sutiko mokėti 116 €, nes sutuoktinė nedirbo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai, kaip tai numato CK 3.51 straipsnis bei 3.52 straipsnis, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Taigi keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką, pagrįstai patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada nesitarė su pareiškėja dėl to, jog po santuokos nutraukimo apeliantas teiks 200 € išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kadangi gauna apie 500 € darbo užmokestį, iš šios sumos turi mokėti kreditą, išlaikyti nuomojamą butą. Nurodo, jog 116 € išlaikymo dydis buvo sutartas abiejų pareiškėjų ir nurodytas 2015-01-03 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkte bei niekada nebuvo svarstomas klausimas apie šio dydžio keitimą. Apeliantas teigia, kad pareiškėja pasinaudodama pareiškėjo neišprusimu ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu, gavo parašus ant paskutiniųjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių lapų, o kiti lapai galimai buvo sukeisti arba koreguoti, įrašant ten didesnę , nei sutarta sūnaus išlaikymui sumą – 200 €, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra išreikšta tikroji jo valia.
Santuoka CK 3.51 straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Teismas bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaikų bei sutuoktinių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama, (CPK 538–541 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjama civilinė byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą informuojant dalyvaujančius byloje asmenis (b. l. 31). Teismo posėdžio eiga nebuvo nefiksuojama. Tokiu būdu teismo posėdžio metu tikroji šalių valia dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties negali būti nustatyta. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra aptarti pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, bendravimo su vaiku klausimai, kilnojamojo turto pasidalijimo klausimai. Pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia, kreditorės, vaikų ar vieno iš pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, ar apeliantas yra pajėgus teikti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyto dydžio išlaikymą ir jo dydis proporcingas apelianto turtinei padėčiai.
Įvertinusi paminėtas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Sąlygos, nustatytos CK 3.51 straipsnyje, apylinkės teismo analizuotos skundžiamame sprendime nebuvo.
Remiantis tuo, kas aptarta, šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo padarinių, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.