Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-4962-292/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
2-4962-292/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01794-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
B. E. M.
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4962-292/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01794-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant ieškovei B. E. M., jos atstovei advokatei R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. E. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo7000 Eur jai padarytai žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi išlaidas ( b. l. 1-2).

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos sūnus.

(duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui J. M., atsirado palikimas- piniginės lėšos banko sąskaitoje. Ji nusprendė paveldėtus pinigus- 4000 Eur nuimti nuo banko sąskaitos, nes ketino pastatyti paminklą, t. y. sutvarkyti kapavietę, kur ji ir pati atguls. Kadangi pati yra senyvo amžiaus (87 metai), o dukra I. S. buvo išvykusi į užsienį, 2018-03-12 ji paprašė sūnaus J. M., kad jis ją nuvežtų į banką. Banko darbuotoja jai išmokėjo 4000 Eur, kuriuos ji padėjo ant stalo prieš ją. Tačiau pinigus pasiėmė sūnus ir įsidėjo juos į kišenę. Nors ji neprašė, tačiau pasiteiravus, kiek pinigų liko sąskaitoje, banko darbuotoja, kuri, kaip ji suprato, pažinojo jos sūnų, jai dar išmokėjo 3000 Eur, kuriuos atsakovas taip pat įsidėjo į kišenę. Banke sūnui ji nieko nesakė, manė, kad pinigus sūnus atiduos ir pinigus paprašė atiduoti automobilyje, tačiau sūnus pinigų neatidavė. Grįžus namo, dar kartą prašė sūnaus, kad atiduotų pinigus, tačiau atsakovas pinigų negrąžino, įstūmė į koridorių ir parodė špygą. Ne kartą jam skambino telefonu, ir prašė grąžinti pinigus, tačiau sūnus į jos skambučius neatsiliepdavo. Nueiti iki jo namų ji neturėjo sveikatos. Todėl su pareiškimu kreipėsi į policiją, tačiau 2018-05-28 gavo nutarimą, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nėra duomenų, įrodančių, kad tai vagystė. Sūnus neteisingai supranta, kad jis pasiėmė po tėvo mirties paveldėtus pinigus, tačiau pinigai, kuriuos jis pasiėmė yra jos asmeninė asmenybė. Po jos sutuoktinio ir atsakovo tėvo J. M. mirties liko 6973,02 Eur, kurių ½ dalį paveldėjo tiek ji, tiek jos vaikai, tame skaičiuje ir atsakovas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašė atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 40).

Atsiliepimas

Pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 13-15), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes po ieškovės vyro mirties jis pirmiausia ją nuvežė į „Luminor“ banką, kuriame pagal jai išduotą nuosavybės teisės liudijimą į jos asmeninę sąskaitą, esančią „Swedbank“ pervesti 7000 eurų. Jam nėra žinoma, kiek tėvas turėjo lėšų banko sąskaitose ir kokią dalį turi paveldėti įpėdiniai pagal įstatymą. Jo turimomis žiniomis, po tėvo mirties jo sesuo I. S. pradėjo vilioti iš motinos pinigus savo reikmėms. Apie tai jis sužinojo iš pačios ieškovės 2018-03-12 ryte. Kartu su ieškove aptarė šią situaciją, o taip pat ir dėl tėvo likusių pinigų banke. Motina pati ir pasiūlė nuvažiuoti į banką kartu su juo ir sutvarkyti banke finansinius reikalus. Banko darbuotoja pasakė kokia suma yra likusi banko sąskaitoje, o ieškovė paprašė išduoti banko sąskaitoje esančius pinigus. Pradžioje ieškovė paprašė išduoti 4000 Eur, kas buvo ir padaryta. Vėliau, patikslinusi sąskaitos likutį, paprašė išduoti dar 3000 Eur ir palikti tik likutį, kad nebūtų uždaryta banko sąskaita. Ieškovė pasirašė ant abiejų kvitų. Kai banko darbuotoja paskaičiavo pinigus ir padėjo ant stalo, ieškovė pati pastūmė pinigus link jo, ir pasakė, kad paimtų. Jis tuo metu laikė ieškovės rankinę ir lazdelę. Ieškovei neprieštaraujant, jis pinigus- 7000 Eur įsidėjo į kišenę. Abu kartu išėjo iš banko ir išvažiavo namo.

Įsitikinęs, kad problemos dėl pinigų prasidėjo tada, kai jo sesuo I. sugrįžo iš Londono. Jis su motina jos namuose gyveno iki 2018-04-22 tol, kol negrįžo sesuo. Kol gyveno kartu su motina, ji jam dėl pinigų jokių priekaištų nereiškė, tik paklausdavo ar dar turi pinigus. Sugrįžus seseriai, prasidėjo turto dalybos. Patvirtina, kad nurodyta pinigų suma- 7000 Eur yra pas jį, kadangi sesuo daro įtaką motinai ir nori iš motinos tuos pinigus paimti statomos kavinės įrengimui. Jo tikslai yra kilnūs ir priešingi sesers interesams, nes už tuos pinigus, kuriuos jis saugo pas save, jis nori to paties kaip ieškovė- pastatyti mirusiam tėvui paminklą, sutvarkyti kapus. Taip pat yra įsitikinęs, kad 7000 Eur yra pinigai, kurie paveldimi pagal įstatymą ir priklausė jo tėvui J. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

I. G. esmė

Byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų įgijimo teisinio pagrindo.

I. T. nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Bylos medžiaga, ieškovės bei jos atstovės paaiškinimais, liudytojos I. S. parodymais nustatyta, kad 2018-05-28 ieškovei nusiėmus pinigus nuo jos asmeninės banko sąskaitos, juos paėmė atsakovas (ginčo dėl to nėra), laikydamas, kad tai yra paveldimi po jo tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini) metais, pinigai.

Iš 2018-02-20 Nuosavybės teisės liudijimo ir 2018-06-05 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (b. l. 7-9) matyti, kad ieškovė po jos vyro J. M. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo ½ dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, t. y. ½ dalį piniginių lėšų esančių L. B. AB J. M. dviejose sąskaitose, ½ dalį lėšų, esančių „Swedbank“ AB J. M. sąskaitose ir 6973,02 Eur piniginių lėšų, esančių taupomojo indėlio sąskaitoje nurodytame banke. Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą išduotame 2018-06-05 B. E. M., nurodyta, jog jo išdavimo dieną, į 2/4 dalis (skaičiuojant nuo ½ dalies) paveldėjimo teisės liudijimai dar neišduoti. Tokiu būdu, pripažintina, kad pinigų iš banko sąskaitos paėmimo dieną, t. y. 2018-05-28, paveldėjimo teisės liudijimai, kitiems įstatyminiams paveldėtojams- mirusiojo vaikams, t. y. atsakovui J. M. ir I. S. dar nebuvo išduoti. Tik paveldėjimo teisės liudijimas suteikia teisę disponuoti paveldėtais, bankų sąskaitose esančiais pinigais. Akcentuotina, kad atsakovas paveldėjo tik 1/3 dalį (nuo ½ dalies) banko sąskaitose esančių lėšų, nes 2018-02-20 Nuosavybės teisės liudijimu konstatuota, kad jame nurodytos lėšos, esančios banko sąskaitose yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) ir paveldima tik ½ dalis minimo turto, o kita ½ dalis nurodyto turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe (CK 3.100 str. 1 p.). Todėl atmestini atsakovo argumentai, jog jam kelia abejones, ar ieškovė galėjo turėti tiek lėšų ir kad nurodytos lėšos yra paveldimos pagal įstatymą ir priklausė jo mirusiam tėvui. Akivaizdu, jog atsakovas pats pagal įstatymą paveldėjo 1/3 dalį (skaičiuojant nuo ½ dalies) piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, tačiau šios teisės nerealizavo, bet paėmė ieškovei priklausančius pinigus.

Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, o ieškovė patyrė nuostolius, t. y. 7000 Eur sumažėjo ieškovės turtas, taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo turto padidėjimo, nes ieškovės teisių pažeidimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Atsakovo praturtėjimas nepateisinamas, nes nėra jokio teisinio pagrindo tokiam praturtėjimui- atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nežino, koks turtas, t. y. kokio dydžio piniginės lėšos liko po tėvo mirties ir savaip interpretuoja paveldėjimo santykius dėl to mano, kad jo paimtos lėšos yra paveldimos lėšos, ir kad šias lėšas gali pasisavinti jo sesuo, negali būti laikoma teisiniu pagrindu, kuriais vadovaujantis galimas atsakovo praturtėjimas. Ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais- atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5-6). Tokiu būdu, atsakovo nepagrįstai gautos naudos negalima išieškoti naudojant deliktinės atsakomybės numatytus gynybos būdus. Be to, negalima pripažinti, kad ieškovė patyrė nuostolių, nes ji elgėsi neapdairiai ir neatidžiai. Ieškovė- senyvo amžiaus, priklausoma nuo kitų asmenų, pasitikėjo savo sūnumi, todėl nagrinėjamu atveju nėra svarbi atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ji pati atidavė jam pinigus banke, nes nėra įrodymų, jog ieškovės tikslas buvo iš sąskaitos paimtus pinigus atiduoti atsakovui, juolab, kad pats atsakovas neginčija, jog pinigus jis turi, tačiau jų neatiduoda, teigdamas, kad gauti pinigai yra paveldimi po tėvo mirties pinigai.

I. D. bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš J. M. B. E. M. 7000 Eur nuostolių, 210 Eur žyminį mokestį, 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 7710 eurų.

Priteisti iš J. M. 13,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė