Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje, iškeltoje pagal antstolės Santos Selezniovienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑11-14 nutartimi tenkintas antstolės Santos Selezniovienės pareiškimas ir skolininkei N. K. paskirta 50 Eur bauda.Byloje M. J., veikdamas įgaliojimo pagrindu, 2017-12-12 pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-14 nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑12-13 nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo M. J. paduotą atskirąjį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui. Teismas, įvertinęs N. K. pareiškėjui išduotą įgaliojimą, nustatė, kad pareiškėjas M. J. yra neįgaliotas vesti šią bylą asmuo ir konstatavo, jog yra pagrindas atskirąjį skundą atsisakyti priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2017-12-13 nutartimi. Atskirajame skunde apeliantė remiasi M. J. suteikto įgaliojimo tekstu ir teigia, kad baudos skyrimas N. K. yra veiksmas, kilęs iš U. J., UAB „Gaisnera“ ir apeliantės ginčo, t. y. patenka į įgaliojimo apimtį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino M. J. pateiktame prašyme išdėstytų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Iš suinteresuoto asmens N. K. atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-13 nutartimi. Taigi apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro minėtos pirmosios instancijos teismo 2017-12-13 priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti procesinį dokumentą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo M. J. pateiktą atskirąjį skundą. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisako priimti procesinį dokumentą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.Pažymėtina, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.Bylos duomenimis nustatyta, kad kartu su 2017-12-12 atskiruoju skundu M. J. pateikė 2017-05-08 N. K. išduotą įgaliojimą. Šiuo įgaliojimu N. K. įgaliojo M. J. atstovauti jos interesams sprendžiant ginčus, kilusius tarp N. K., UAB „Gaisnera“ ir U. J., susijusius su lininių rūbų pirkimo–pardavimo sutartimi ir U. J. išduotais vekseliais. Minėtu tikslu įgaliotoja įgaliojo M. J. savo nuožiūra pasirašyti ir pateikti ieškinius, pareiškimus, skundus ir kitus procesinius/procedūrinius dokumentus bet kurios rūšies bylose, apskųsti ikiteismine ir / ar teismine tvarka bet kokius veiksmus ir sprendimus, priimtus dėl kilusio ginčo.Apeliantė N. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. J. suteiktas įgaliojimas nesuteikia teisės jam atstovauti apeliantei šioje byloje. Apeliantė teigia, kad baudos skyrimas jai yra veiksmas, kilęs iš U. J., UAB „Gaisnera“ ir apeliantės ginčo.Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad tinkamam jos atstovavimui teisme pakanka apeliantės išduoto ir notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo. Iš minėto 2017-05-08 įgaliojimo turinio nustatyta, kad įgaliojimas apima teisę įgaliotinės vardu atlikti veiksmus, kurie įstatymų nepriskirti išimtinei advokato kompetencijai, susijusius su įgaliotinės teisių ir pareigų įgyvendinimu sprendžiant kilusius ginčus.CPK 56 straipsnyje nustatytas baigtinis ratas asmenų, galinčių būti teisme atstovais pagal pavedimą. CPK 56 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmenis, kurie gali būti fizinių asmenų atstovai pagal pavedimą teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali savarankiškai atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad M. J. patenka į CPK 56 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų sąrašą, t. y. nėra duomenų, kad jis yra asmuo, galintis savarankiškai atstovauti įgaliotoją teisme pagal pavedimą. Atsižvelgiant į tai, jis negali būti atstovu teisme ir negali apeliantės vardu pasirašyti bei pateikti atskirojo skundo.Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. J. yra neįgaliotas vesti bylą asmuo, dėl to pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti šio asmens pateiktą atskirąjį skundą. Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, dėl jų nepasisakytina.Apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017-12-13 priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens N. K. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-13 nutartį palikti nepakeistą.