- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- 1-717-598/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35122-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nukentėjusysis
- Ž. S.
- Kaltinamasis
- L. S.
dalyvaujant prokurorei V. Ž., nukentėjusiajai Ž. S., kaltinamajam L. S., jo gynėjui advokatui V. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, teistas 2019-10-30 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal LR BK 281 ¹ str. 1 d.- 90 MGL (4500 eurų) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas - konfiskuoti 1000 Eur valstybės naudai. Baudą sumokėjo 2020 m . rugsėjo 14 d. 2020 d. spalio 21d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Teistumas neišnykęs.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 17.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), savo mažamečių vaikų - M. S., gim. 2015 m., ir M. S., gim. 2020 m., akivaizdoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine Ž. S. metu, delnu suduodamas nukentėjusiajai Ž. S. į dešinį petį, ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į sieną, nukentėjusiajai bandant išeiti iš buto, tarpduryje sugriebęs ją už dešinio žasto jį suspaudė ir staigiu judesiu įtraukė nukentėjusiąją atgal, laikydamas nukentėjusiajai už dešinio žasto ir jį spausdamas, suko jos ranką, po to ne mažiau kaip keturis kartus rankomis suėmęs nukentėjusiajai Ž. S. už abiejų žastų tyčia juos spaudė – tokiu būdu padarė jai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir intradermalines kraujosruvas dešiniame žaste - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusios. Namuose buvo jis, sutuoktinė ir abu vaikai. Konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusios priekaištų dėl vaikų auklėjimo ir išlaikymo. Konfliktas prasidėjo buto koridoriuje, vaikai buvo savo kambariuose. Ž. S. grasino iškviesti Policiją ir kad taip nepasielgtų jis iš jos atėmė telefoną. Išeinant iš buto, nukentėjusioji bandė atsiimti telefoną, grumtynių nebuvo, tačiau keturis kartus abiem rankom už pečių nukentėjusiąją atstūmė nuo savęs ir tuo pačiu nuo buto lauko durų. Tuo metu vaikai buvo savo kambariuose. Nukentėjusioji kairiu petimi bandė jį pastumti ir praeiti link lauko durų, tuomet jis Ž. S. paėmė už dešinės alkūnės, patraukė nuo savęs ir nuo durų. Rankos nukentėjusiajai nesukinėjo. Mano, kad nukentėjusiajai kraujosruvų padaryti negalėjo. Fizinio skausmo sukelti negalėjo. Nukentėjusioji užkliuvo už batų ir suklupo ant vieno kelio, neprisimena ant kurio. Tuo metu atbėgo vaikai. Žmona ir dukra verkė. Jis nukentėjusiajai atidavė telefoną ir iš buto pasišalino. Fizinį kontaktą su nukentėjusiąja pripažįsta, tačiau ne tokia apimtimi. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji Ž. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad nuo 2022 m. liepos 17 d. nebegyvena su kaltinamuoju, bendravimas minimalus. 2022 m. rugsėjo 13 d. kaltinamasis paėmė vaikus ir jie susitiko bute, apie 17 val. kilo konfliktas dėl vaikų auklėjimo. Konfliktas kilo virtuvėje, kurioje buvo ir vaikai. Kadangi kaltinamasis vis labiau rėkė ir tūžo, ji pagrasino kviesti Policiją. Jai išėjus į koridorių kaltinamasis ranka sudavė į dešinį petį. Nuo smūgio ji atsitrenkė į sieną ir nukrito. Vaikai nubėgo į kambarį. Ji nuėjo į kambarį, telefoną kaltinamasis išsyk atėmė. Ji prašė, kad kaltinamasis išeitų, tačiau kaltinamasis paėmęs už abiejų rankų ją nuolatos tampė. Ji prasibrovė į laiptinę ir šaukėsi pagalbos. Kaltinamasis jai užsuko dešinę ranką ir partempė atgal į butą. Tuo metu vaikai buvo koridoriuje. Partempus į butą, tampė koridoriuje. Kaltinamasis, išeidamas iš buto, grąžino telefoną, ją pastūmė ir ji suklupo. Į priėmimą ji nuvyko išsyk, o pas ekspertus po dviejų dienų. Reiškia 2000,00 Eur civilinį ieškinį
Liudytoja V. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji yra nukentėjusios mama 2022 m. rugsėjo 13 d. jai paskambino dukra ir pakvietė atvažiuoti į namus, nes ją sumušė sutuoktinis. Kai ji nuvyko, jau buvo atvažiavusi Policija. Namuose buvo pareigūnai, dukra ir anūkai. Ji matė ant dukters žastų raudonas dėmes, raudonas dėmes ant nugaros. Dukra paaiškino, kad jos atsirado ją trenkus į sieną. Taip pat iš dukters žodžių žino, kad ji buvo išbėgusi į laiptinę ir šaukėsi pagalbos. Kaimynė iškvietė pareigūnus. Dukra ir anūkai buvo labai išsigandę.
Liudytoja D. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie 2022 m. rugsėjo 13 d. įvykį žino iš nukentėjusios. Susitiko kitą dieną po įvykio, matę ant žastų žymes kaip įspaudus, sakėsi, kad tai padarė kaltinamasis, nes vyko susistumdymas. Dar skundėsi, kad skauda nugarą. Nesuabejojo, kad tai padarė kaltinamasis, nes žino jo agresyvų elgesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti liudytojos E. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra po jos butu, apie 2-3 metus gyvena jauna šeima - vyras, žmona ir vienas ar du mažamečiai vaikai. Šios šeimos ji nepažįsta, juos pažįsta tik iš matymo. Ši šeima pakankamai rami, jokio ypatingo triukšmo, išskyrus garsesnius pokalbius, vaiko šūkavimą ar verksmą, negirdėjo iki tam tikros dienos. 2022 m. rugsėjo viduryje, tikslios datos neatsimena, apie 16.30 val. ji išgirdo triukšmą, sklindantį iš buto, esančio po jos butu. Tai buvo vyro balsas, kuris labai garsiai šaukė. Vyras pagrinde vartojo necenzūrinius žodžius ir keiksmažodžius - "kurva, išsigimėle, eik tu nachui" ir panašius. Girdėjosi ir tylus moters balsas, bet ką ji sakė, nesigirdėjo. Vyras nuolatos šaukė, keikėsi. Po kurio laiko moteris ėmė kalbėti garsiau, sakė, kad iškvies policiją. Norėdama įsitikinti, kad triukšmas tikrai sklinda iš apačios, išėjo į laiptinę ir palipo laiptais žemyn. Tada pamatė, kad truputį prasidarė (duomenys neskelbtini) buto durys ir vėl greitai užsitrenkė. Ji nieko nespėjo pamatyti. Grįžo į viršų link savo buto, bet po to vėl palipo keliais laipteliais į apačią. (duomenys neskelbtini) buto durys vėl prasivėrė ir per tarpą duryse ji spėjo pamatyti, kad tarpduryje lyg grumiasi du žmonės. Ji išsigando ir greitai grįžo į savo butą. Ji net nespėjo pamatyti, kokie žmonės buvo tarpduryje. Tada moteris pradėjo klykti, spiegti ir šaukti "gelbėkit". Ji (E. D.) paskambino numeriu 112 ir iškvietė policiją. Kurį laiką vyras dar šaukė, paskui nusikeikė. Ji išgirdo (duomenys neskelbtini) buto durų trinktelėjimą ir viskas nurimo. Verkiančių vaikų negirdėjo, vaikiškų balsų viso šio konflikto metu ji visai negirdėjo. Tai buvo pirmas kartas, kai iš (duomenys neskelbtini) buto sklido šitoks triukšmas. Po šio įvykio (duomenys neskelbtini) buto gyventojų nebuvo sutikusi (1 t., b. l. 109-112).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), pėdsakų identifikacijai nerasta (1 t., b. l. 26-33).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad atvykusius policijos pareigūnus pasitiko Ž. S., kuri paaiškino, kad apie 17.10 val., grįžusi iš darbo namuose rado sutuoktinį L. S. su mažamečiais vaikais M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas, kurio metu L. S. pradėjo šaukti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Kai ji norėjo skambinti policijai, L. S. atėmė jos telefoną, pastūmė ją į sieną, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Jai bandant eiti pas kaimynus prašyti pagalbos, L. S. čiupo jai už rankos, ją spaudė, suko. Dėl to ji jautė fizinį skausmą. Prieš išeidamas iš buto, L. S. atidavė jai telefoną ir ją pastūmė, dėl to ji nukrito koridoriuje. Šį konfliktą matė jų mažamečiai vaikai, kurie buvo išsigandę ir verkė. Atvykus policijos pareigūnams, L. S. buvo pasišalinęs. Užfiksuotas smurtą patyrusio asmens sužalojimas - kraujosruva dešiniame žaste (1 t., b. l. 22-25).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad Ž. S. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) abiejuose žastuose ir intradermalinės kraujosruvos dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina tiriamosios rankas suėmus rankų pirštais. Jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu Ž. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 79-80).
Liudytojos D. G. į tyrėjos tarnybinį elektroninį paštą atsiustų žinučių nuotraukomis nustatoma, kad žinutes siuntė L., kaip apklausos metu nurodė D. G., L. S. Žinutėse rašoma „Informuoju iš karto jei atvyksit palaikimo komanda. Pažadu kentėsit padlos visi. Ir is vaziuosit šiukšles tušti. Perženget visas ribas“ (1 t., b. l. 119-121).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo įrašais, kuriuose užfiksuota, kad 2022-09-13 17.26 val. Ž. S. buvo blaivi (1 t., b. l. 45-47).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodydamas, kad nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, negalėjo jai sukelti tokio masto fizinio skausmo.
Tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visada nuosekliai liudijo, kad smurtavo kaltinamasis, jos parodymai buvo nuoseklūs. Jos parodymus patvirtina liudytojos V. K. ir D. G., sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad Ž. S. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) abiejuose žastuose ir intradermalinės kraujosruvos dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina tiriamosios rankas suėmus rankų pirštais. Jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Ir nors kaltinamasis ir nukentėjusioji šiuo metu gyvena skyrium, jų santykiai pašliję, teismas nemano, kad tai būtų pagrindas kaltinamąjį apkalbėti, juolab, kad kaltinamasis nurodė, kad nežino priežasties kodėl nukentėjusioji jį turėtų apkalbėti.
Reikšmingi ir liudytojos E. D. parodymai, kuri nurodė, kad 2022 m. rugsėjo viduryje, tikslios datos neatsimena, apie 16.30 val. ji išgirdo triukšmą, sklindantį iš buto, esančio po jos butu. Tai buvo vyro balsas, kuris labai garsiai šaukė. Vyras pagrinde vartojo necenzūrinius žodžius ir keiksmažodžius - "kurva, išsigimėle, eik tu nachui" ir panašius. Girdėjosi ir tylus moters balsas, bet ką ji sakė, nesigirdėjo. Vyras nuolatos šaukė, keikėsi. Po kurio laiko moteris ėmė kalbėti garsiau, sakė, kad iškvies policiją. Norėdama įsitikinti, kad triukšmas tikrai sklinda iš apačios, išėjo į laiptinę ir palipo laiptais žemyn. Tada pamatė, kad truputį prasidarė (duomenys neskelbtini) buto durys ir vėl greitai užsitrenkė. Ji nieko nespėjo pamatyti. Grįžo į viršų link savo buto, bet po to vėl palipo keliais laipteliais į apačią. (duomenys neskelbtini) buto durys vėl prasivėrė ir per tarpą duryse ji spėjo pamatyti, kad tarpduryje lyg grumiasi du žmonės. Ji išsigando ir greitai grįžo į savo butą. Ji net nespėjo pamatyti, kokie žmonės buvo tarpduryje. Tada moteris pradėjo klykti, spiegti ir šaukti "gelbėkit". Tai betarpiškai įvykį stebėjusio, nešališko asmens parodymai, kurie sutampa su nukentėjusios parodymais.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad kaltinamasis savo mažamečių vaikų - M. S., gim. 2015 m., ir M. S., gim. 2020 m., akivaizdoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine Ž. S. metu, delnu suduodamas nukentėjusiajai Ž. S. į dešinį petį, ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į sieną, nukentėjusiajai bandant išeiti iš buto, tarpduryje sugriebęs ją už dešinio žasto jį suspaudė ir staigiu judesiu įtraukė nukentėjusiąją atgal, laikydamas nukentėjusiajai už dešinio žasto ir jį spausdamas, suko jos ranką, po to ne mažiau kaip keturis kartus rankomis suėmęs nukentėjusiajai Ž. S. už abiejų žastų tyčia juos spaudė – tokiu būdu padarė jai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir intradermalines kraujosruvas dešiniame žaste. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas atsižvelgia į L. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, panaudotą šeimos nario atžvilgiu, mažamečių vaikų akivaizdoje, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.
Teismas konstatuoja, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.
Vertinant L. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 18 d. pagal LR ANK 424 str. 3 d. (2 t., b. l. 83-85). VšĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 86-87). Padarė tyčinį, smurtinį, nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad L. S. baustinas laisvės apribojimo bausme.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys (1 t. b.l.97-99) dėl 21,32 Eur už nukentėjusios Ž. S. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusios Ž. S. gydymą patyrė 21,32 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo L. S..
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. S. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįsti, todėl pilnai priteistini iš kalto asmens.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. L. S. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.
Iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti L. S. kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, intensyvią priežiūrą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, paskirtas 2022 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės V. Ž. nutarimu iki kol bus atlyginti civiliniai ieškiniai, L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui piniginėms lėšoms, esančioms : (duomenys neskelbtini), „“Swedbank“, AB, kodas 112029651, buveinės adresas Konstitucijos per. 20A, Vilnius, sąskaitoje, 1000,00 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas – draudžiama atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į šią sąskaitą gautas lėšas. Neišieškoma suma (NS) – 350,00 Eur. Piniginėms lėšoms, esančioms : (duomenys neskelbtini), „“Swedbank“, AB, kodas 112029651, buveinės adresas Konstitucijos per. 20A, Vilnius, sąskaitoje, 1000,00 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas – draudžiama atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į šią sąskaitą gautas lėšas. Neišieškoma suma (NS) – 350,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant:
Per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja Ž. S., nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 metrų atstumu.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones – gyventi skyrium nuo nukentėjusios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį nuo 21.00 val. iki 6:00 val. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio tenkinimui Ž. S., gimusiai 1995 m. 500 Eur (penkis šimtus eurų)
Priteisti iš L. S., asmens (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 32 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, paskirtas 2022 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės V. Ž. nutarimu iki kol bus atlyginti civiliniai ieškiniai, L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui piniginėms lėšoms, esančioms : (duomenys neskelbtini), „“Swedbank“, AB, kodas 112029651, buveinės adresas Konstitucijos per. 20A, Vilnius, sąskaitoje, 1000,00 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas – draudžiama atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į šią sąskaitą gautas lėšas. Neišieškoma suma (NS) – 350,00 Eur. Piniginėms lėšoms, esančioms : (duomenys neskelbtini), „“Swedbank“, AB, kodas 112029651, buveinės adresas Konstitucijos per. 20A, Vilnius, sąskaitoje, 1000,00 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas – draudžiama atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į šią sąskaitą gautas lėšas. Neišieškoma suma (NS) – 350,00 Eur.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.