Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-16621-476/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2YT-16621-476/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01330-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Suinteresuotas asmuo
V. B., V. B. R. P., J. B.
Pareiškėjas
T. O. B.
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. e2YT-16621-476/2018
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-01330-2018-2(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei S. J.,suinteresuotam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B. R. P., J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio J. B., mirusio 1997-04-01, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą.

Pareiškėja pareiškime ir jos atstovė advokatė S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenant santuokoje su J. B. susilaukė sūnaus J. B., duktės R. B.-P. ir duktės V. B.-B. Gyvenant santuokoje su J. B., pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijome dviejų kambarių butą su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus ir 1/8 dalimi daržinės, esančius (duomenys neskelbtini) Jos sutuoktinio J. B. vardu 1996-06-03 Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 08-2417 pagrindu buvo atkurta nuosavybės teisė į 0.8200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)1,0700 ha žemės sklypą, ir 0,0500 ha žemės sklypą, uesančius (duomenys neskelbtini) 2004-07- 07 Apskrities viršininko įsakymu J. B. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas su ūkinių pastatų dalimis yra laikoma bendrąja jungtine mano ir J. B. nuosavybe, nors ir registruotas vieno J. B. vardu, o žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurta nuosavybės teisė, yra asmeninė J. B. nuosavybė. Mano sutuoktinis J. B. 1997 m. balandžio 1 d. mirė. Po sutuoktinio J. B. mirties 1997 m. balandžio 1 d. atsirado palikimas.

Po sutuoktinio J. B. mirties ji liko gyventi santuokos metu įgytame bute, naudojosi butui priklausančių ūkinių pastatų dalimi, dirbo ir prižiūrėjo žemę. Jai liko ir visas su J. B. sugyventas kilnojamasis turtas. Visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kaip savo, pradėjo valdyti iš karto po J. B. mirties 1997 m. balandžio 1 d. ir nepertraukiamai valdo iki šiol. Jos vaikai palikėjo J. B. mirties metu jau buvo pilnamečiai ir išsikėlė gyventi kitur, todėl faktiškai nevaldė jokio palikėjui priklausiusio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ir palikimo, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nepriėmė. Faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti aktyviais veiksmais, pradėjo ji viena ir tai daro iki šiol. Todėl palikimą ji priėmė po sutuoktinio J. B. mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Notarė atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į sutuoktinio J. B. nekilnojamąjį turtą, kadangi negali pateikti įrodymų, kad palikimą po sutuoktinio J. B. mirties priėmė ji, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Gauti pažymų ir pateikti notarui ne teismine tvarka, kad palikimą po sutuoktinio mirties priėme T.O. B., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, negali, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vaikai: V. B., R. P. ir J. B. po J. B. mirties palikimo nepriėmė ir visi parašė bei notarine tvarka patvirtino vienašalius pareiškimus, kad palikimo nepriėmė ir nepretenduoja į jų tėvo J. B. palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties visu likusiu turtu rūpinosi mama. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jai atiteko namų apyvokos reikmenys. Vaikai jokių pretenzijų dėl to neturi.

Liudytoja M. B. parodė, kad J. B. mirė prieš daug metų, ji tada buvo tik pradėjusi lankyti mokyklą. Po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosi T. O. B.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jai atiteko namų apyvokos reikmenys, rūpinosi žemės sklypais. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, T. O. B. palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. B. mirė 1997-04-01. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad dėl J. B., mirusio 1997-04-01 turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Iš Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad 1997-04-01 mirus J. B. įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta. Iš 2018-10-19 pareiškimo apie palikimo atsisakymą matyti, kad V. B. palikimo mirus tėvui J. B. nepriėmė, į mirusiojo turtą pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Iš 2018-10-23 pareiškimo apie palikimo atsisakymą matyti, kad R. P. palikimo mirus tėvui J. B. nepriėmė, į mirusiojo turtą pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Iš 2018-11-09 pareiškimo apie palikimo atsisakymą matyti, kad J. B. palikimo mirus tėvui J. B. nepriėmė, į mirusiojo turtą pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. B. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)1/8 dalis ūkinio pastato pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 0,8200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)1,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)1,0700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 0,7400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) T.O. B. 2018-10-24 pagal notarinį įgaliojimą Nr. 5670, įgaliojo G. V. tvarkyti dokumentus jos vardu.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi, nagrinėjamu atveju, civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000-07-18 Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, suinteresuotų asmenų atsiliepimų ir liudytojos M. B. parodymų matyti, kad po J. B., mirties 1997-04-01, palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sutuoktinė T. O. B.. Ji po sutuoktinio mirties faktiškai valdė likusį turtą, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo nustatytus mokesčius bei perėmė visus palikėjui priklausiusius asmeninius daiktus (namų apyvokos daiktus, baldus, įrankius ir kt.).

Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys sutinka su pateiktu pareiškėjos pareiškimu ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad po J. B., mirties 1997-04-01, palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sutuoktinė T. O. B..

Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei byloje sudaro 13,84 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997-04-01, palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė T. O. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjos T. O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,84 Eur (trylika eurų, 84 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė