Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T.D. skundą dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo atsakovui Panevėžio apygardos probacijos tarnybai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos duomenys patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijoje, o pakeitus pavadinimą - Panevėžio apygardos probacijos tarnyboje, T. D. dirbo nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. Panevėžio apygardos probacijos tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. vasario 2 d. prašymą, išdavė pažymą apie T. D. priklausiusias ir neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertes (toliau – Pažyma). Šios pažymos duomenimis, T. D. 2008 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu buvo neišduotos uniformos dalys, kurių vertė yra 1 277,56 Eur ( 8, 9-10 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl piniginės kompensacijos už Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnui neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statuto (redakcija galiojusi 2013-09-28 - 2015-02-28 laikotarpiu) 18 straipsnis, kurio 1 dalis numatė, jog pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128, kuris galiojo iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos bei Tvarka reglamentavo visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus. Tvarkos 1 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30% priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punktas nurodė, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos privalėjo surašyti kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas ir nurodyti, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Remiantis šiuo žiniaraščiu, pareigūnams išmokama 30% nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punktas nustatė, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, aukščiau nurodytos Vidaus tarnybos statuto nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, pateikė išaiškinimą, kad šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės taikomos ir Kalėjimų departamento pareigūnų keliamiems ginčams dėl kompensacijos už tarnybines uniformas, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui suteikta ne tik teisė, bet ir įtvirtinta pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Todėl pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra suformuotas aiškinimas, pagal kurį, statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, o iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi, tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, jog aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui T. D. 2008 m. rugsėjo 22 d. - 2014 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu nebuvo neišduotos tarnybinės uniformos dalys, nurodytos Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Pažymoje, ir kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias tarnybinės uniformos dalis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas rašytinio prašymo išmokėti piniginę kompensaciją išmokėjimo iki jo iš tarnybos Panevėžio apygardos probacijos tarnyboje nebuvo pateikęs. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos dalių jis patyrė asmeninių piniginių išlaidų, todėl jos privalo būti atlygintos. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552- 2845/2012 ir kt.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas iš esmės prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, pasireiškusią turėtomis išlaidomis savo piniginėmis lėšomis įsigyjant aprangą, kurią jis privalėjo dėvėti tarnybos metu, atsakovui neišdavus tarnybinės uniformos dalių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261--1032/2014 ).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė kyla, nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą nebuvo suteikta ir dėl to jis patyrė piniginių nuostolių. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas šiuos nuostolius pagrindžiančių leistinų įrodymų nerinko, todėl T. D. patirti nuostoliai pinigine išraiška vertinami neišmokėtos kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis suma. Spręsdamas dėl prašomos priteisti kompensacijos, kaip žalos atlyginimo, dydžio, teismas vadovaujasi Panevėžio apygardos probacijos tarnybos pateiktoje Pažymoje pateiktais patikslintais duomenimis apie nurodytu laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų 1 277 Eur dydžio vertę (9-10 b. l.). Vertindamas šiuos duomenis, teismas atsižvelgia, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčo dėl šių duomenų nėra.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjui T. D. 2008 m. rugsėjo 22 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalių 30 % vertė sudaro 383,27 Eur.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Be to, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Tvarkos 1 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 % priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis aukščiau nurodyta teismine praktika ir teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių laiku neišdavus uniformos dalių, atlyginimą. Kadangi pareiškėjo lūkesčiai gauti įstatymo numatytas garantijas buvo teisėti, nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjo prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjos patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis yra prilyginamas Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Atsakovas prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti 3 metų senaties terminą. Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai taikytini tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika, daroma išvada, kad pažeidimas, su kuriuo pareiškėjas sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, turi tęstinį pobūdį. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjo tarnyba Panevėžio apygardos probacijos tarnyboje baigėsi 2014-09-22, T. D. į teismą kreipėsi 2016 m. vasario 18 d. t. y. nepažeisdamas 3 metų termino. Esant nurodytai aplinkybei, pareigūno, laiku negavusio tarnybinės uniformos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-249/2014 2015 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A810-662/2015, 2014 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-430/2014 ir kt.).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Panevėžio apygardos probacijos tarnybos argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaudamasis ginčo teisiniams santykiams taikomu teisiniu reguliavimu ir suformuota teismine praktika, daro išvadą, kad pareiškėjas T. D. turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl savalaikio uniformos dalių neišdavimo, atlyginimą ir kad yra visos sąlygos reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Tado D. skundą patenkinti.

Tadui D. priteisti iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos 383,27 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 27 euro centus) 2008 m. rugsėjo 22 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu neišmokėtos kompensacijos už tarnybinės uniformos dalis.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.