Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-29 · Administracinė byla Nr. eI-4638-815/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
eI-4638-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02774-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic sign“
Atsakovas
valstybės įmonės „Regitra“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“
Administracinė byla Nr. eI-4638-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02774-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic sign“ atstovui advokatui E. M.,

atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ atstovui advokatui G. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ atstovui advokatui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic sign“ skundą atsakovei Valstybės įmonei „Regitra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lodvila“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „Baltic sign“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) 2019 m. liepos 29 d. pateikė skundą, kurį 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikslino, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės VĮ „Regitra“ (toliau – ir atsakovė, Regitra) vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) priimtus sprendimus: 2019 m. liepos 9 d. pranešime Nr. 7-1181 nurodytą sprendimą atmesti pareiškėjos pasiūlymą, 2019 m. liepos 22 sprendimą Nr. 1195 dėl pretenzijos, 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7-1196 dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1213 dėl pretenzijos; 2) įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir iš naujo įvertinti pareiškėjos pasiūlymo ir tiekėjo UAB „Lodvila“ pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos prašymas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Atsakovė (Perkančioji organizacija) vykdo supaprastintą atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pirkimas), kuris vykdomas vadovaujantis Pirkimo sąlygomis. Pirkimo sąlygų 3 punkte nustatyta, kad pirkimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – ir VPAGSSĮ).

2.2. Atsakovė Pirkime priėmė 2019 m. birželio 13 d. sprendimą „Dėl konkurso rezultatų“, kuriuo nustatė pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažino pareiškėjos pasiūlymą, tačiau 2019 m. birželio 25 d. pareiškėja gavo sprendimą „Dėl grįžimo į pasiūlymų vertinimo stadiją“, kuriame buvo nurodyta, jog perkančioji organizacija 2019 m. birželio 19 d. gavo vieno iš dalyvių pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Pretenzijoje prašoma panaikinti 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir atmesti laimėtojo pasiūlymą. Įvertinusi pretenzijos turinį bei siekdama patikrinti pretenzijoje nurodytus teiginius, atsakovė nusprendė grįžti į pasiūlymo vertinimo stadiją, t. y. panaikino 2019 m. birželio 13 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo.

Atsiliepimas

2.3. Atsakovė priėmė 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 7-1181 „Dėl pasiūlymo vertinimo“, kuriuo nurodė, kad siekdama išsiaiškinti saugiųjų dokumentų įsigijimui taikomus reikalavimus Regitra konsultavosi su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos bei Viešųjų pirkimų tarnyba; atsižvelgusi į atsakingų institucijų pateiktus atsakymus, Regitra iš naujo įvertino tiekėjų pasiūlymus ir konstatavo, kad pasiūlymą pirkimui pateikusi pareiškėjas nėra saugiųjų dokumentų gamintojas, sutartis su šia įmone negali būti sudaryta, todėl atsakovė priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos pasiūlymą.

Nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą, pareiškėja Regitrai pateikė pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą pasiūlymo atmetimo ir grąžinti pareiškėją į Pirkimo procedūras.

Atsiliepimas

2.4. Atsakovė 2019 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1195, kuriuo atmetė pareiškėjos pretenziją ir nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. sprendimo nekeis. Tą pačią, t. y. 2019 m. liepos 22 d., atsakovė priėmė dar vieną sprendimą Nr. 7-1196, kuriuo nustatė laimėjusį pasiūlymą – UAB „Lodvila“ pasiūlymą (toliau – ir 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 1196). Dėl šio sprendimo pareiškėjas taip pat pateikė pretenziją Perkančiajai organizacijai, tačiau ši 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 7-1213 (toliau – ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjos pretenziją.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėja nesutinka su atsakovės 2019 m. liepos 9 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjos pasiūlymą Pirkime, 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 1195, kuriuo pareiškėjos pretenzija atmesta, 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 1196, kuriuo nustatytas laimėjęs pasiūlymas, ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjos pretenzija atmesta (toliau kartu – Skundžiami Sprendimai).

Dėl VPAGSSĮ pažeidimų, ginčijamų atsakovės sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo

3. Skundžiamuose 2019 m. liepos 9 d. sprendime ir 2019 m. liepos 22 d. sprendime Nr. 1195 pateikiamas Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo (toliau – ir SDSDBGĮ) aiškinimas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė netinkamai ir neteisingai interpretuoja šio įstatymo nuostatas, taip pat sistemiškai nevertina šio įstatymo nuostatų kartu su VPAGSSĮ nustatytu reguliavimu.

3.1. SDSDBGĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimas turėti licenciją taikomas tiems ūkio subjektams, kurie būtent gamins saugiuosius dokumentus ar saugiuosius dokumentų blankus, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėja, kuri pati nevykdys licencijuojamos veiklos (neatliks gamybos), negali sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutarties ir atlikti kitus tinkamam tokios sutarties įvykdymui reikalingus veiksmus. Pareiškėjos pasitelktas užsienio subtiekėjas (duomenys neskelbtini) atitinka visus Pirkimo sąlygų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atkreipia dėmesį, jog SDSDBGĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, jog saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamybos užsakovas (toliau – ir užsakovas) – Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų privalomąsias formas tvirtinanti įstaiga arba jos įgaliota institucija, pateikusi saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamintojui užsakymą ar sudariusi su juo sutartį dėl saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamybos. Savo ruožtu SDSDBGĮ 2 straipsnio 22 dalyje reglamentuota, jog saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamintojas (toliau – gamintojas) – įmonė arba užsienio valstybės įmonės filialas, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę sutartį su užsakovu dėl saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamybos arba gavę užsakymą juos pagaminti.

Taigi priešingai, nei nurodoma 2019 m. liepos 9 d. sprendime ir 2019 m. liepos 22 d. sprendime Nr. 1195, įstatymas nereikalauja užsakovui su saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamintoju būtinai sudaryti sutartį – gamintojui gali būti pateiktas užsakymas. Šiuo atveju nors viešojo pirkimo sutartį su atsakovė pasirašytų Pareiškėja, tačiau konkretų užsakymą, kiek tai liečia saugiųjų dokumentų gamybą, vykdytų užsienio subtiekėjas (pasitelkti subtiekėją (gamintoją) leidžia Pirkimo sąlygų 14.1 punktas), todėl aptartos SDSDBGĮ nuostatos nebūtų pažeidžiamos. SDSDBGĮ nedraudžia, jog užsakymo pateikimo gamintojui grandinėje dalyvautų ir pareiškėja. Pirkimo tikslas (galutinis rezultatas) būtų išpildytas, nes užsakovas (šioje byloje – atsakovė) gautų užsakymo įvykdymą iš pareiškėjos pasitelkto užsienio subtiekėjo, kuris atitinka saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamintojui įstatymo keliamus reikalavimus. Priešingas aiškinimas, kokį pateikia Perkančioji organizacija, yra visiškai nelogiškas, neprotingas ir neatitinka Pirkimo tikslų.

3.2. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė skundžiamais sprendimais, pateikdama Pirkimo sąlygų interpretaciją, neteisėtai keičia Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygų, kurios nurodytų, kad būtent pats tiekėjas (pareiškėja) turi atitikti Pirkimo sąlygų 3.1.4 punkto ir 3.1.6.1 punkto reikalavimus, ar kurios ribotų tiekėjų galimybes remtis subtiekėjų pajėgumais, nėra nustatyta. Pirkimo sąlygų 1, 2 lentelėse, 11.10 punkte išvardinti visi tiekėjų pašalinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai. Visi reikalavimai pradedami žodžiu „Tiekėjas <...>“, kas normalu ir įprasta formuluojant viešųjų pirkimų sąlygas ir kas nereiškia, jog tų reikalavimų atitikčiai negali būti pasitelkiami subtiekėjai, jeigu tai atskirai ir konkrečiai nenurodyta Pirkimo sąlygose, t. y. nenurodyta, jog konkrečius reikalavimus turi atitikti pats tiekėjas.

3.2.1. Pirkimo sąlygų 3.1.4 ir 3.1.6.1 punktuose nustatyti reikalavimai susiję su įslaptintos informacijos apsauga, o Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas leidžia sudaryti pirkimų sutartis tik su tiekėjų patikimumo pažymėjimus turinčiais ūkio subjektais. Specialusis teisės aktas – SDSDBGĮ – nustato reikalavimus tik gamybai, bet nereglamentuoja viešųjų pirkimo atlikimo ir pirkimo sutarties sudarymo klausimų. Pareiškėjos pasitelktas subtiekėjas visiškai atitinka visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, įskaitant 3.1.4 ir 3.1.6.1 punktų reikalavimus, reikalavimus dėl įslaptintos informacijos apsaugos ir pan. Specialusis teisės aktas nenustato reikalavimų pirkimams, taip pat nenumato, kad sutartis gali būti sudaroma tik tiesiogiai su pačiu gamintoju. Todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atmetė pareiškėjos pasiūlymą.

3.2.2. Atkreipia dėmesį, jog Pirkimo sąlygų 3 skyriuje pateikiami kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams, atskirai neišskiriant subtiekėjų, tačiau šiuose reikalavimuose aiškiai išskirtos vietos, kai atitinkamą reikalavimą turi atitikti subtiekėjas. Pareiškėja būtent ir pasitelkia subtiekėją, nes vienas pati savo pajėgumais pirkimo sutarties įvykdyti negalėtų. Pirkimo sąlygų 3.3. punkte numatyta: Jei Tiekėjas sutarčiai vykdyti numato pasitelkti subtiekėjus (toliau – ir subrangovus), jis privalo nurodyti, kokius subrangovus ir kokiems įsipareigojimams ir kokiai jų daliai jis ketina juos pasitelkti. Tiekėjas gali laisvai pasirinkti savo subrangovus visoms subrangos sutartims. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio Tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. Galima remtis subrangovo pajėgumais, jeigu jie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga. Tiekėjo pasitelkiami subrangovai (kiekvienas subrangovas atskirai) turi atitikti pirkimo sąlygų 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5 punktuose ir 3.1.6.2 papunktyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti nurodytus dokumentus, jeigu jie pasitelkiami tai Sutarties daliai, kuri susijusi su įslaptinta informacija. Tiekėjo pasitelkiami subrangovai turi atitikti pirkimo sąlygų 3.1.6.1 papunktyje nustatytą reikalavimą ir pateikti reikalaujamą dokumentą, jei jų patalpose bus susipažįstama su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos perduota grafinio projekto skaitmenine laikmena (šiai informacijai suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“). Jeigu subrangovas negali pateikti 3.1.6.1 papunktyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus lygiaverčius dokumentus, kurie patvirtintų, kad subrangovo kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Dėl subrangovo pirkimo sąlygų 3.1.6.1 papunktyje nustatyto reikalavimo pagrindimui pateikto dokumento tinkamumo, perkančioji organizacija kreipsis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą. Valstybės saugumo departamentui pateikus informaciją, kad tiekėjo subrangovas neturi teisės automatizuotai apdoroti ir saugoti įslaptintą informaciją žymimą ne žemesne slaptumo žyma kaip „Riboto naudojimo“, perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose nustatytos kvalifikacijos. Skirtingi Tiekėjai ar Tiekėjų grupės gali remtis tų pačių ūkio subjektų pajėgumais ar pasitelkti tuos pačius subtiekėjus. Perkančioji organizacija pripažins netinkamais Tiekėjo pasiūlyme nurodytus subrangovus arba laimėjusio dalyvio pirkimo sutarties vykdymo metu pasirinktus subrangovus, jeigu jie neatitiks pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Perkančioji organizacija šiame pirkime netaiko Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų.

3.2.3. Pareiškėjos vertinimu, Pirkimo sąlygos subtiekėjams kelia pakankamus reikalavimus, kad pirkimo sutartis galėtų būti tinkamai įvykdyta ir Perkančioji organizacija galėtų gauti reikiamą paslaugą ar prekę. Aiškinimas, kad visus šiuos subtiekėjui keliamus reikalavimus privalo atitikti ir pareiškėja, būtų perteklinis, neprotingas ir nelogiškas, nes tada viena pareiškėja galėtų įvykdyti sutartį ir apskritai nekiltų poreikis pasitelkti subtiekėją. Su Pirkimu susiję teisės aktai (VPAGSSĮ, SDSDBGĮ, licencijavimo taisyklės) turi būti aiškinami sistemiškai, o ne atsietai vienas nuo kito. Akivaizdu, kad pareiškėjos ir jos pasitelkto subtiekėjo kvalifikacijos gali papildyti vieną kitą, kiek tai neprieštarauja Perkančiosios organizacijos siekiamam viešojo pirkimo tikslui. Reikalavimas, kad pareiškėjas privalo būti ir saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamintoju, paneigia subtiekėjo instituto prasmę, neatitinka viešojo pirkimo tikslų.

3.3. Atsakovės 2019 m. liepos 9 d. ir liepos 22 d. sprendimai suvaržo pareiškėjos galimybę pasitelkti užsienio subtiekėją, tokiu būdu nepagrįstai riboja konkurenciją. Užsienio šalių gamintojai gali turėti užsienio šalių institucijų išduotus Įslaptintos informacijos ryšio ir informacinės sistemos (toliau – ir ĮIRIS) atitikmenis, kurie užtikrina tokį patį saugumo lygį kaip Lietuvos institucijų suteikiamas ĮIRIS. Šiuo tikslu atsakovė po pareiškėjos 2019 m. kovo 29 d. pretenzijos Pirkimo sąlygas tikslino (keitė) ir įtraukė galimybę subtiekėjams (gamintojams) pateikus lygiavertės sistemos turėjimą patvirtinančius įrodymus toliau tokiam pasiūlymui, kaip atitinkančiam Pirkimo sąlygų 3.1.6.1 punkto reikalavimus, dalyvauti Pirkime, su sąlyga, kad Tiekėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu nedalyvautų elektroniniame įslaptintos informacijos naudojime, saugojime ar perdavime.

Vertindama, kad viešojo pirkimo sutartis išimtinai gali būti sudaroma tik su saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licenciją turinčiu tiekėju, atsakovė įstatymą aiškina nepagrįstai siaurinamai ir tokiu būdu užkerta kelią išsirinkti ekonomiškai geriausią pasiūlymą bei įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus, dirbtinai riboja konkurenciją. Pareiškėja pažymėti, jog ji Pirkime pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Akcentuoja, jog 2019 m. liepos 9 d. ir liepos 22 d. sprendimai pažeidžia lygiateisiškumo, proporcingumo, objektyvumo, skaidrumo ir išsamumo principus.

3.4. Pareiškėjai neaišku, kodėl jos pasiūlymas Pirkime atmestas, nes pareiškėja pati negamins Pirkimo objekto, tačiau kito tiekėjo UAB „Lodvila“, kuris irgi negamins Pirkimo objekto (arba dalyvaus tik labai mažoje gamybos dalyje), pasiūlymas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu pripažintas laimėjusiu.

3.4.1. Pareiškėja nesutinka su atsakovės 2019 m. liepos 22 d. sprendimu dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimu dėl pretenzijos atmetimo bei prašo juos panaikinti, nes grąžinus į Pirkimo procedūras pareiškėją, tiekėjų pasiūlymai turėtų būti vertinami iš naujo ir laimėjęs pasiūlymas būtų nustatomas iš naujo. Kaip matyti iš atsakovės 2019 m. birželio 13 d. sprendimo, pareiškėja Pirkime pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (beveik pusantro karto pigesnę kainą negu antras pagal eilę UAB „Lodvila“ pasiūlymas), todėl Pirkimą tokiu atveju turėtų laimėjęs pareiškėjos pateiktas pasiūlymas. Akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovės 2019 m. liepos 22 d. sprendimas ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimas negalėtų būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

3.4.2. Iš atsakovės 2019 m. liepos 31 d. sprendimo motyvų spręstina, kad UAB „Lodvila“, nors ir turi saugiųjų dokumentų ir blankų gaminimo licenciją, arba visai negamins Pirkimo objekto, nes Pirkimo objektą gamins subtiekėjas (duomenys neskelbtini), arba dalyvaus tik labai mažoje gamybos proceso dalyje. Pažymi, kad atsakovė 2019 m. liepos 31 d. sprendime taip ir nenurodė, kokią konkrečią dalį Pirkimo objekto gamybos sudarius pirkimo sutartį atliktų (jei apskritai atliktų) pats tiekėjas UAB „Lodvila“, o kokią dalį jo pasitelktas subtiekėjas. Mano, kad tokiu būdu atsakovė sąmoningai neatskleidžia informacijos, kad galimai UAB „Lodvila“ visai nedalyvaus Pirkimo objekto gamyboje, ir tokiu būdu šiam tiekėjui teikia nepagrįstą ir neteisėtą pranašumą prieš kitus tiekėjus. Pareiškėjos teigimu, toks pranašumas tiekėjui UAB „Lodvila“ suteiktas nepagrįstai, pažeidžiant lygiateisiškumo ir nediskriminavimo viešuosiuose pirkimuose principą, nes iš Pirkimo dėl formalių priežasčių eliminuojamas tą patį Pirkimo rezultatą galintis pasiekti tiekėjas (pareiškėja), kuri netgi pateikė ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą. Tokiu būdu ne tik pažeidžiami viešųjų pirkimų tikslai, bet ir neracionaliai naudojamos bei švaistomos valstybės biudžeto lėšos.

II

Atsakovė Regitra atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl reikalavimo panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimus

1. Pareiškėja skunde nurodytus klausimus kėlė teikdama pretenzijas viešojo pirkimo metu. Atsakovė, rengdama atsakymus į pretenzijas, vadovavosi pirkimo objektą reglamentuojančiais teisės aktais, dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių saugiųjų dokumentų gamybą taikymo, konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos, Valstybės saugumo departamentu ir išsamiai atsakė į visas pateiktas pretenzijas.

2. Pareiškėja teigia, kad atsakovė netinkamai ir neteisingai interpretuoja Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo nuostatas, taip pat nevertina šio įstatymo nuostatų su VPAGSSĮ nustatytų reikalavimų, tačiau atsakovė, atlikdama viešojo pirkimo procedūras, siekia įsigyti Hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos paslaugas, t. y. vadovaujantis VPAGSSĮ ir SDSDBGĮ, parinkti saugiųjų dokumentų blankų gamintoją, kuris turi teisę (licenciją) gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus. Atsakovė, vertindama pasiūlymus, vadovavosi ne tik pirkimo sąlygomis ir VPAGSSĮ nuostatomis, bet ir specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos reikalavimus: SDSGĮ, SDSDBGLT ir kitais teisės aktais.

3. Atsakovės nuomone, pareiškėja neteisingai interpretuoja įstatymo nuostatą, teigdama, kad SDSBGĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimas turėti licenciją taikomas tiems ūkio subjektams, kurie būtent gamins saugiuosius dokumentus ar saugiuosius dokumentų blankus, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėja, kuri pati nevykdys licencijuojamos veiklos (neatliks gamybos), negali sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutarties ir atlikti kitus tinkamam tokios sutarties įvykdymui reikalingus veiksmus. Pareiškėjos pasitelktas užsienio subtiekėjas (duomenys neskelbtini) atitinka visus Pirkimo sąlygų reikalavimus.

3.1. SDSGĮ 2 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad gamintojas – tai įmonė arba užsienio valstybės įmonės filialas, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę sutartį su užsakovu dėl saugiųjų dokumentų arba saugiųjų dokumentų blankų gamybos arba gavę užsakymą juos gaminti. 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad Saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamybos užsakymas – tai gamintojo ir užsakovo susitarimas dėl saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų tiražo ar jo dalies pakeitimo. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

3.2. Saugiųjų dokumentų gamintojas yra teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas ūkinis vienetas, turintis teisę verstis saugiųjų dokumentų gamyba, sudaręs sutartį su užsakovu (perkančiąja organizacija) dėl Saugiųjų dokumentų gamybos arba gavęs užsakymą juos pagaminti (SDSDGĮ 2 straipsnio 22, 26, 33 dalys). Aiškinant šias dalis sistemiškai, įmonė (šiuo atveju – pareiškėja), kuri neturi teisės verstis saugiųjų dokumentų gamyba, negali būti saugiųjų dokumentų gamintoju ir tuo pačiu, gamintojo ir užsakovo susitarimo šalimi, t. y. pareiškėja negali būti tarpininku tarp tikrojo gamintojo (šiuo atveju – pareiškėjo subrangovo (duomenys neskelbtini)) ir užsakovo (perkančiosios organizacijos).

3.3. Pagal Licencijavimo taisyklių 2 punktą – Licencijos turėtojas – tai saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įmonė, turinti Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos išduotą licenciją, kuria suteikiama teisė gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius blankus. Kad sutartį su perkančiąja organizacija gali sudaryti tik licencijos turėtojas, patvirtina ir Licencijavimo taisyklių 30 punktas.

3.3.1. Be to, licencijos turėtojui Licencijavimo taisyklių 36 punkte aiškiai nurodyta, kad gaminant saugiuosius dokumentus ar saugiųjų dokumentų blankus subrangovu gali būti licenciją turinti įmonė ar užsienio valstybės filialas, įmonė, registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, turinti tos valstybės vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotus dokumentus, kuriais suteikiama teisė gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiųjų dokumentų blankus. Tad nurodytame punkte teigiama, kad tiek licencijos turėtojas, su kuriuo sudaryta sutartis, tiek jo pasitelkiamas subtiekėjas turi turėti licenciją, kuria suteikiama teisė gaminti saugiuosius dokumentus ir jų blankus. Licencijavimo taisyklių 38 punkte nurodyta, kad licencijos turėtojas, pasitelkęs subrangovą saugiųjų dokumentų ar jų blankų gamybos tiražui ar užsakymui atlikti, privalo apie tai pranešti tarnybai per 3 darbo dienas nuo subrangos sutarties sudarymo dienos. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja neturi licencijos (teisės) gaminti Saugiuosius dokumentus (toliau – ir SD) ar jų blankus, todėl atsakovė negalėtų sudaryti su ja sutarties ar susitarimo dėl SD ar jų blankų tiražo ar jo dalies pagaminimo. Šiuo argumentu paneigiamas ir pareiškėjos teiginys dėl vienodų reikalavimų tiekėjui ir subtiekėjui („Aiškinimas, kad visus šiuos subtiekėjui keliamus reikalavimus privalo atitikti ir pareiškėjas, būtų perteklinis, neprotingas ir nelogiškas, nes tada pats vienas pareiškėjas galėtų įvykdyti sutartį ar apskritai nekiltų poreikis pasitelkti subtiekėją“).

3.3.2. Iš Pirkimo sąlygų matyti, kad Pirkimo sutartis bus sudaroma su tiekėju, o ne su subtiekėju. Perkančiajai organizacijai perkant licencijuojamas paslaugas, privaloma laikytis ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, bet ir su perkamomis paslaugomis susijusių specialiųjų teisės aktų. Jeigu šie aktai (šiuo atveju SDSDBĮ ir SDSDBGLT) numato, kad sutartis sudaroma su blankų gamintoju, tuomet taikomi ir specialieji teisės aktai, ne tik VPAGSSĮ. Atsakovė Pirkimo sąlygose įtvirtino reikalavimus tiekėjams bei objektyviai nusprendė, kad pareiškėja šių reikalavimų neatitinka.

3.4. Remiantis SDSDBĮ 2 straipsnio 4 dalimi, SD ar jo blanko gamyba įmonėje arba užsienio valstybės įmonės filiale, neturinčiuose teisės verstis SD ir jų blankų gamyba, yra neteisėta. Perkamų hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos procesui taikomi specialieji teisės aktai (SDSDBGĮ) ir juos įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai nepriklausomai nuo to, ar šie reikalavimai būtų tiesiogiai įtvirtinti viešojo pirkimo sąlygose. Atsakovei nesuprantama pareiškėjos teiginys, jog perkančioji organizacija įstatymą aiškina nepagrįstai siaurinamai ir tokiu būdu užkerta kelią išsirinkti ekonomiškai geriausią pasiūlymą bei įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus. Atsakovė akcentuoja, jog ji negali taikyti teisės aktų nuostatai išskirtinai taip, kaip jas subjektyviai supranta ir grindžia pareiškėja ir taip nusižengti specialiųjų teisės aktų, viešųjų pirkimų imperatyvioms normoms bei atitinkamai priimti neteisėtus, bet pareiškėjai palankius sprendimus.

Pareiškėjos teiginys, kad SDSDBGĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimas turėti licenciją taikomas tiems ūkio subjektams, kurie būtent gamins SD ar jų blankus, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėja, kuri pati nevykdys licencijuojamos veiklos (neatliks gamybos), negali sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutarties ir atlikti kitus tinkamam tokios sutarties įvykdymui reikalingus veiksmus, prieštarauja aukščiau atsakovės nurodytų teisės aktų reglamentavimui.

3.5. Pareiškėja neįvertino, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas, net jei didžiąją dalį paslaugų teikimo perleistų subtiekėjui, pats turėtų teikti bent dalį paslaugų, kurios licencijuojamos. Paslaugų teikimui licencija yra būtina, todėl atsakovės sprendimas pripažinti tiekėją, kuris neturi licencijos, laimėtoju, būtų neteisėtas. Tiekėjas negali remtis subtiekėjų pajėgumais, kad išvengtų licencijos neturėjimo pasekmių. Pareiškėja neginčija, kad ji neturi Pirkimo sąlygų 3.14 punkte nurodytos licencijos, todėl jos pasiūlymas atsakovės buvo pagrįstai atmestas. Atsakovė pabrėžia, jog neturėdama minėtos licencijos, pareiškėja neturėtų teisės ir realių galimybių vykdyti jokios pirkimo sutarties dalies. Su užsakovu sutartį sudarantis gamintojas turi turėti licenciją, kuri tik ir gali suteikti teisę dalyvauti gamybos procese, nes subtiekėjas su užsakovu tiesiogiai sutarčių nepasirašinėja. Reikalavimas, kad licenciją turintį subtiekėją samdantis SD ir jų blankų gamintojas (tiekėjas) pats turėtų jų gamybos licenciją, yra tiesiogiai įtvirtintas SDSDBGLT 65 punkte.

3.6. Net jei pareiškėja vykdytų tik su SD gamybos procesu nesusijusius veiksmus, tokius kaip „koordinavimas ir informacijos teikimas“, kas, pareiškėjos vertinimu, sudaro 70 proc. pirkimo sutarties, ji negalėtų įvykdyti aukščiau nurodytų tiekėjui (o ne subtiekėjui) teisės aktuose numatytų pareigų, kurios tiesiogiai patenka į licencijuojamą minėtų dokumentų ir jų blankų gamybos procesą. Licencijos reikalaujamas paslaugas teiktų taip pat ir pareiškėjos darbuotojai, nors pareiškėja tokios licencijos neturėtų ir aiškiai neatitiktų keliamų reikalavimų. Atsakovei abejonių kelia ir pareiškėjo pasiūlyme nurodyta procentinė sutarties vykdymo išraiška. Pareiškėjos įsipareigojimų paskirstymas: 70 proc. įsipareigojimų skirti sutarties koordinavimui ir 30 proc. gamybai yra nelogiškas, objektyviai atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką. Pagal nurodytą įsipareigojimų apimtį matyti, jog pareiškėja galimai vykdytų veiklą, kuri išimtinai gali būti vykdoma tik turint licenciją, tokiu sutarties sudarymu, būtų sudarytos sąlygos tiekėjui, neturinčiam teisės gauti tokios informacijos, ją gauti, o perkančiajai organizacijai kiltų atsakomybė dėl tokių sąlygų sudarymo.

Dėl lygiateisiškumo, proporcingumo, objektyvumo, skaidrumo ir išsamumo principų pažeidimo, viešojo pirkimo dalyvių kvalifikacijos vertinimo, konkurencijos ribojimo

4. Viso konkurso eigos metu atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, vadovavosi ir sprendimus priėmė vadovaujantis Pirkimo sąlygų reikalavimais, minėtų specialiųjų teisės aktų nuostatomis bei atsakingų institucijų Valstybės dokumentų apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktomis konsultacijomis. Šių institucijų viena iš funkcijų – vykdyti specialiųjų teisės aktų taikymo kontrolę. Atsakovės priimti sprendimai atitiko minėtų valstybės institucijų poziciją.

4.1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo pozicija, kad viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti minimalias pirkimo dalyvių sąlygas, t. y. jog tiekėjų teisė verstis atitinkama veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, t. y. šiuo atveju SD blankų gamybos, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal imperatyviai taikomus specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos. Reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys. Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai yra pakankami ir leistini šios tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti. Atsakovo vertinimu akivaizdu, kad ji hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos paslaugų sutartį gali sudaryti tik su tiekėju – SD ar jų blankų gamintoju, turinčiu licenciją.

4.2. Pažymi, kad UAB „Lodvila“ pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad informacija apie įmones, kurioms suteikta teisės aktų, reglamentuojančių SD ir jų blankų gamybos, licencija, skelbiama viešai. Ši licencija suteikia teisę ne tik gaminti SD ir jų blankus, bet ir pasirašyti sutartį su užsakovu dėl SD ir jų blankų gamybos paslaugų.

III

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Lodvila“ mano, kad skundas nepagrįstas.

Pareiškėjos pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas, nes ji neatitinka reikalavimo turėti SD ir jų blankų gamybos licenciją

1. Hologramos lipdukas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kurio gamybos paslaugos yra perkamos Viešajame pirkime, yra SD, įregistruotas SD ir jų blankų registre. Jo technologinės apsaugos priemonių aprašas visuomenei patvirtintas Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 50-519, taigi šis lipdukas kaip oficialus žymėjimo ženklas atitinka Saugiųjų dokumentų įstatymo 2 straipsnio 28 dalies požymius ir yra laikomas saugiuoju dokumentu.

1.1. Remiantis Saugiųjų dokumentų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko gamyba įmonėje arba užsienio valstybės įmonės filiale, neturinčiuose teisės verstis saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamyba, yra neteisėta.

1.2. Tad Viešajame pirkime perkamų hologramos lipdukų gamybos procesui yra taikomi Saugiųjų dokumentų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai, netgi nepriklausomai nuo to, ar šie reikalavimai būtų tiesiogiai įtvirtinti Viešojo pirkimo sąlygose. Atitinkamai, visi minėtus hologramos lipdukus gaminantys tiekėjai privalomai turi turėti licenciją gaminti saugiuosius dokumentus, kaip numatyta Saugiųjų dokumentų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, netgi nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas būtų keliamas Viešojo pirkimo sąlygose.

1.3. Įgyvendinant nurodytą reglamentavimą, Viešojo pirkimo sąlygų 3.1.4 punkte buvo taip pat įtvirtintas reikalavimas tiekėjui turėti saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licenciją, nurodytą Saugiųjų dokumentų įstatyme. Viešojo pirkimo sąlygų 3.2 punktas reikalavo, kad minėtą 3.1.4 punkte įtvirtintą kvalifikacinį reikalavimą atitiktų kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, jeigu pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė. Pagal Viešojo pirkimo sąlygų 3.3 punktą, kiekvienas tiekėjo pasitelkiamas subrangovas lygiai taip pat turėjo atitikti 3.1.4 punkto reikalavimą turėti aukščiau minėtą licenciją, jeigu jie pasitelkiami tai sutarties daliai, kuri susijusi su įslaptinta informacija.

Taigi, kaip nurodyta aukščiau paminėtose Saugiųjų dokumentų įstatymo nuostatose, Viešojo pirkimo sąlygose taip pat buvo reikalaujama, kad Saugiųjų dokumentų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą licenciją turėtų visi ūkio subjektai, kurie teiks bent dalį Viešajame pirkime perkamų valstybės licencijuojamų saugiųjų dokumentų gamybos paslaugų

1.4. Tam, kad tiekėjai pagrįstų savo atitikimą minėtam kvalifikaciniam reikalavimui, Lietuvoje registruota įmonė turėjo pateikti ne bet kokį kitą dokumentą, o būtent Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos išduotą 11 Saugiųjų dokumentų gamybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą licenciją gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus ar analogišką teisę suteikiančius kitų ES valstybių narių išduotus dokumentus (kitose ES narėse registruotiems tiekėjams).

1.5. Pareiškėja atsakovei nepateikė Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos išduotos licencijos gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus. Kadangi minėta bendrovė yra Lietuvoje, o ne kitoje ES valstybėje narėje registruotas juridinis asmuo, pagal Viešojo pirkimo sąlygų 3.1.4 punkto nuostatas, jis savo atitikimą minėtam kvalifikaciniam reikalavimui galėjo pagrindinėti tik šia licencija, o ne jokiais kitais dokumentais. Iš Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje viešai skelbiamo įmonių, turinčių saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licencijas sąrašo12 matyti, kad nurodytos licencijos Lietuvoje yra išduotos vos 4 įmonėms: UAB (duomenys neskelbtini), UAB „Lodvila“, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini). Taigi Pareiškėja ne tik atsakovei nepateikė minėtos licencijos, tačiau jos net neturi ir negalėjo pateikti.

Atsakovė pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja atitikimo Pirkimo sąlygų 3.1.4. punkto reikalavimui negali grįsti vien tik subtiekėjo turimais pajėgumais ir kvalifikacija

2. Viešojo pirkimo sąlygos reikalavo, kad jų 3.1.4 punkte įtvirtintą kvalifikacinį reikalavimą atitiktų kiekvienas tiekėjų (ūkio subjektų grupės) grupės dalyvis atskirai13. Toks reikalavimas Viešojo pirkimo sąlygų 3.2 punkte buvo keliamas nepriklausomai nuo to, kokią dalį perkamų paslaugų teiktų kiekvienas ūkio subjektų grupės narys.

Be to, Pirkimo sąlygų 3.3 punkte buvo numatyta, kad 3.1.4 punkte įtvirtintą kvalifikacinį reikalavimą dėl licencijos turėjimo turi atitikti netgi kiekvienas tiekėjo samdomas subtiekėjas atskirai.

2.1. Sistemiškai vertinant pareiškėjos nurodytas Viešojo pirkimo sąlygų nuostatas, yra akivaizdu, kad iš kiekvieno subjekto, kuris tik dalyvautų teikiant nagrinėjamu atveju perkamas hologramos lipdukų gamybos paslaugas, Viešojo pirkimo dokumentuose buvo reikalaujama turėti 3.1.4 punkte nurodytą licenciją (arba analogiško pobūdžio teisę galintį patvirtinti dokumentą, jei ūkio subjektas įsisteigęs kitoje valstybėje). Vien tik faktas, kad minėtos licencijos buvo reikalaujama iš kiekvieno tiekėjo kaip ūkio subjektų grupės nario atskirai, neleidžia teigti, kad jos buvo nereikalaujama iš tiekėjo, kuris pasiūlymą teikia individualiai (ne kaip ūkio subjektų grupės narys). Būtų visiškai nepagrįstas toks minėtos Viešojo pirkimo sąlygų nuostatos aiškinimas, jog jei konkretus subjektas pirkime dalyvautų kaip ūkio subjektų grupės partneris ir kartu galėtų remtis savo partnerių pajėgumais – jis vis tiek privalėtų turėti licenciją, o dalyvaudamas be jungtinės veiklos partnerių tokios pareigos jau nebeturėtų, t. y. konkrečiam asmeniui kaip ūkio subjektų grupės nariui ir netgi kaip samdomam subtiekėjui būtų keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, negu pačiam individualiai (tik pasitelkiant subtiekėją) pasiūlymą teikiančiam tiekėjui

Akivaizdu, kad sistemiškai vertinant Viešojo pirkimo sąlygų 3.1.4, 3.2 ir 3.3 punktus, 3.1.4 punkte nurodytos licencijos turėjimas buvo būtinas kiekvienam pasiūlymą teikiančiam tiekėjui, net jei jis sutarties dalies vykdymui ketina pasitelkti subtiekėjus.

2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad perkančioji organizacija, prieš suteikdama tiekėjui teisę teikti tam tikras perkamas paslaugas, bet kuriuo atveju privalo užtikrinti, kad toks tiekėjas turėtų imperatyvių teisės normų reikalaujamas licencijas ar kitus dokumentus.

2.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, Perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė suteikti teisę teikti licencijuojamas hologramos lipdukų gamybos paslaugas Pareiškėjui, kuris tokios licencijos neturi, net jei licencijuojamos paslaugos sudarytų ir nedidelę dalį Pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų.

2.4. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad apskritai negalima suteikti teisės tiekėjui teikti paslaugas, jei jos yra licencijuojamos, o tiekėjas joms reikalingos licencijos neturi. Tokiu atveju tiekėjas negali remtis subtiekėjų pajėgumais, kad išvengtų licencijos neturėjimo pasekmių. Vien aplinkybė, kad pirkimo sąlygose numatyta galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neeliminuoja paties teikėjo pareigos atitikti jo kvalifikacijai keliamus minimalius reikalavimus, kurie nustatyti siekiant įsitikinti tiekėjo kompetentingumu, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį.

2.5. Iš esmės visas Viešajame pirkime perkamų hologramos lipdukų gamybos paslaugų procesas iki pat pagamintų hologramos lipdukų perdavimo užsakovui yra licencijuojamas ir jam taikomi specialūs reikalavimai. Vadinasi, net jei pareiškėja vykdytų tik 70 procentų Viešojo pirkimo sutarties apimties, o likusią 30 procentų paslaugų dalį teiktų subtiekėjas (duomenys neskelbtini), pareiškėja bet kuriuo atveju turėtų pati tiesiogiai teikti licencijuojamas paslaugas, nors reikalingos licencijos neturi. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja Saugiųjų dokumentų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reglamentavimui.

Galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės pareiškėjui reikalavimo turėti SD ir jų blankų gamybos licenciją atitikimą grįsti tik subtiekėjo kvalifikacija.

3. Saugiųjų dokumentų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis imperatyviai reikalauja, kad tokie dokumentai būtų gaminami tik specialią licenciją turinčių asmenų, o šią normą detalizuojančių Taisyklių 2 punktas saugiųjų dokumentų gamybą apibrėžia kaip visą procesų visumą, apimančią saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamybai naudojamų specialiųjų medžiagų tiekimą į licencijos turėtojo gamybines patalpas, fotoplėvelių, spaudos formų, saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybą iki saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų perdavimo jų užsakovui. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju licencijuojamai veiklai yra priskiriama tik pati saugiųjų dokumentų blankų gamyba (t. y. tik veiksmai, kuriais tiesiogiai sukuriamas pats saugusis dokumentas ar jo blankas). Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad yra visiškai priešingai – licencijos (ar lygiaverčio dokumento) reikalauja visas procesas nuo dokumentų gamybai reikalingų medžiagų tiekimo iki pagamintų dokumentų perdavimo užsakovui.

3.1. Taisyklių VII dalyje įtvirtintos licencijuojamos veiklos sąlygos akivaizdžiai parodo, kad joks subjektas, neturintis Saugiųjų dokumentų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos, neturėtų jokių realių galimybių dalyvauti saugiųjų dokumentų blankų gamybos procese, nes visas šis procesas yra priskiriamas licencijuojamoms paslaugoms. Be to, licenciją (ar jai lygiavertį dokumentą) privalo turėti tiek tiekėjas, tiek jo samdomas subjektas.

3.2. Neturėdama Saugiųjų dokumentų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytos licencijos, pareiškėja neturėtų jokių galimybių būti pagrindiniu tiekėju, vykdančiu saugiųjų dokumentų ir jų blankų gamybos sutartį, nes ji net ir pasitelkdama subtiekėją, pagal galiojantį reglamentavimą vis tiek privalėtų dalyvauti licencijuojamame minėtų gaminių gamybos procese.

3.3. Faktiškai visą Viešojo pirkimo sutartį vykdytų subtiekėjas, kurio tiesiogiai su užsakovu net nesietų sutartiniai santykiai ir kuris prieš užsakovą tiesiogiai už sutarties vykdymą net neatsakytų. Kartu pareiškėja net negalėtų realiai kontroliuoti kaip Viešojo pirkimo sutartį vykdo jo pasitelktas subtiekėjas, nes pareiškėja net negalėtų, neturėdama licencijos, dalyvauti sutarties vykdymo procese ir gauti informaciją apie jos vykdymą. Vadinasi, pareiškėjai neturint nurodytos licencijos, reali Viešajame pirkime perkamos saugiųjų dokumentų blankų gamybos kontrolė būtų praktiškai neįmanoma.

Pareiškėja neatitinka Viešojo pirkimo sąlygų 3.1.6.1. papunkčio reikalavimo

4. Iš Viešojo pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto ir prie šio punkto 1 papunkčio pateiktos pastabos Nr. 2 bei 3.2 punkto matyti, jog Viešajame pirkime buvo reikalaujama, kad 3.1.6.1 papunktyje nustatytą reikalavimą pateikti saugumo priežiūros tarnybos funkcijas vykdančios institucijos arba žinybinės saugumo priežiūros tarnybos išduotą leidimą naudoti ĮIRIS įvykdytų kiekvienas ūkio subjektų grupės narys ar subtiekėjas, jei jo (jų) patalpose bus susipažįstama su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos perduota grafinio projekto skaitmenine laikmena (šiai informacijai suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“). Kitaip tariant, 3.1.6.1 papunktyje nurodytą dokumentą turėjo pateikti kiekvienas subjektas, kurio patalpos bus naudojamos Viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir jose bus susipažįstama su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos perduota grafinio projekto skaitmenine laikmena.

4.1. Atsakovės 2019 m. birželio 17 d. rašte Nr. 7-115726 nurodyta, kad pareiškėja „turi teisės aktų reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose galima dirbti ir saugoti įslaptintą informaciją, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Iš šios informacijos matyti, kad būtent pareiškėjai priklausančios patalpos yra ketinamos naudoti sutarties vykdymui, todėl būtent pareiškėja kaip nurodytų patalpų valdytoja, vadovaujantis Viešojo pirkimo sąlygų 3.2 punkto ir pastabos Nr. 2 prie 3.1.6.1 papunkčio nuostatomis, turėjo pateikti 3.1.6.1 papunktyje nurodytą dokumentą, suteikiantį teisę naudoti ĮIRIS.

4.2. Tačiau atsakovės 2019 m. birželio 17 d. rašte nurodoma, kad leidimą ĮIRIS sistemoje apdoroti įslaptintą informaciją yra pateikęs tik subtiekėjas (duomenys neskelbtini). Tačiau šio subtiekėjo pateiktas nurodytas leidimas galėjo suteikti teisę Viešojo pirkimo sutarties vykdymui naudoti tik (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjos valdomas patalpas. Tuo tarpu informacijos, kad tokią teisę turėtų pats patalpų valdytoja pareiškėja ir dėl to sutarties vykdymui būtų galima naudoti jo valdomas patalpas, pareiškėja nėra pateikusi.

Atsakovė pagrįstai Viešojo pirkimo laimėtoju paskelbė UAB „Lodvila“

5. Pareiškėja savo skunde ginčydama atsakovės 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimą, kuriais Viešojo pirkimo laimėtoju buvo paskelbta UAB „Lodvila“ ir atitinkamai atmesta pareiškėjos pretenzija dėl šio sprendimo, nepateikia jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kodėl UAB „Lodvila“ pasiūlymas turėjo būti atmestas ir negalėjo būti pripažintas Viešojo pirkimo laimėtoju, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

5.1. Pareiškėja atsakovės sprendimą dėl UAB „Lodvila“ pasiūlymo pripažinimo Viešojo pirkimo laimėtoju ginčija iš esmės tik tuo pagrindu, kad atsakovė, neva, nepagrįstai atmetė pareiškėjos pasiūlymą, kuriame perkamų paslaugų kaina buvo šiek tiek mažesnė. Tačiau kaip jau nurodyta atsiliepime, pareiškėja neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, įtvirtintų tiek Viešojo pirkimo dokumentuose, tiek imperatyviose teisės normose. Todėl atsakovė tokioje situacijoje neturėjo kito pasirinkimo kaip tik atmesti pareiškėjos pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, visi pareiškėjos dėstomi argumentai, kad jos pasiūlymo kaina buvo šiek tiek mažesnė už kitų Viešojo pirkimo dalyvių, neturi jokios teisinės reikšmės.

5.2. Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė suteikė UAB „Lodvila“ nepagrįstą pranašumą, nes UAB „Lodvila“ taip pat nedalyvaus perkamų hologramos lipdukų gamybos procese, kaip ir pareiškėja, dėl to šie abu pasiūlymai turėjo būti vertinami kaip vienodi. Tokie pareiškėjo teiginiai ne tik neatitinka Viešojo pirkimo dokumentų nuostatų, bet ir faktinių aplinkybių.

5.2.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad neaišku kuo remdamasi pareiškėja nusprendė, kad UAB „Lodvila“ tariamai pati nedalyvaus Viešojo pirkimo objekto gamyboje. UAB „Lodvila“ pati tiesiogiai ketina vykdyti 30 procentų, o subtiekėjas – 70 procentų Viešojo pirkimo sutarties vertės. Todėl pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad pati UAB „Lodvila“ „atliks 1% Pirkimo objekto gamybos arba visai jos neatliks“ neturi nieko bendro su faktine situacija ir UAB „Lodvila“ pasiūlymu.

5.2.2. Pažymi, kad Viešojo pirkimo dokumentuose apskritai nebuvo jokių nuostatų, kurios būtų įpareigojusios tiekėjus Viešajame pirkime pačius tiesiogiai, o ne per subtiekėjus, teikti tam tikrą konkrečią perkamų paslaugų dalį. Viešajame pirkime buvo reikalaujama tik to, kad tiekėjas, nepriklausomai nuo pasitelkiamų subtiekėjų ir jiems perleidžiamos sutarties vykdymo dalies, pats būtinai turėtų saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licenciją. Todėl pareiškėjos pasiūlymas Viešajame pirkime buvo atmestas ne dėl to, kad jis tam tikrą dalį perkamų paslaugų teikimo buvo numatęs perleisti subtiekėjui, o dėl to, kad jis pats neturėjo minėtos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licencijos. Jokie kiti pagrindai, kuriais pareiškėja ginčytų atsakovės sprendimą dėl UAB „Lodvila“ paskelbimo Viešojo pirkimo laimėtoja, skunde nėra nurodyti.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Baltic sign“ atstovas advokatas E. M. prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės VĮ „Regitra“ atstovas advokatas G. G. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lodvila“ atstovas advokatas T. P. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. 2019 m. kovo 20 d. atsakovė paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini)“ (e. bylos I tomas, b. l. 66–74).

2. Pareiškėja 2019 m. kovo 29 d. pateikė pretenziją, prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2019 m. kovo 26 d. sprendimą „Dėl pateikto prašymo“, kuriuo atsakovė nurodė, jog atsižvelgė į pareiškėjos prašymą dėl termino pratesimo ir nukėlė pasiūlymo patiekimo terminą iki 2019 m. balandžio 8 d., dėl Pirkimo sąlygų 3.1.6.1. papunkčio nurodė, jog atsakovė minėtame papunktyje nustatyto reikalavimo panaikinti neturi teisės; 2) pakeisti Pirkimo skelbime nurodytą paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminą ir pratęsti šį terminą bent iki 2019 m. balandžio 26 d.; 3) panaikinti Pirkimo sąlygų 3.1.6.1. papunkčio reikalavimą „Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas vykdančios institucijos arba žinybinės saugumo priežiūros tarnybos išduotas leidimas naudoti Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinę sistemą (toliau – ĮIRIS)“ (e. bylos II tomas, b. l. 17–22).

3. 2019 m. balandžio 5 d. atsakovė pareiškėjai pateikė raštą Nr. 7-1035 „Atsakymas į pretenziją“, kuriame nurodė, jog nukelia pasiūlymų patiekimo terminą iki 2019 m. balandžio 15 d., o panaikinti Pirkimo sąlygų 3.1.6.1. papunktyje nustatyto reikalavimo neturi teisės (e. bylos II tomas, b. l. 29–31).

4. 2019 m. birželio 13 d. Pirkimo nugalėtoja buvo paskelbta pareiškėja (e. bylos I tomas, b. l. 27).

5. Atsakovė 2019 m. birželio 25 d. priėmė raštą „Dėl grįžimo į pasiūlymų vertinimo stadiją“, kuriame nurodė, jog gavusi pretenziją, nusprendė grįžti į pasiūlymo vertinimo stadiją, t. y. panaikino 2019 m. birželio 13 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo (e. bylos I tomas, b. l. 28).

6. Pareiškėja 2019 m. liepos 1 d. atsakovei pateikė pretenziją, prašydama panaikinti atsakovės 2019 m. birželio 25 d. sprendimą „Dėl grįžimo į pasiūlymų vertinimo stadiją“ ir palikti galioti 2019 m. birželio 13 d. sprendimą „Dėl konkurso rezultatų“, kuriuo nustatytas laimėjęs pasiūlymas (e. bylos II tomas, b. l. 45–47).

7. 2019 m. liepos 9 d. priimtas skundžiamas sprendimas Nr. 7-1181 „Dėl pasiūlymo vertinimo“ (e. bylos I tomas, b. l. 12–15). Sprendime nurodyta, jog atsakovė konsultavosi su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos bei Viešųjų pirkimų tarnyba. Konsultacijų metų Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad jeigu specialieji teisės aktai (šiuo atveju SDSDBGĮ ir SD ir jų blankų licencijavimo taisyklės) numato, kad sutartis sudaroma su blankų gamintojų, tuomet šioje situacijoje (dėl leidimo tiekėjui pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus) taikomi specialieji teisės aktai, o ne Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas. Pasikonsultavus su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba, išsiaiškinta, kad pagal SDSDGĮ sutartis dėl SD gamybos turi būti sudaryta tiesiogiai tarp užsakovo (šiuo atveju atsakovės) ir blankų gamintojo (t. y. tiekėjo, turinčio SD ir jų blankų gamybos licenciją). Sprendime paaiškinta, jog, siekiant įsigyti hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos paslaugas, viešojo pirkimo sutartis turi būti sudaroma tarp SD ar SD blankų gamintojo ir SD ar jų blankų gamybos užsakovo.

7.1. Pirkimo sąlygų 3.1.4. punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui (t. y. SD ar SD blankų gamintojui) turėti SD ir jų blankų gamybos licenciją, nurodytą SDSDBGĮ. Atsižvelgusi į atsakingų institucijų pateiktus atsakymus, atsakovė iš naujo įvertino tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Atsakovė konstatavo, jog pasiūlymą pirkimui pateikusi pareiškėja nėra SD gamintoja, todėl sutartis su ja negali būti sudaryta.

7.2. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad: 1) vadovaujantis SDSDBGĮ, sutartis dėl SD blankų gamybos turi būti sudaryta su blankų gamintojų, turinčiu SD ir SD blankų gamybos licenciją, o pareiškėja tokios prikimo sąlygų 3.1.4 punkte reikalaujamos turėti licencijos neturi ir dėl to neturi teisės gaminti SD (nėra SD ar SD blankų gamintojas). Informaciją, kad pareiškėja neturi SD ir SD blankų gamybos licencijos, atsakovė patikrino pati viešai prieiname Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje, kuriame skelbiamas SD ir SD blankų gamybos licencijas turinčių įmonių sąrašas; 2) vadovaujantis minėtais specialiais teisės aktais, sutartis dėl blankų įsigijimo turi būti sudaroma su blankų gamintojų, kuris turi ĮIRIS, o pareiškėja šio pirkimo sąlygų 3.1.6.1 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo neatitinka (neturi ĮIRIS).

7.3. Atsakovė, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 11.10.1 punktu, priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose 3.1.4 ir 3.1.6.1. punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

8. Nesutikdama su minėtu sprendimu, pareiškėja 2019 m. liepos 15 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 9 d. sprendimą „Dėl pasiūlymo vertinimo“, kuriuo buvo nuspręsta atmesti pareiškėjos pasiūlymą ir grąžinti pareiškėją į Pirkimo procedūras (e. bylos I tomas, b. l. 93–97).

9. Atsakovė 2019 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1195 „dėl Jūsų pretenzijos“ (e. bylos I tomas, b. l. 98–100) atsakė į pareiškėjos pretenziją. Rašte pareiškėjai paaiškinta, kad atsakovė, atlikdama viešojo pirkimo procedūras, siekė įsigyti būtent Hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos paslaugas, t. y. vadovaujantis VPAGSSĮ ir SDSDGĮ 13 straipsnio 1 dalimi pasirinkti SD blankų gamintoją, kuris, vadovaujantis Licencijavimo taisyklėmis, turi teisę (licenciją) gaminti SD ir SD blankus. Perkančioji organizacija (atsakovė), vertindama pasiūlymus, vadovavosi ne tik Pirkimo sąlygomis ir VPAGSSĮ nuostatomis, bet ir specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais SD ir SD blankų gamybos reikalavimus (SDSDGĮ, Licencijavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais).

9.1. SDSDGĮ 2 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad gamintojas – tai įmonė arba užsienio valstybės įmonės filialas, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę sutartį su užsakovu dėl SD arba SD blankų gamybos arba gavę užsakymą juos pagaminti. Pareiškėja pretenzijoje neteisingai interpretuoja nuostatą, kad įstatymas nereikalauja užsakovui su SD ir SD blankų gamintoju būtinai sudaryti sutartį – gamintojui gali būti pateiktas užsakymas. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įvardinta, kad SD ar SD blankų gamybos užsakymas – gamintojo ir užsakovo susitarimas dėl SD dokumentų ar SD dokumentų blankų tiražo ar jo dalies pagaminimo. CK 6.154 straipsnyje pateikta sutarties samprata, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

9.2. SD gamintojas yra teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas ūkinis vienetas, turintis teisę verstis SD gamyba, sudaręs sutartį su užsakovu (perkančiąja organizacija) dėl SD gamybos arba gavęs užsakymą juos pagaminti (SDSDGĮ 2 straipsnio 22, 26, 33 dalys). Aiškinant šias dalis sistemiškai, įmonė (šiuo atveju – pareiškėja), kuri neturi teisės verstis SD gamyba, negali būti SD gamintoju ir tuo pačiu, gamintojo ar užsakovo susitarimo šalimi. Licencijavimo taisyklių 2 punkte pateikta SD ir SD gamybos licencijos turėtojo sąvoka. Licencijos turėtojas – tai SD ir SD blankų gamybos įmonė, turinti tarnybos išduotą licenciją, kuria suteikiama teisė gaminti SD ir SD blankus, arba užsienio valstybės SD ir SD blankų gamybos įmonės filialas, turintis ES valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės įgaliotos institucijos išduotus dokumentus, kuriais sutiekiama teisė gaminti SD ir SD blankus. Kad sutartį su perkančiąją organizacija gali sudaryti tik licencijos turėtojas, patvirtina ir Licencijavimo taisyklių 30 punktas – licencijos turėtojas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl SD ar SD blankų gamybos, privalo per 3 darbo dienas pranešti tarnybai apie sudarytą sutartį, nurodydamas sutarties sudarymo datą, užsakovą (jo pavadinimą, kodą), SD ar SD blankų pavadinimus, taip pat sutartyje numatytą pagaminti SD ar SD blankų tiražą ir pavyzdžių skaičių. Be to, licencijos turėtojas privalo per 3 darbo dienas pranešti tarnybai apie sutarties pasikeitimus, pratęsimus, kai tai susiję su SD ar SD blankų tiražo keitimu. Rašte nurodyta, kad Licencijavimo taisyklių 32 ir 33 punktuose nurodyti ir kiti įsipareigojimai licencijos turėtojui, kuriuos jis turi atlikti sudaręs sutartį su užsakovu. Be to, Licencijavimo taisyklių 36 punkte nurodyta, kad licencijos turėtojui gaminant SD ar SD blankus, subrangovu gali būti licenciją turinti įmonė, t. y. tiek licencijos turėtojas, tiek jo pasitelkiamas subrangovas turi turėti licenciją, kuria suteikiama teisė gaminti SD ar SD blankus.

9.3. Rašte taip pat nurodyta, jog atsakovė įvertino naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti minimalias pirkimo dalyvių kvalifikacijos sąlygas, t. y. jog tiekėjų teisė verstis atitinkama veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, t. y. šiuo atveju SD blankų gamybos, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos. Reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys. Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai yra pakankami ir leistini šios tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti.

9.4. Rašte konstatuojama, jog atsakovė hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos paslaugų sutartį gali sudaryti tik su tiekėjų – SD ar SD blankų gamintoju, turinčiu licencija. 2019 m. sprendimas „Dėl pasiūlymo vertinimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos pasiūlymas, nekeičiamas.

10. 2019 m. liepos 22 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. 7-1196 „Dėl tęsiamų pirkimo procedūrų“, kuriame nurodyta, jog, įvertinus UAB „Lodvila“ pasiūlymą nustatyta, kad šios įmonės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl minėta įmonė pripažintina laimėjusia (e. bylos I tomas, b. l. 101).

11. 2019 m. liepos 29 d. pareiškėja pateikė pretenziją, prašydama panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 22 d. sprendimą „Dėl tęsiamų pirkimo procedūrų“, kuriuo nustatytas laimėjęs UAB „Lodvila“ pasiūlymas ir UAB „Lodvila“ pasiūlymą atmesti (e. bylos I tomas, b. l. 104–106).

12. 2019 m. liepos 31 d. priimtas sprendimas Nr. 7-1213 „Dėl 2019-07-29 pateiktos pretenzijos“. Sprendime nurodyta, jog atsakovė UAB „Lodvila“ pasiūlymą pripažino laimėjusiu vadovaujantis Viešųjų pirkimų atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (28 straipsnio 8 dalis). Šio tiekėjo pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus.

12.1. Atsakovei nesuprantamas teiginys, kad UAB „Lodvila“ tai pat nėra gamintojas, t. y. negamins pirkimo objektų. Toks nepagrįstas ir nemotyvuotas pareiškėjos teiginys kelia abejonių, iš kur pareiškėjai yra žinoma tokia informacija, kad tiekėjas, šiuo atveju pareiškėja, su kuria dar net nepasirašyta Pirkimo sutartis, nors ši įmonė turi visas teises ir galimybes gaminti SD (atitinka SDSDGBĮ 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtintą gamintojo statusą), atsakovei negamins lipdukų.

12.2. Atsakovės vertinimu, pareiškėjos teiginys, kad tiekėjo žiniomis, UAB „Lodvila“ taip pat nėra gamintojas, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir nemotyvuotas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad UAB „Lodvila“ yra įmonė, kuriai suteikta teisės aktų, reglamentuojančių SD ir SD blankų gamybą, licenciją (skelbiama viešai). Ši licencija suteikia teisę ne tik gaminti SD ir SD blankus, bet ir pasirašyti sutartį su užsakovu dėl SD ir SD blankų gamybos paslaugų. Be to, UAB „Lodvila“ atsakovei gamina holografinius lipdukus, todėl nepagrįstų baimių dėl šios įmonės pajėgumo toliau juos gaminti atsakovė neturi, nes UAB „Lodvila“ turi ne tik teisę juos gaminti, bet ir patirtį gaminant.

12.3. Sprendime nurodyta, jog UAB „Lodvila“ Pirkime dalyvauja kartu su subtiekėju (duomenys neskelbtini). SD ir SD blankų gamybos Licencijavimo taisyklėse nurodyta, kad SD ir SD blankų gamybai naudojamų specialiųjų medžiagų tiekimą į licencijos turėtojo gamybines patalpas, fotoplėvelių, spaudos formų, SD ir SD blankų gamybą iki SD ar SD blankų perdavimo jų užsakovui. Įmonės UAB „Lodvila“ ir (duomenys neskelbtini) (pasitelkiamas subtiekėjas) kartu užtikrins vieningą hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos procesą.

12.4. Sprendime pabrėžiama, kad UAB „Lodvila“ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl iš anksto spėlioti, kad šis tiekėjas nevykdys sutarties (nebus pagaminti hologramos lipdukai) nėra pagrindo, todėl 2019 m. liepos 22 d. sprendimo dėl UAB „Lodvila“ paskelbimo laimėtoju atsakovė nenaikina.

12.5. Dėl pretenzijos teiginio, kad VPAGSSĮ 63 straipsnio 3 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją priimti motyvuotą sprendimą, atsakovė nurodė, jog atsakovė priima tik motyvuotus sprendimus, todėl jai nesuprantamas toks pareiškėjos teiginys. 2019 m. liepos 22 d. atsakovė priėmė sprendimą pripažinti UAB „Lodvila“ pirkimo laimėtoja. Apie šį sprendimą tą pačią dieną buvo informuoti visi Pirkimo dalyviai.

12.6. Atsakovė sprendime atkreipia dėmesį, kad nustatydama pasiūlymų eilę ir (ar) paskelbdama pirkimo laimėtoją, ji neprivalo tiekėjams teikti motyvų (faktinių ar teisinių) dėl kiekvieno dalyvio pasiūlymo vertinimo. Visų dalyvių pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūros fiksuojamos komisijos posėdžių protokoluose.

12.7. Taip pat pažymi, kad 2019 m. liepos 15 d. pateikta pareiškėjos pretenzija buvo skundžiamas atsakovės sprendimas atmesti pareiškėjos pasiūlymą, o ne atsakovės priimtas sprendimas UAB „Lodvila“ pripažinti Pirkimo laimėtoja, todėl jokių motyvų dėl UAB „Lodvila“ paskelbimo laimėtoja atsakovė atsakydama į pareiškėjos 2019 m. liepos 15 d. pretenziją neprivalėjo pateikti, tad atsakovė nepažeidė VPAGSSĮ 63 straipsnio 3 dalies, nes motyvuotai atsakė į pretenziją, kurioje buvo skundžiamas tik pareiškėjos pasiūlymo atmetimas.

II

1. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – atsakovės 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. liepos 22 d. (du) ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimų (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7, 9, 10 ir 12 punktus) teisėtumas ir pagrįstumas. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 2 punktą ši byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šioje administracinėje byloje ginčas kyla tik dėl teisės taikymo ir aiškinimo klausimų, nes ginčo, kad pareiškėja neturi licencijos gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus, arba, jei įmonė registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, – tos valstybės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotų dokumentų, kuriais suteikiama teisė gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus, byloje nėra. Tačiau pareiškėja teigia, kad ji gali pasitelkti subtiekėjus, turinčius licenciją, todėl jai licencijos gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus nereikia. Būtent toks ginčas yra šioje administracinėje byloje.

2. Ginčo Pirkimas yra vykdomas saugumo ir gynybos srityje – Pirkimo sąlygų 3 punkte nustatyta, kad pirkimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu, kurio 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tiekėjų, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime), paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant poreikiui, konkretaus pirkimo atveju kandidatas ar dalyvis gali remtis kitų ūkio subjektų ekonominiais, finansiniais, techniniais ir profesiniais pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju kandidatas ar dalyvis privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Kandidatas ar dalyvis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jeigu šie ūkio subjektai atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus su patikimumu susijusius reikalavimus. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės narių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Ginčo Pirkimu siekiama įsigyti saugiųjų dokumentų gamybos paslaugas, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, yra priskiriamos valstybės licencijuojamai veiklai, t. y. saugieji dokumentai ir saugieji dokumentų blankai gali būti gaminami įmonėje arba užsienio valstybės įmonės filiale, tik turinčiuose licencijas gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus, arba, jei įmonė registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, – tos valstybės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotus dokumentus, kuriais suteikiama teisė gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus; trečiųjų valstybių įmonėms teisė gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus taikoma abipusiškumo pagrindais, kai Lietuvos Respublikos įmonėms trečiojoje valstybėje suteikiamos ne mažesnės teisės. Tuo tarpu saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko gamyba įmonėje arba užsienio valstybės įmonės filiale, neturinčiuose teisės verstis saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamyba, yra laikoma neteisėta veikla (SDSDBGĮ 2 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja minėtos licencijos neturi, todėl, siekdama pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygoms, remiasi savo pasitelktos subtiekėjos kvalifikacija. Tačiau, pritartina atsakovei, kad šiuo nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl licencijos turėjimo buvo keliamas būtent tiekėjui, o ne jo pasitelktam subtiekėjui. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta – jeigu perkant paslaugas kandidatai ar dalyviai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės valstybėje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariai, perkančioji organizacija gali pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų.

Taip pat teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad tokiu būdu, t. y. reikalaujant pagrįsti tiekėjos atitikimą Pirkimo sąlygoms, pateikiant būtent tiekėjos vardu išduotą licenciją, yra ribojama tiekėjų galimybė remtis subtiekėjų pajėgumais. Ginčo Pirkimo sąlygose aiškiai įtvirtinta tiekėjos teisė, esant poreikiui, remtis subtiekėjų pajėgumais. Tuo tarpu reikalavimas būtent tiekėjai turėti licenciją, niekaip šios tiekėjos teisės neriboja. Šiuo atveju negalima tokia situacija, kuomet tiekėja remiasi subtiekėjos kvalifikacija, kai tuo tarpu konkretus reikalavimas dėl atitikimo kvalifikacijai yra keliamas pačiam tiekėjui.

Taip pat teismas pabrėžia, kad, remiantis aukščiau paminėtu įstatyminių nuostatų aiškinimu, be kita ko pateiktu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo sąlygose, jų 3.1.4 punkte, yra nurodoma, kad tiekėjas privalo turėti paminėtą licenciją. Be to, SDSDBGĮ 2 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamintojas (toliau – gamintojas) – įmonė arba užsienio valstybės įmonės filialas, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę sutartį su užsakovu dėl saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamybos arba gavę užsakymą juos pagaminti. Teismo vertinimu, ši įstatymo sąvoka apibrėžianti, kas yra laikoma saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamintoju, priešingai nei teigia pareiškėja, neįtvirtina galimybės sudaryti paslaugų teikimo sutarties su licencijos neturinčiu tiekėju. Kaip jau minėta šiame sprendime, tiekėjui, ketinančiam teikti saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos paslaugas, privaloma turėti išduotą licenciją. Šis reikalavimas yra imperatyvus, o atsižvelgiant į tai, kad saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamyba apima ne tik gamybinį procesą, tačiau yra procesų visuma, todėl net nedidelė paslaugų dalis teikiant saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos paslaugas, gali būti teikiama tik turint reikalaujamą licenciją. Byloje nesant ginčo, kad pareiškėja reikalaujamos licencijos neturi, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti jos paraišką buvo teisėtas ir pagrįstas. Priešingas atsakovės sprendimas leisti pareiškėjai dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose, žinant, kad pareiškėjos kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, reikštų Pirkimo sąlygų bei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų principų pažeidimą.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas, jis atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovės VĮ „Regitra“ vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti sprendimai – 2019 m. liepos 9 d. pranešime Nr. 7-1181 nurodytas sprendimas atmesti pareiškėjos pasiūlymą, 2019 m. liepos 22 sprendimas Nr. 1195 dėl pretenzijos, 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 7-1196 dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 1213 dėl pretenzijos – paliktini nepakeistais, reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir iš naujo įvertinti pareiškėjos pasiūlymo ir tiekėjo UAB „Lodvila“ pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms netenkinamas.

4. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi jos skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja taip pat prašo grąžinti permokėtą žyminį mokestį, t. y. 278,5 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dviem mokėjimais (263 Eur + 38 Eur) = 301 Eur sumokėjo minėtą pinigų sumą, o įskaityta už skundo padavimą teismui 22,5 Eur. Todėl pareiškėjai grąžintina 301 Eur – 22,5 Eur = 278,5 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurią grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis).

5. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl šis prašymas netenkinamas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lodvila“ pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Šioje administracinėje byloje teismas atmetė pareiškėjos skundą, todėl konstatuotina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Lodvila“ prašoma atlyginti suma – 2 637,80 Eur. Mokėjimų realumą patvirtina 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. spalio 14 d. banko „(duomenys neskelbtini)“ išrašai. Byloje taip pat yra pateiktas advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 11 d. patvirtinimas, jog UAB „Lodvila“ yra apmokėjęs sąskaitas faktūras, iš viso sumokėta – 2 637,80 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos-faktūros serija MA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 217,80 Eur išlaidų. Minėtos sąskaitos-faktūros priedas „Suteiktų paslaugų ataskaita“ konkretizuoja, jog už ieškinio ir priedų analizę prašoma priteisti 120 Eur, už prašymo teismui dėl prieigos prie bylos medžiagos parengimą ir pateikimą – 60 Eur. Pažymėtina, kad šabloninio prašymo, kuriuo prašoma teismo suteikti advokatui prieigą prie elektroninės bylos kortelės, pateikimas, teismo vertinimu, nelaikytinas teikiama teisine paslauga, už kurią turėtų būti atlyginama pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį. Tokio prašymo pateikimas vertintinas kaip būtina prielaida advokatui įgyti techninę galimybę matyti, gauti ir teikti procesinius dokumentus, nuolat sekti ir būti informuotam apie bylos procesą ir joje atliekamus veiksmus ir į tai atsižvelgiant atstovauti klientui. Todėl tokio prašymo pateikimas iš esmės yra techninio pobūdžio veiksmas, už kurį pagrindo priteisti tokio pobūdžio išlaidas nėra. Savo ruožtu Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas koeficientas – 0,1. Nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1262,7 Eur. Maksimali priteistina suma už valandą už minėtas teisines paslaugas – 126,27 Eur (0,1 x 1262,7 Eur). Prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijas, todėl mažintina ir už PVM sąskaitoje-faktūroje serija MA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas paslaugas priteistina 126,27 Eur suma.

Iš 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros serija MA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog UAB „Lodvila“ patyrė 1 452 Eur išlaidų. Sąskaitos-faktūros priede „Suteiktų paslaugų ataskaita“ nurodyta, jog minėtos išlaidos patirtos rengiant atsiliepimą į skundą. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Šiuo atveju taip pat aktualus 2019 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris, kaip minėta, buvo 1262,7 Eur. Darytina išvada, jog maksimali priteistina suma šiuo atveju – 3 156,75 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų, yra pagrįsta įrodymais, todėl priteistina.

Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos-faktūros serija MA Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedo „Suteiktų paslaugų ataskaita“ matyti, jog už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių byloje netaikymo rengimą prašoma atlyginti suma – 968 Eur. Rekomendacijų 8.16 nurodyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas koeficientas – 0,4. Maksimali priteistina suma už nurodytas paslaugas, atsižvelgus į 2019 m. pirmojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, yra 505,08 Eur. Prašoma priteisti suma viršija nurodytą dydį, todėl mažintina iki Rekomendacijose nurodyto – 505,08 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lodvila“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, ir trečiajam suinteresuotas asmeniui iš pareiškėjos priteistina 2 083,35 Eur suma (126,27 Eur + 1452 Eur + 505,08 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1, 3 dalimis, 40 straipsnio 1, 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic sign“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic sign“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic sign“ grąžinti 278,5 Eur permokėto žyminio mokesčio sumą, kurią grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ naudai iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic sign“ 2 083,35 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėIveta PelienėErnestas Spruogis