Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio agrochemija“ dėl 189 931,45 Lt skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ dėl prievolių įskaitymo ir 98 197,61 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti reikalavimai dėl 189 931,45 Lt atsakovo UAB „Laugina“ skolos ieškovui UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ už atliktus statybos rangos darbus pagal 2007 m. sausio 2 d. rangos sutartį, 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutartį Nr. 07/04/11 bei perduotą konteinerį priteisimo ir atsakovo UAB „Laugina“ 288 129 Lt dydžio nuostolių priteisimo iš ieškovo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“, kurie atsirado dėl netinkamo ieškovo sutartinių įsipareigojimų pagal 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutartį Nr. 07/04/11vykdymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas UAB „Laugina“ neginčijo ieškiniu prašomos priteisti įsiskolinimo sumos ir iš esmės sutiko, jog turi prievolę atlyginti ieškovui 189 931,45 Lt įsiskolinimą, tačiau šią pinigų sumą prašė įskaityti į 288 129 Lt nuostolių sumą, kuriuos jis patyrė dėl to, jog ieškovui 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutartyje numatytu terminu nepabaigus atlikti rangos darbų, atsakovui kaip generaliniam rangovui atsirado prievolė sumokėti užsakovui UAB „Vilkaviškio agrochemija“ delspinigius, ko pasėkoje užsakovas neapmokėjo atsakovui 288 129 Lt. Ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ nesutiko su atsakovo priešieškinio reikalavimais, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jo civilinei atsakomybei atsirasti, atsižvelgiant į tai, jog jis savo sutartinių įsipareigojimų negalėjo tinkamai įvykdyti dėl to, kad tinkamai nebuvo atlikti kitų objekte dirbusių subrangovų darbai bei laiku nebuvo paruošti atitinkami darbų frontai.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu atmetė priešieškinio reikalavimus,o ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Laugina“ 189 931,45 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovas UAB „Laugina“, kuris prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai bei atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: įskaityti ieškovo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo 189 931,45 Lt sumai; priteisti atsakovui iš ieškovo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ 98 197,55 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro apelianto UAB „Laugina“ argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, padarant išvadą dėl sąlygų ieškovo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ civilinei atsakomybei atsirasti nebuvimo.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės

Vadovaujantis LR CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdę ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Be to, praleidęs prievolės įvykdymo terminą (neįvykdęs prievolės per nustatytą terminą) skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (LR CK 6.260 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl ieškovo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ sutartinės civilinės atsakomybės už 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutartimi Nr. 07/04/11 (toliau – rangos sutartimi) nustatytų prievolių neįvykdymą.

Byloje nustatyta, jog 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutartimi rangovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ įsipareigojo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2007 m. birželio 30 d. atlikti administracinių patalpų, esančių Giedrių k., Vilkaviškio raj., vidaus apdailos darbus, pažymėtus sutarties priede Nr. 1, o užsakovas UAB „Laugina“ įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti rangovui šioje sutartyje numatytomis sąlygomis nustatyto dydžio atlyginimą. Minėta sutartimi šalys susitarė, jog bendra statinio darbų kaina – 604 609 Lt su PVM. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. minėtame objekte atliko darbų už 72 513,58 Lt ir 2007 m. rugpjūčio 16 d. iš objekto pasišalino. Ginčo dėl šių darbų atlikimo tarp šalių nėra. Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ieškovo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ sutartinių prievolių pažeidimas pasireiškė prievolės įvykdymo termino praleidimu ir sutartyje numatytų statybos rangos darbų neatlikimu.

Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovo sutartinei atsakomybei atsirasti, kadangi dėl rangovo sutartinių prievolių netinkamo vykdymo ir prievolės įvykdymo termino praleidimo nėra rangovo kaltės, nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka, svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priežastis, sąlygojusias ieškovo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

Iš byloje esančio atliktų darbų akto Nr. 1 (1 t. b.l. 14) ir statybos darbų žurnale Nr. 3 esančių įrašų (1 t., b.l. 168) matyti, jog ieškovas laiku pradėjo atlikinėti rangos sutartimi numatytus darbus. Ieškovas tvirtina, kad jis pradėti ir tinkamai atlikti daugelio rangos sutartimi numatytų vidaus apdailos darbų negalėjo dėl atsakovo netinkamai organizuotų kitų objekte dirbusių subrangovų darbų, kadangi ieškovui dirbant objekte nebuvo sudėti langai, išbetonuotos grindys, nebuvo žinoma, kuriose patalpose bus rengiamos pakabinamos lubos, statomos durys, buvo daromi įvairūs pakeitimai. Šias aplinkybes išsamiai ištyrė pirmosios instancijos teismas ir nurodė tai sprendime.

Dalies patalpų, kuriose turėjo būti montuojamos pakabinamos lubos, klausimai buvo svarstomi ir tokios patalpos buvo numatomos arba priimti sprendimai šiais klausimais keičiami, jau dirbant ieškovo darbuotojams, t.y. 2007 m. gegužės 10 d., 17 d., 31 d. bei 2007 m. liepos 12 d., 26 d. pasitarimų metu (2 t., b.l. 9-14, 16-17, 20). Sienų dažymo technologijos bei spalvų parinkimo klausimai spręsti 2007 m. liepos 12 d. bei 2007 m. rugpjūčio 2 d. pasitarimuose (2 t., b.l. 16-17, 21). Iš 2007 m. liepos 19 d. protokolo matyti, kad objekte nebuvo pilnai sumontuotos visos perdangų plokštės, o 2007 m. liepos 26 d. nutarta iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. rekonstruojamame pastate sutvarkyti „atvirus kanalus patalpose 103, 107, 109, 120 ir atlikti elektros darbus patalpose 121, 128 taip, kad netrukdytų GGS statybai atlikti apdailos darbus“ (2 t., b.l. 20). Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės apelianto argumentas, jog ieškovo neatlikti darbai, susiję su pertvarų sumontavimu, trukdė kitiems subrangovams atlikti elektros instaliacijos, santechnikos darbus, sudėti duris. Tai, jog dėl ieškovo vėluojamų atlikti darbų jiems pavestus darbus vėlavo atlikti ir kiti subrangovai, yra ieškovo vėlavimo atlikti rangos sutartimi sulygtus darbus pasekmė, bet neįrodo pačių ieškovo vėlavimo priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų pagrįstai sprendė, jog, ieškovui atliekant prie rangos sutarties sudarytoje lokalinėje sąmatoje numatytus apdailos darbus, šiems darbams atlikti nebuvo tinkamai parengtos grindys. Sprendimo naudoti senas gelžbetonines konstrukcijas kaip pagrindą grindims nutarta atsisakyti tik 2007 m. birželio 7 d. vykusio pasitarimo metu (2 t., b.l. 15). Iš pasitarimo protokolų taip pat matyti, kad 2007 m. liepos 12 d. buvo svarstyti grindų dangos keitimo klausimai, o 2007 d. rugpjūčio 2 d. pritarta rekonstruojamo pastato betoninių grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimui (2 t., b.l. 9-17, 21). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas UAB „Laugina“ nepateikė teismui jokių duomenų, kad grindų betonavimo darbus buvo įsipareigojęs atlikti ieškovas. Iš lokalinėje sąmatoje numatytų darbų darytina išvada, kad ieškovas, atlikdamas grindų apdailos darbus, įsipareigojo dėti 1-3 mm išlyginamąjį glaisto arba skiedinio sluoksnį. Todėl darytina išvada, kad neparuoštas pagrindas grindims ieškovo darbuotojams neabejotinai trukdė pradėti plytelių klijavimo ir kitus darbus. Apeliantas, įrodinėdamas betoninių grindų buvimą, iš esmės nurodo argumentus, susijusius su betoninės pertvaros buvimu. Tačiau betoninės pertvara nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas užtikrino apdailos darbams atlikti tinkamai paruoštų betoninių grindų buvimą.

Iš antstolio M. Dabkaus 2007 m. rugsėjo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 28-49-2007 ir foto nuotraukų (1 t., b.l. 58, 66) matyti, kad dar 2007 m. rugsėjo 5 d. pastate buvo nesustatyti visi langai, durys, nesutvarkytas stogas. Pirmosios instancijos teismas šį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vertindamas kaip paprastą, o ne kaip prima facie rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų. Šiame protokole nurodyta aplinkybė, jog grindų pagrindo betonavimo darbai buvo baigti 2007 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, buvo užfiksuota na kaip faktinė aplinkybė, bet kaip generalinio rangovo UAB „Laugina“ darbų vadovo S. Bagušio paaiškinimai.

Įstatyme įtvirtinta statybos rangos sutarties samprata sąlygoja, jog būtent užsakovui tenka pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas (LR CK 6.681 str. 1 d.). Nustačius, jos rangovas sutartimi prisiimtų prievolių negalėjo tinkamai įvykdyti dėl užsakovo kaltės, šiam nevykdant jam įstatymo nustatytos pareigos dėl būtinų sąlygų statybos darbams atlikti sudarymo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl rangos sutartimi numatytų rangos darbų netinkamo atlikimo yra ieškovo kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo UAB „Laugina“ priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių, grindžiamų rangos sutarties termino pažeidimu ir joje numatytų darbų neatlikimu, priteisimo. Nors ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ rangos sutartį turėjo įvykdyti ir joje numatytus apdailos darbus pabaigti iki 2007 m. birželio 30 d., iki šio termino objekte nebuvo atlikti kiti statybos darbai, kuriuos buvo būtina atlikti prieš pradedant lokalinėje sąmatoje numatytus apdailos darbus.

Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodymus apeliacinio skundo argumentus, jog nuostolių atsakovui atsiradimą nagrinėjamu atveju sąlygojo ieškovo netinkamas jam pavestų atlikti rangos darbų organizavimas, rangovui nuo 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutarties pasirašymo iki 2007 m. rugpjūčio 7 d. atliekant sienų valymo nuo senų dažų darbus. Iš byloje esančio statybos darbų žurnalo Nr. 3 matyti, jog ieškovas apelianto nurodomu laikotarpiu atliko ne tik sienų valdymo, bet ir gruntavimo, glaistymo, sienų apdailos gipso kartono plokštėmis, tinkavimo, pertvarų montavimo ir kt. darbus (1 t., b.l. 152-187).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovo atliktų darbų kokybe, nes atsakovas nesirėmė šia aplinkybe nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o ir iš priešieškinio pagrindo ir dalyko matyti, jog atsakovas į prašomą priteisti iš ieškovo nuostolių sumą prašė įskaityti visą įsiskolinimo ieškovui už faktiškai atliktus rangos darbus pagal 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutartį Nr. 07/04/11 sumą, nemažindamas jų nekokybiškai atliktų darbų verte.

Dėl nuostolių atlyginimo, pažeidus vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimus

Sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas ( pacta sunt servanda), kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (LR CPK 6.189 straipsnio 1 dalis). Esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Nors ginčo šalių rangos sutartyje nenumatyta vienašališko sutarties nutraukimo galimybė, tai padaryti buvo galima remiantis įstatyme įtvirtintais vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais, kurie yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu).

Pagal LR CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kai kita šalis iš esmės pažeidžia šalių sudarytą sutartį. LR CK 6.217 straipsnio 2 dalyje yra pateikti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, turi būti įrodyta, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, todėl nukentėjusi šalis neturėjo teisės jos nutraukti. Kiekvieno ginčo atveju vertinant, ar sutarties pažeidimas buvo esminis, turi būti atsižvelgta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo suvaržyti iš esmės, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, o taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas vienašališkai nutraukė 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutartį Nr. 07/04/11 – 2007 m. rugpjūčio 16 d. pasišalino iš objekto. Šalių sudaryta rangos sutartis numatė darbų atlikimą laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2007 m. birželio 30 d., t. y. per nepilnus tris mėnesius. Dėl užsakovo kaltės rangovui atlikus tik nedidelę dalį prie sutarties esančiame priede numatytų apdaigos darbų (už 72513,58 Lt, kai visų darbų kaina 604 609,74 Lt) ir iki sutarties termino pabaigos užsakovui nesudarius sąlygų tam, kad rangovas galėtų pradėti atlikinėti didžiąją dalį sutartyje numatytų darbų, ieškovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti rangos sutartį (LR CK 6.217 str. 1, 3d.).

Įstatymas, numatydamas sutarties šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį, esant LR CK 6.217 straipsnyje numatytiems pagrindams, reglamentuoja ir sutarties nutraukimo tvarką. Apie sutarties nutraukimą šalis privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (LR CK 6.218 str. 1 d.). Vien pagrindo, leidžiančio šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, buvimas nereiškia paties sutarties nutraukimo. Sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą vienašališkai nurodytos dienos. Pranešimas kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga (conditio sine qua non), kadangi vienašalis sutarties nutraukimas yra valinis šalies veiksmas ir taip elgtis šalį įpareigoja šalių pareiga elgtis sąžiningai (LR CK 6.4 str.) bei šalių pareiga bendradarbiauti (LR 6.38 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai šalis nepraneša kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą, sutartis negali būti laikoma nutraukta, nes šiuo atveju šalies valia vienašališkai ją nutraukti nėra išreikšta.

Kadangi LR CK 6.218 str. nenustato pranešimo apie sutarties nutraukimą formai keliamų reikalavimų, laikytina, kad apie sutarties nutraukimą gali būti pranešama ne tik raštu, bet ir žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju apie rangovo pranešimą užsakovui dėl sutarties nutraukimo galima spręsti iš rangovo konkliudentinių veiksmų, kadangi, ieškovui pasišalinus iš statybos objekto, atsakovui tapo žinoma, kad jis neketina toliau vykdyti sutarties. Iš atsakovo į bylą pateiktos pažymos apie delspinigius (1 t., b.l. 111) matyti, kad ieškovas iš objekto pasišalino 2007 m. rugpjūčio 16 d.. Tai, kad jau 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovas sudarė rangos sutartį su UAB „Inviva“ dėl darbų, kuriuos atlikti turėjo ieškovas (1 t., b.l. 109), rodo, kad atsakovas žinojo apie rangos sutarties nutraukimą su ieškovu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas faktiškai pasišalindamas iš objekto nesilaikė išankstinio pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarkos reikalavimų, pripažįsta, kad ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ pažeidė LR CK 6.218 str. 1 d. reikalavimus ir LR CK 6.200 str. įtvirtintus sutarties tinkamo, sąžiningo vykdymo bei bendradarbiavimo ir kooperavimo principus. Dėl šių neteisėtų ieškovo veiksmų (LR CK 218 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos netinkamo vykdymo) užsitęsė darbų atlikimo terminai ir tai sąlygojo nuostolių atsakovui UAB „Laugina“ atsiradimą, susijusių su termino, vykdant 2006 m. liepos 20 d. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. 20/07/06/22, sudarytą su užsakovu UAB „Vilkaviškio agrochemija“, praleidimu. Kadangi ginčo šalių 2007 m. balandžio 11 d. rangos sutartis buvo nutraukta 2007 m. rugpjūčio 16 d., o naują sutartį dėl tų pačių darbų atlikimo atsakovas sudarė 2007 m. rugsėjo 3 d., tai dėl ieškovo kaltės darbų atlikimas buvo uždelstas 15 d.

Iš atsakovo UAB „Laugina“ į bylą pateikto 2007 m. lapkričio 12 d. akto (1 t., b.l. 116) matyti, kad užsakovas UAB „Vilkaviškio agrochemija“ už 2006 m. liepos 20 d. pasirašytos statybos rangos sutarties Nr. 20/07/06/22 įvykdymo termino praleidimą (100 dienų), generaliniam rangovui UAB „Laugina“ priskaičiavo 259 998,13 Lt delspinigių, t.y. 2599,98 Lt už kiekvieną dieną. Atsakovas UAB „Laugina“ šią delspinigių sumą pripažino ir jos buvo padengtos lėšomis, kurios buvo sutaupytos statybos metu dėl UAB „Laugina“ pasiūlytų techninių projekto sprendimų (1 t., b.l. 117, 118, LR CK 6.654 str.). Kadangi dėl ieškovo kaltės jam neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos 2006 m. liepos 20 d. pasirašytos statybos rangos sutarties Nr. 20/07/06/22 atlikimo terminas užtruko 15 d. ir dėl to atsakovas UAB „Laugina“ patyrė 38 999,70 Lt nuostolių (15 d. x 2599,98 Lt = 38999,70 Lt), ieškovui pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma, kuri apima ir skolos už atliktus darbus priteisimą, mažintina iki 150 931,75 Lt (189 931,45 LT – 38 999,70Lt = 150931,75 Lt.). Atitinkamai pakeistinas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., LR CK 6.130 str. 1 d.).

Ieškovui UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ grąžinama permokėta 2000 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis už ieškinį (7298,63 Lt -5298,63 Lt =2000 Lt) (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.) ir už ieškinį sumokėta 375 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 75 procentus nuo žyminio mokesčio skirtumo, ieškovui atsisakius nuo 25 000 Lt ieškinio reikalavimų dalies ((5298,63 Lt – 4798,63 Lt) x 0,75=375 Lt) (LR CPK 87 str. 2 d.).

Pakeitus Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą, atitinkamai pakeistinas iš ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimas. Kadangi teismas pripažino ieškovo teisę į 189 931,45 Lt skolos priteisimą, kuri sudaro 100 proc. nuo ieškinio sumos (atmetus tą ieškinio sumos dalį, nuo kurios ieškovas atsisakė), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4798 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, suma (LR CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino atsakovo reikalavimo teisę į 38 999,70 Lt nuostolių atlyginimą, kuri sudaro 13,54 proc. nuo priešieškiniu prašomos priteisti sumos, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintai priešieškinio daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pripažįstą, jog atsakovas, sumokėjęs už priešieškinį 6762,58 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 85), turi teisę į 915 Lt (0,1354 x 6762,58 Lt ) dydžio dalį sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.

Kadangi šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) priteisimo yra vienarūšiai, tai, taikant jų įskaitymą, galutinė žyminio mokesčio už ieškinį suma, kuri priteisiama iš atsakovo UAB „Laugina“ ieškovui UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“, yra 3883 Lt (4798 Lt -915 Lt = 3883 Lt).

Iš ieškovo priteistinas atsakovo sumokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, apskaičiuojama proporcingai jo atsakovo tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Kadangi atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 6763 Lt žyminį mokestį (2 t., b.l. 72), iš ieškovo priteistina dalis sudaro 915 Lt (0,1354 x 6763).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme buvo 16,80 Lt (t. 2, b.l. 77), kurios paskirstytinos ir priteistinos valstybei iš atsakovo 13 Lt, o iš ieškovo – 4 Lt (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ (įmonės kodas 261411420) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ (įmonės kodas 3001560259) 150 931,75 Lt (vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių devynių šimtų trisdešimt vieno lito 75 ct) skolos sumą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ (įmonės kodas 261411420) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ (įmonės kodas 3001560259) 3883 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ (įmonės kodas 3001560259, buveinė – Vytauto g. 12, Vilnius) 2375 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų) dydžio už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Kitoje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ (įmonės kodas 3001560259) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (įmonės kodas 261411420) 915 Lt (devynis šimtus penkiolika litų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ (įmonės kodas 3001560259) 4 Lt (keturis litus), o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ (įmonės kodas 261411420) 13 Lt (trylika Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.