- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- TA-100-822/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00369-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo LAVL netinkamomis sąlygomis, atlyginti už 2017 m. birželio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn. laikotarpį.
2. Pareiškėjas teigė, kad nurodytu laikotarpiu jis daug kartų buvo pristatomas į LAVL, laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, tokiomis pat sąlygomis būdavo atliekamos jo asmens kratos. Be to, LAVL 2017 m. birželio mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. pareiškėjui laiku nepatiekdavo vegetarinio maitinimo, o 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu – dietinio maitinimo. Pareiškėjas tvirtino, kad jis LAVL buvo diskriminuojamas, nes trumpalaikių gydymųsi metu jam nebuvo leidžiama naudotis asmeniniu televizoriumi, radijo imtuvu, vandens virduliu. LAVL pavėluotai aprūpindavo būtiniausiomis higienos priemonėmis, o skalbimo miltelių apskritai neskirdavo. Pareiškėjas teigė, kad kiekvieną kartą, kai atvykdavo į LAVL, laikino sulaikymo kamerose būdavo pralaikomas po 6–7 val., taip pažeidžiant nustatytą reikalavimą šioje patalpoje asmenis laikyti ne ilgiau kaip 2 val. Laikino sulaikymo kameros, kuriose tėra 8 sėdimos vietos, būdavo perpildytos, nes į jas paskirdavo net iki 20 asmenų, todėl turintis sveikatos problemų pareiškėjas būdavo priverstas stovėti ar sėstis ant nešvarių grindų. Šiose patalpose nebuvo įrengtų tualetų, todėl, pareiškėjo tvirtinimu, jis būdavo priverstas šlapintis į plastikines talpas, kadangi pareigūnai, motyvuodami dideliu užimtumu, į kitoje vietoje esantį tualetą nenuvesdavo. Pareiškėjas tvirtino, kad laikino sulaikymo kamerose nebuvo vandens tiekimo sistemos, todėl nuolat kentė troškulį. Be to, nurodė, jog atvykus ir išvykstant iš LAVL, per kratas būdavo išrengiamas nuogai, o šios patalpos durys būdavo praviros, todėl jį nuogą matydavo koridoriuje vaikštantys asmenys bei kratos patalpoje būdavęs nuteistasis iš Ūkio skyriaus, kuris pildydavo dokumentus apie paimamus daiktus. Tokio asmens buvimas kratos patalpoje yra neteisėtas, todėl pareiškėjas jausdavęs didelę gėdą, orumo pažeminimą. Pareiškėjas teigė, kad būdamas laikinojo sulaikymo kameroje nuo 10 val. iki 16 val., negaudavo priklausančių pietų, kadangi maistas į šią kamerą netiekiamas, o maistą gaudavo tik paskyrus į palatą.