- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-934-337-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00452-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- B. U.
- Nukentėjusysis
- I. Ž.
- Advokatai
- Vitalija Kopūstienė
- Kategorijos
Teisėjas Virginija Jurkštienė Baudž. byla Nr. 1A-934-337/2011
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2011 m. gruodžio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal B. U. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo B. U. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jam skirta 30 MGL ( trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d.1 p., 68 str., B. U. uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę 1 metams ir 6 mėnesiams.
Iš B. U. nukentėjusiajai I. Ž. priteistas 2665 Lt turtinės ir 11000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. U. nuteistas už tai, kad jis 2010 metų lapkričio mėn. 5 d., 17 val. 10 min., tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatve, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 37 punkto reikalavimus, t.y. privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir įvažiavęs į ją, partrenkė perėja jo važiavimo krypties eismo juosta einančią pėsčiąją I. Ž., padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio žastikaulio lūžiu chirurginio kaklelio ir gumburo srityse.
B. U. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir prašo nuosprendžio dalį dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę panaikinti, paskirtą 50 MGL (3900 Lt) baudą sumažinti, nuosprendžio dalį dėl 2665 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo panaikinti, neįrodžius nukentėjusiosios reikalavimo pagrįstumo, o priteistą atlyginti nukentėjusiajai 11000 Lt neturtinę žalą sumažinti priteisiant nukentėjusiajai 2000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teismo posėdyje jis iš dalies pripažino savo kaltę ir teisingai nurodė visas įvykio aplinkybes. Iš karto po įvykio padėjo nukentėjusiajai, prašė aplinkinių kviesti medicinos greitąją pagalbą, pranešė kelių policijai.
Skundžiamame nuosprendyje pasisakoma dėl KET pažeidimų, kurių jis neįvykdė. Jis, privažiuodamas kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, matydamas, kad perėja tuščia, važiavo sulėtinęs greitį, tačiau teismas tos aplinkybės nevertino. Teismas turėjo įvertinti ir tai, jog nukentėjusioji yra garbaus amžiaus ir būdama eismo dalyviu, kaip pėsčioji, privalėjo laikytis reikalavimų tamsiu paros metu būti su šviesą atspindinčiu atšvaitu.
Dėl paskirtos bausmės apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, į jo asmenybę. Nurodo, kad jis nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykio metu buvo blaivus, į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas, nėra teistas. Teigia, esant tokioms aplinkybėms, teismas galėjo skirti piniginę baudą netaikydamas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, kas iš esmės pablogina jo situaciją, nes jis yra dirbantis, nusikalstama veika padaryta beveik prieš metus laiko, dėl eismo įvykio labai pergyvena, kaltę dėl KET pažeidimo pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė. Nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir dėl to, kad nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi.
Dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad teismas, spręsdamas turtinės žalos dydžio klausimą vadovavosi nukentėjusiosios neįrodytomis patirtomis išlaidomis ir A. L. paaiškinimais. Pati nukentėjusioji ir A. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigų nukentėjusioji nėra mokėjusi. Byloje nėra pateikto konkretaus ir pagrįsto išlaidų apkaičiavimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu be pagrindo priteistas 2665 Lt turtinės žalos atlyginimas. Be to, teismas, neturėdamas pakankamai pagrįstų įrodymų byloje, turėjo vadovautis BPK 115 str. 2 d. ir pripažinti civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl priteistos atlyginti neturtinės žalos apeliantas nurodo, kad pagal 2010-11-05 eismo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. l d. 2 p. maksimali neturtinės žalos suma dėl vieno eismo įvykio, kurią esant pagrindui, galėtų atlyginti draudimo bendrovė, yra 2500 eurų (8632 Lt). AB „(duomenys neskelbtini)“ nepakankamai išanalizavo padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai, šios aplinkybės teismas taip pat nesiaiškino, apsiribojo tik draudimo bendrovės pranešimu apie nuostolių atlyginimą. Teismas turėjo vadovautis minėtu įstatymu ir į bylą civiliniu atsakovu įtraukti AB „(duomenys neskelbtini)“.
Nesutinka su priteista atlyginti 11000 Lt neturtinės žalos suma, nes ji yra aiškiai per didelė dėl eismo įvykio, nesukėlusio didelių pasekmių, dėl kurio jis pergyvena, yra nubaustas ir 30 MGL (3900 Lt) bauda bei iš jo priteista 2665 Lt turinei žalai atlyginti.
Taip pat byloje yra gautas ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į B. U. apeliacinį skundą, juo prašoma apeliacinio skundo argumentus dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu atmesti, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginęs žalą nukentėjusiajai. Nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ byloje dalyvauja kaip eismo įvykio kaltininko draudikas, o atsakomybė kyla iš draudimo sutarties, teisinių santykių, atsiradusių tokios sutarties pagrindu bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių. Minėto įstatymo 11 str. 1 d. numatyta maksimali neturtinės žalos draudimo suma - 2500 eurų mokama nukentėjusiųjų mirties atveju, esant labai sunkiam sveikatos sutrikdymo laipsniui, kai pažeidžiami ypač svarbūs gyvybiniai organai ar panašiais atvejais. Kitais atvejais draudimo išmoka apskaičiuojama proporcingai vertinant patirtą žalą, sukeltus nepatogumus, kuriuos žmogus patiria dėl sužalojimų, patirtas fizines ir dvasines kančias, taip pat atsižvelgiama į tokius kriterijus, kaip sužalojimo sunkumas, individualias nukentėjusiojo savybes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos asmeniui dydį.
Mano, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios sužalojimų pobūdį ir kitus minėtus kriterijus, įskaitant tai, kad nukentėjusioji nesiėmė veiksmų užkirsti kelią tokiam įvykiui, t. y. neturėjo jokio šviesą atspindinčio objekto eidama tamsiu paros metu, 4000 Lt yra pagrįsta ir pakankama suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti, o šią išmoką viršijančios sumos priteisimas būtų nepagrįstas. Visa reali ir įrodymais pagrįsta turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta, todėl draudimo išmoką viršijančios sumos priteisimas taip pat būtų neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
BK 67 str. 3 d. numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas B. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. vairuoti transporto priemonę vienerius metus ir šešis mėnesius, tokio sprendimo nemotyvavo. Kolegijos nuomone, teismas šią poveikio priemonę B. U. paskyrė nepagrįstai, neįvertinęs reikšmingų aplinkybių skiriant šią poveikio priemonę.
Pagal teisminę praktiką baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 30, 2009 m.).
B. U. už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas ( b.l. 52). B. U. neteistas. Nusikaltimą padarė nebūdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pažeidimas, dėl kurio padarymo jis pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d., pasireiškė tuo, kad jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir įvažiavęs į ją partrenkė perėja jo važiavimo krypties eismo juosta einančią pėsčiąją. Tačiau B. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad pėsčiosios jis nepastebėjo, nes buvo tamsu, o nukentėjusioji buvo be šviesą atspindinčių atšvaitų, dėl iš priekio atvažiuojančio automobilio, kurio šviesos jį apakino, nukentėjusiąją jis pastebėjo iki perėjos likus tik 4-5 metrams. Po įvykio B. U. suteikė pagalbą nukentėjusiajai. B. U. yra dirbantis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad B. U. nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kolegija mano, jog baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskyrimas B. U. nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, kuri B. U. skirtina kartu su bausme, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas naikintinas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir į kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs ir į tą aplinkybę, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jau yra nukentėjusiajai atlyginusi 4000 Lt, sumažino iki 11000 Lt. Kolegija su šiuo teismo vertinimu sutinka. Pagrindo šią sumą sumažinti nėra. Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji buvo operuota, teisme ji paaiškino, kad ranka nesugijusi, deformuota, yra įdėti metaliniai įtvarai, dėl gydymo metu vartotų vaistų sutriko skrandžio veikla. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiosios gydytojas paaiškino, nukentėjusiajai padarytas sudėtingas sužalojimas, nukentėjusiajai yra sutrikusi dešinės rankos funkcija, dėl ko sumažėjusi apsitarnavimo galimybė, jėgos sumažėjimas ( b.l. 132-151). Neabejotina, kad garbaus amžiaus nukentėjusiajai padaryti sužalojimai ir gydymasis lėmė daug nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, jai padaryta neturtinė žala įvertinta teisingai.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas visą 11000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti priteisė iš nuteistojo B. U.. Su tokiu teismo sprendimu kolegija nesutinka, kadangi pareigą atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą turi ir AB „(duomenys neskelbtini)“, kurią įtvirtina transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ( toliau - TPVCAPD) įstatymas. Iš byloje esančių pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad nukentėjusiajai I. Ž. buvo išmokėta 4000 litų suma neturtinei žalai atlyginti ( b.l. 113), tai nukentėjusioji patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ( b.l. 132-140). Iš TPVCAPD įstatymo 11 str. matyti, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys patvirtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“ B. U. buvo sudaryta ( b.l. 113, 117). Taigi AB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsipareigojęs eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų. Teismui nustačius, jog nukentėjusiajai I. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydis yra 11000 Lt, iš draudimo bendrovės, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovė jau atlygino 4000 Lt neturtinę žalą, nukentėjusiajai priteistinas 4632 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o likusi, viršijanti 8632 Lt (2500 eurų) sumą 6368 Lt suma - iš žalą padariusio B. U.. Todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Pagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad priteistas nukentėjusiajai 2665 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas. Nukentėjusioji pareikštą ieškinį turtinei žalai atlyginti grindė vaistų įsigijimo receptais bei kasos kvitais ir A. L. įmonės raštu, kuriame nurodyta, jog I. Ž. 23 kartus vyko į fizinės reabilitacijos skyrių Pasvalyje – nuvažiuoti 368 km už 165 Lt ir į Panevėžį – nuvažiuoti 85 km už 38 Lt, bei kad pagal vidutinį įkainį įmonė negavo 2500 Lt pajamų ( b.l. 98-92). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji paaiškino, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro 380, 73 Lt išleisti vaistams ir 2500 Lt, kurią turi sumokėti A. L. įmonei. Nukentėjusioji paaiškino, kad A. L. yra jos žentas, ją vežiodavo gydymosi tikslais, kartą ją vežė ir į Panevėžį, teigė, ji yra iš viso važiavusi 368 km. Teisme apklaustas A. L. parodė, kad iš viso važiavo 360 km, o dėl 2500 Lt sumos paaiškino, kad ją apskaičiavo pagal tai, kiek jis būtų uždirbęs sugaištu laiku. Tačiau nėra jokio teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajai turtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į A. L. įmonės negautas pajamas. Nukentėjusiąja byloje yra pripažinta I. Ž.. Todėl kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei į nukentėjusiosios pateiktus išlaidas vaistams patvirtinančius duomenis, mano, kad teisinga ir reali suma nukentėjusiosios patirtai turtinei žalai atlyginti yra 1000 Lt, kuri pagal TPVCAPD įstatymo 11 str. nuostatas taip pat priteistina iš AB „(duomenys neskelbtini)“.
Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, AB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu buvo įtraukta, tai patvirtina 2011-05-16 teisiamojo posėdžio protokolas ( b.l. 102-104).
Į apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog B. U. kaltę pripažino iš dalies, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, tačiau jos pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. B. U. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nukentėjusiosios neatsiprašė, pats nukentėjusiosios sveikata nesidomėjo, nusikalstamos veikos kritiškai nevertino. Nors B. U. skunde akcentuoja tai, kad jis, matydamas pėsčiųjų perėją, važiavo sulėtinęs greitį, tačiau jis buvo kaltinamas ir nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, kuri pasireiškė būtent tuo, kad jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir, įvažiavęs į ją, partrenkė perėja jo važiavimo krypties eismo juosta einančią nukentėjusiąją. Teismas, skirdamas bausmę B. U. BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai išsamiai aptarė nuosprendyje. Už BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą B. U. paskirtą bausmę - 30 MGL baudą, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visumą, švelninti sumažinant nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:
B. U. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams panaikinti.
Priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ I. Ž. naudai 4632 litus neturtinės žalos atlyginimo. Sumažinti iš B. U. priteistą I. Ž. neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 11000 litų iki 6368 litų.
Panaikinti 2665 litų turtinės žalos atlyginimo priteisimą iš B. U. ir priteisti I. Ž. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.