- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- T-361-224/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- A. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-406 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 23 d. Į bausmės laiką įskaityta 6 mėnesiai 1 diena. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. gegužės 19 d.
2017 m. lapkričio 8 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-406 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas ketvirtą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, lyginant ją su paskirtąja bausme, nėra didelė. Paskutinio svarstymo metu Komisija nuteistajam pasiūlė rekomendacijas – tęsti mokymąsi ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose bei laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistasis į Komisijos pasiūlytas rekomendacijas atsižvelgė bei jas vykdė. Komisija įvertino ir tai, kad anksčiau nuteistasis nemažai kartų buvo baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų jis neturi. Nuteistasis sugebėjo padaryti tinkamas išvadas bei laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Po paskutinio Komisijos posėdžio nuteistasis už nepriekaištingą elgesį buvo paskatintas, o tai rodo vis tik pasikeitusį nuteistojo mąstymą. Nuteistasis pataisos namuose mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę. Nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose bei lankė meno terapijos užsiėmimus, elgesio pokalbio pasikeitimo programą bei kitas programas, o tai neabejotinai davė jam teigiamos naudos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pataisos namų administracija nuteistojo vardu yra gavusi vykdomųjų raštų, kurių suma siekia 245,31 Eur, tačiau ieškinys neatlygintas, nepaisant to, jog nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo daugiau kaip 2 000,00 Eur. Tačiau Komisijos posėdžio metu nuteistasis paaiškino, jog jis neturi kam atlyginti (ieškinį), kadangi jau yra suėjęs senaties terminas šiems vykdomiesiems raštams. Nuteistojo socialiniai ryšiai tvirti, jis bendrauja su artimaisiais, turi pažįstamų, su kuriais palaiko artimus socialinius ryšius. Laisvėje nuteistojo laukia žmona ir vaikai, su jais jis bendrauja pasimatymų metu. Artimųjų pagalba nuteistajam turėtų padėti lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistasis pateikė pažymą, jog jeigu jis būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tuomet turėtų galimybę įsidarbinti. Gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2017 m. spalio 26 d. raštas Nr. Kė4-1094, kuriame pažymėta, jog nuteistajam būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą jo nurodytoje gyvenamoje vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 357-406 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nuteistasis A. V. yra atlikęs įstatyme nustatytą 2/3 dalį bausmės kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga matyti, jog nuteistasis A. V. anksčiau jau buvo teistas 3 kartus, o pirmą kartą – būdamas 20 metų. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 6 dalis). Vien jau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis 1 kartą buvo pažeidęs šiuo institutu jam nustatytas sąlygas ir pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei kelias specialybes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis tik mokėsi ir įgijo įvairių specialybių. Tačiau Alytaus pataisos namuose nuteistasis nedirba ir su prašymu dėl darbo į pataisos namų administraciją jis nesikreipė. Bandydamas tai pateisinti, nuteistasis pažymėjo, jog jis turi sveikatos problemų. Pats nuteistasis nurodęs, jog laisvėje jis oficialiai yra dirbęs apie 2 metus. Vertinant šias aplinkybes bei tai, kad nuteistasis vien Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2009 m. gegužės 19 d., teismas sprendžia, jog nuteistasis neturi teigiamos motyvacijos ir nusiteikimo darbui. O šią aplinkybę dar labiau pagrindžia faktas, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis net kelis kartus buvo baustas drausmine tvarka už atsisakymą dirbti gerbūvio darbus. Nors (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kurioje pažymėta, jog lygtinai paleidus nuteistąjį, šis turės realią galimybę įsidarbinti šio futbolo klubo valdybos pirmininko pavaduotojo pareigose, tačiau tokią pažymą teismas vertina kritiškai, kadangi ji yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia absoliučiai jokių garantijų, kad išėjęs į laisvę, nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. Tuo labiau tokias abejones stiprina nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu – tai, jog jis nerodė jokios iniciatyvos dėl įsidarbinimo. Nuteistasis nurodė, jog bausmės atlikimo metu jis nedirba, nes turi sveikatos problemų, tačiau, nepaisant to, siekdamas lygtinio paleidimo, jis Komisijai pateikė ne tik kad pažymą dėl įsidarbinimo galimybės laisvėje, bet ir sutikimą dirbti nemokamus darbus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra kontraversiškos, tarpusavyje prieštaraujančios vienos kitoms.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog Alytaus pataisos namuose nuteistojo atžvilgiu yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma siekia 245,31 Eur. Pažymėta, kad nuteistasis šių turimų finansinių įsipareigojimų nėra atlyginęs. Komisijos posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog jis neturi kam atlyginti ieškinį, kadangi jau yra suėjęs senaties terminas šio ieškinio išieškojimui. Teismas vertina, jog tuo atveju, jeigu jau ir suėjo nuteistojo turimų finansinių įsipareigojimų išieškojimo senaties terminai, o nuteistasis jų savanoriškai neatlygino, tai ypač neigiamai apibūdina nuteistojo požiūrį į jo turimų finansinių prievolių vykdymą, kadangi tai rodo visišką jo abejingumą bei apatiškumą. Verta pažymėti, jog vienerių metų laikotarpiu nuteistasis gavo 2 434,00 Eur, iš kurių jis išleido 2 068,34 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi 2 vaikus, tačiau Alytaus pataisos namuose nėra jokių duomenų apie jų išlaikymą.
Nors nuteistasis nurodęs, jog laisvėje jis nebendravo su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, tačiau paskutinis jo nusikaltimas padarytas būtent veikiant bendrininkų grupėje. Pasak nuteistojo, nusikaltimų darymą jam lėmė laisvalaikio praleidimo būdai. Nuteistasis pripažino, jog jis yra bandęs vartoti narkotines medžiagas, be to, netgi ir bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Kaip žinia, bausmę nuteistasis atlieka taip pat už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis turi opią problemą, susijusią su narkotinėmis medžiagomis, kurios nuolat jį skatina daryti priešingus teisei veiksmus. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir sprendė narkotinių medžiagų vartojimo problemą, tačiau nėra jokių garantijų, jog jam pavyko galutinai išspręsti šią savo problemą. Nuteistasis pažymėjo, jog dėl alkoholio vartojimo jis jokių problemų neturi. Tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausmine tvarka būtent ir už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo emocijos yra stabilios, tačiau jis bendrauja kiek manipuliatyviai. Nuteistojo savęs vertinimas ne visada yra adekvatus, jis apie save yra pernelyg geros nuomonės. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja gan noriai, komunikabilus, stengiasi apie save sudaryti garą įvaizdį. Nors nuteistojo gyvenimo stilius nepasižymi nuolatiniais savitvardos praradimo ar agresijos panaudojimo pavyzdžiais, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo ne kartą baustas drausmine tvarka už psichologinio ir fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Paklaustas apie problemines gyvenimo sritis, nuteistasis sugeba kai kurias jų įvardinti, tačiau jis linkęs jas minimalizuoti. Nuteistajam pasitaikydavo atvejų, kuomet siekiant įgyvendinti savo tikslus, jam iškildavo problemų pasirenkant tinkamas veikimo strategijas. Dėl pasitaikančio minimalizavimo nuteistasis ne visada tinkamai įvertina galimas savo elgesio pasekmes ir problemų sprendimo strategijas.
Labai svarbu akcentuoti aplinkybę, jog nuteistasis vis dar laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų tiek, kad neapsunkintų savo buvimo pataisos namuose. Nuteistasis turi dviprasmiškas nuostatas dėl jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūros bei visos teisėsaugos funkcijų. Nuteistasis mano, jog priežiūra pataisos įstaigoje nėra būtina. Be to, nuteistasis nėra linkęs bendradarbiauti su pataisos įstaigos personalu.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas net 33 kartus, tačiau šiuo metu jis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nepaisant to, verta pabrėžti, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tai yra narkotinių medžiagų vartojimas, atsisakymas dirbti gerbūvio darbus, gaminimas, įsigijimas arba laikymas uždraustų daiktų, alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas, administracijos nurodymų nevykdymas, nustatyto režimo reikalavimų pažeidimas, psichologinio smurto naudojimas, fizinio smurto naudojimas, nelegalaus sandorio sudarymas ir t. t. Nors nagrinėjamu atveju visos nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra negaliojančios, tačiau vien jau jų buvimo faktas, skaičius, įvairovė bei pobūdis neleidžia bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesį laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 2 kartus. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos tikslų siekimą.
Be kita ko, labai svarbu pabrėžti aplinkybę, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, tai yra 43 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių netgi 23 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis realiai dar galėtų sumažinti. Taip pat būtina atsižvelgti bei įvertinti nuteistojo elgesiui reikšmės turinčius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti darbo įgūdžių, darbo patirties stoka; stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas; ankstesni nusikalstami veiksmai; netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje; turimos nuostatos.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo A. V. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus.
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. V. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2017 m. lapkričio 8 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-406 dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2017 m. lapkričio 8 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-406 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.