Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017-06-01 patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. S17012588 kaip nepagrįstą, nes šiame patvarkyme pareikštam 14,46 Eur reikalavimui suėjo ieškinio senaties terminas. Teigė, kad antstolė nuo vykdomojo rašto išdavimo nesiėmė veiksmų surasti pareiškėją ir jam įteikti raginimą įvykdyti sprendimą, išieškojimas vykdomas 14 metų, todėl remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio dalies nuostata turi būti taikomas senaties terminas. Antstolė B. T., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017-06-22 patvarkymu Nr. S-17014200 atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomųjų bylų medžiaga persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad nustačius, jog skolininkas dirba Duomenys neskelbtini, jam buvo išsiųstas 2017-06-01 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-17012588. Teigė, kad pareiškėjo argumentai dėl senaties termino taikymo yra nepagrįsti, nes 2003 metais išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepraleidusi įstatymo nustatyto senaties termino pateikė antstolei B. T. vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-02-19 vykdomąjį raštą Nr. A-1-21-35/2003. Antstolė teigė, kad išieškojimas vykdomas nuo 2003 metų, tačiau nustačius, jog skolininkas įsidarbino Duomenys neskelbtini nuo 2017-04-01, jam buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-17012588.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundo netenkino. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0005/03/04054 duomenų teismas negalėjo padaryti išvados, kad antstolė dėl aplaidumo ar kitokių priežasčių ilgiau nei du metus neatliko jokių vykdymo veiksmų, todėl konstatavo, kad vykdomoji byla dėl šios priežasties negali būti nutraukta. Nustatė, kad išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas nuo 2003 metų, tačiau pareiškėjas per visą laikotarpį jam paskirtos baudos ar jos dalies nesumokėjo, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, be to, pareiškėjas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos adreso, todėl teismas sprendė, kad minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, jog nėra pagrindo pripažinti, jog dėl antstolės aplaidumo vykdomoji byla yra neįvykdyta. Teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo sumokėti baudą.Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodytu argumentu, kad antstolė praleido CK 1.125 straipsnio 8, 9 dalyje nustatytą senaties terminą, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatė, kad vykdomojo rašto pateikimo 3 mėnesių perdavimo terminas nepraleistas, kadangi vykdomasis raštas išduotas 2003-03-10 ir persiųstas antstolei vykdyti 2003-03-10, o 2003-03-31 gautas antstolės kontoroje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad antstolė 14 metų nesiėmė jokių priemonių, kad sprendimas būtų įvykdytas. Antstolė, turėdama galimybę, netikrino nuteistųjų registro duomenų, nors pareiškėjas yra ne kartą teistas ir laisvės atėmimo bausmes atlikinėjo nuo 2005 m. iki 2006 m., nuo 2007 m. iki 2009 m., nuo 2010 m. iki 2011 m., nuo 2012 iki 2015 m., nuo 2016 m. iki šios dienos. Apelianto teigimu, toks antstolės neveikimas negali būti pateisinamas. Mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas yra atsakingas dėl tokio ilgo vykdymo proceso, nes nesiėmė veiksmų dėl baudos sumokėjimo, yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas apie jam skirtą baudą, todėl nenumanė apie vykdomą vykdomąją bylą. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog antstolė per 14 metų laikotarpį atliko kokius nors vykdymo veiksmus. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo A. M. skundas nutraukti jo atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus dėl vykdymo senaties termino atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/03/04054 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-1-21-35/2003 dėl 14,48 Eur (50 Lt) baudos išieškojimo iš A. M. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Antstolė 2017 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. S-17012588 pareikalavo Duomenys neskelbtini nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir šį patvarkymą išsiuntė Duomenys neskelbtini ir pareiškėjui A. M.. Apeliantas nurodo, kad minėtas nurodymas yra neteisėtas, nes vykdomojoje bylose yra pasibaigęs įstatymų nustatytas senaties terminas, todėl šio nutarimo skirti baudą vykdymo procesas nutrauktinas. Antstolė B. T. 2017-06-22 patvarkymu atsisakė tenkinti apelianto skundą dėl antstolės veiksmų ir A. M. skundą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės veiksmai vykdomojoje byloje yra atlikti pagal antstolei suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl 2017-08-30 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą ir prašo minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – apelianto skundą tenkinti, vykdymo procesą nutraukti suėjus senaties terminui. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atvejį, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminams.Sprendžiant klausimą dėl vykdomosios bylos, kurioje išieškoma administracinės teisės pažeidimų byloje paskirta bauda, nutraukimo ar pagrindo nutraukti nebuvimo pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) savo praktikoje suformulavo taisykles dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų ir eigos. LVAT nurodė, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdymui vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo iš A. M. buvo pateiktas laiku, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino, ko neginčija ir pats apeliantas. Toliau apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė vykdomojoje byloje neatliko jokių veiksmų dėl baudos išieškojimo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – periodiškai buvo teikiamos užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kredito įstaigoms, LR kelių transporto priemonių registrui, Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM. Kadangi vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolė nuolat atliko vykdymo veiksmus, konstatuotina, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko jokių veiksmų dėl paskirtų nuobaudų įvykdymo.Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde akcentuoja, kad antstolė galėjo patikrinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą ir, nustačiusi pareiškėjo buvimo vietą Alytaus pataisos namuose, informuoti jį apie pareigą sumokėti paskirtą baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė B. T. 2017 m. birželio 1 d. nustatė, jog skolininkas A. M. dirba Duomenys neskelbtini ir tą pačią dieną pateikė užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad skolininkas A. M., būdamas Duomenys neskelbtini, turėjo piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti (ATPK 314 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iškart pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė skolininkui raginimo sumokėti paskirtą baudą neprivalėjo siųsti (CPK 661 straipsnio 1 dalis).Aplinkybė, jog apeliantas atliko bausmę pataisos namuose, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Apeliantas teigia, jog nežinojo apie jam skirtą baudą, niekada nebuvo gavęs jokio rašto iš antstolės, tačiau pažymėtina, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolė 2004-03-12 ir 2007-04-05 priėmė patvarkymus dėl A. M. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Hansabankas“ (dabar - „Swedbank“, AB), arešto, todėl spręstina, kad skolininkas turėjo pagrindą domėtis jam priklausančių banko sąskaitų areštu, t. y. turėjo galimybę susižinoti apie antstolės B. T. vykdomą vykdomąją bylą ir apie paskirtą jam baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą ir nutraukti vykdomąją bylą nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.