Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

sprendimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovei Jurgitai Daukintaitei-Sluckuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. M. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-2373-2019 (ROIK 19108065301), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas netenkinamas.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK 569 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 567 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme ir nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnas 2019 m. lapkričio 15 d., 17.59 val., I. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 73-ANR_P-4785-2019 dėl to, kad ji Mažeikių m,, Laisvės–Energetikų gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,89 promilės ± 1,7 proc. paklaida), (administracinio nusižengimo medžiagos l. 1-2).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-2373-2019 I. M. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje dėl to, kada ji Mažeikių m., Laisvės–Energetikų gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,82 promilės) ir jai paskirta 800 Eur bauda bei specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, (administracinio nusižengimo medžiagos l. 3-4).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnas 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą I. M. nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, (administracinio nusižengimo medžiagos l. 6).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnas 2019 m. lapkričio 15 d. pranešime dėl neblaivaus vairavimo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d., apie 17.59 val., tyrėja A. D. sustabdė automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. M. Alkotesteriu vairuotojai, pučiant per atstumą, buvo nustatyta „Alkoholis“, o pakartojus testą, pučiant per šiaudelį, nustatytas 0,82 promilės girtumas. I. M. teigė, kad vieną butelį alaus vartojo prie 15-20 minučių prieš išvykdama iš namų, (administracinio nusižengimo medžiagos l. 7).

2019 m. lapkričio 15 d., 18.00 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0773, I. M. nustatytas 0,82 promilės girtumas (b. l. 32). Minėto alkotesterio metrologinė patikra galioja iki 2019 m. lapkričio 21 d., matavimo ribų tikslumas 0,01...1,00 promilės ribose ± 0,017 promilės, o 1,01...6,00 promilių ribose – ± 1,7 promilės (b. l. 31).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodydami alkotesterio rodmenų paklaidą, pareigūnai administracinio nusižengimo protokole suklydo, nurodydami jos ribų tikslumą – ne ± 0,017 promilės, o ± 1,7 procento. Teismas pripažįsta, kad ši klaida lemiamos įtakos pareiškėjos neblaivumo įvertinimui neturi, šis netikslumas nekeičia esmės konstatuojant neblaivumo laipsnį ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo. Nustačius 0,82 promilės neblaivumą ir pritaikius tinkamą ± 0,017 promilės paklaidą, pareiškėjai konstatuotinas 0,803 promilės neblaivumas, o suklydus ir pritaikius ± 1,7 procento paklaidą, būtų konstatuotas 0,80606 promilės neblaivumas, t. y. abiem atvejais nustatytas neblaivumas viršija leistiną 0,4 promilės ribą net du kartus, taigi į grafą „Nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės ... „ įrašytas „0,89 promilės ± 1,7 procento taip pat nenulėmė padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo.

2019 m. lapkričio 15 d. 20,00 val. (duomenys neskelbtini) patikrinimo alkotesteriu metu I. M. nustatytas 0,11 promilės girtumas, o 20.23 val. – 0,00 promilės (b. l. 18, 19).

(Duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 40, kuris pasirašytas 2019 m. lapkričio 27 d., nurodyta išvada, kad I. M. blaivi (b. l. 51–52).

Atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Tokia veika užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenimis neabejotinai patvirtinama, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tokia nuostata suformuota ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Nustatyta, kad pareiškėjai, vairavusiai transporto priemonę, įvykio vietoje policijos pareigūnai, alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0773, kurio patikros sertifikatas galiojo patikros metu (b. l. 31), patikrinę blaivumą 2019 m. lapkričio 15 d., 18.00 val. jos iškvėptame ore nustatė 0,82 promiles etilo alkoholio (b. l. 32). Pareiškėja teigia, kad šie duomenys nepatikimi, nes policijos pareigūnai neblaivumą tikrino nepaklausę, ar ji nevartojo vaistų, ar valgė, dėl to alkotesterio rodmenys netikslūs, be to policijos pareigūnas, atlikęs blaivumo patikrą, į alkotesterį dedamą antgalį išpakavo jai nematant.

Iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnių A. D. ir R. M. duotų paaiškinimų matyti, kad įvykio vietoje bendraudamos su pareiškėja pareigūnės jautė alkoholio kvapą. Be to šios liudytojos ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. B., kuris tikrino neblaivumą alkotesteriu, patvirtino, kad pareiškėja teigė, jog vartojo prieš vairuodama vartojo alkoholį. Apklausti liudytojais, policijos pareigūnai nurodė, kad pareiškėja, sukdama parkuotis į aikštelę prie parduotuvės, keisčiau nei įprastai vairavo automobilį – važiavo ne tiesiai į aikštelę, bet į ją įvažiavo pasirinkdama ilgesnį maršrutą, taip aplenkdama automobilį stabdžiusius pareigūnus.

Liudytoja A. D. patvirtino, kad bekontakčiu alkotesteriu patikrinimo metu pareiškėjai buvo nustatytas alkoholis, todėl buvo tikrinamas automobilio vairuotojos blaivumas pučiant į alkotesterį. Iš liudytojų A. D. ir R. B., kurie tikrino pareiškėjos blaivumą, paaiškinimų nustatyta, kad blaivumo partikrinimas buvo atliekamas laikantis nustatytos tvarkos – nuo pirmo bekontakčio patikrinimo buvo praėjęs laiko tarpas, todėl antro patikrinimo rezultatai teismo įsitikinimu yra teisingi ir patikimi. Liudytojas R. B. patvirtino, kad ant alkotesterio uždėjo naują antgalį, tik neprisimena, kas jį išpakavo – ar jis pats, ar pareiškėja. Liudytojai A. D., R. M. ir R. B. teigė, kad vairuotoja patikrinimo vietoje girtumo neginčijo, priešingai, ji verkė ir jautė gėdą dėl to, kad vairavo būdama neblaivi, be to teigė, kad geriau būtų nevažiavusi automobiliu, o į parduotuvę atėjusi pėsčiomis. Duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, pareiškėja taip pat patvirtino, kad 15-20 minučių iki automobilio vairavimo ji išgėrė 0,5 litro skardinę 2,5 proc. stiprumo alaus. Taigi, pati pareiškėja patvirtina, kad ji iki policijos pareigūnų atliktos patikros alkotesteriu vartojo alkoholį, ir nuo alkoholio vartojimo laiko buvo praėję apie 15-20 minučių. Pažymėtina ir tai, kad, surašius administracinio nusižengimo protokolą, jai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, kuriame fiksuojama, jog pareiškėja prisipažino, jog automobilį vairavo išgėrusi alaus, tačiau jautėsi blaivi, todėl nepamanė, jog negali vairuoti, ir nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (administracinio nusižengimo medžiagos l. 5). Teismas atkreipia dėmesį, jog nors minėtas paaiškinimas surašytas kompiuterio pagalba, tačiau grafoje „Paaiškinimas surašytas teisingai“ pareiškėja pasirašė ir jokių pretenzijų dėl jo neišreiškė.

Nors pareiškėjos atstovė teigė, kad policijos pareigūnai tikrindami neblaivumą nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), tačiau pati pareiškėja, duodama paaiškinimus nenurodė, kad įvykio vietoje tikrinant girtumą ji būtų blogai pasijautusi ar buvusi kažkokia išskirtinė jos sveikatos būklė. Vien tai, kad pareiškėja pareigūnams atliekant neblaivumo patikrinimą jautėsi susijaudinusi neįrodo jos blogos sveikatos būklės, dėl ko ji nebūtų galėjusi pūsti į alkotesterį ir pareigūnai būtų turėję pareigą ją patys pristatyti į gydymo įstaigą neblaivumo patikrinimui. Savaime suprantama, kad tokioje situacijoje asmuo pasimeta, susijaudina, jaučia tam tikrą įtampą, bet tokia būklė, teismo manymu, yra adekvati situacijai.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai turėdami prietaisą asmens alkoholio koncentracijai nustatyti – alkotesterį, spręsdami apie asmens neblaivumą neprivalo remtis vien išoriniais požymiais nurodytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. Nr. V-505 įsakymu patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte ir atlikti bendros asmens būklės vertinamą. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjos blaivumo patikrinimo procedūra nebuvo pažeista.

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjos neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareigūnams būtų kilę tokių abejonių.

Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte, kur nurodyta, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai alkoholio matuokliu pareiškėjai neblaivumą patikrino 2019 m. lapkričio 15 d. 18.00 val., administracinio nusižengimo protokolas pradėtas rašyti 18.49 val., nutarimas – 19.06 val. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai nurodė, kad įvykio vietoje buvo prastas interneto ryšys, todėl ilgai negalėjo pradėti pildyti dokumentų, o vairuotojai leido išvykti praėjus dešimčiai minučių nuo nutarimo surašymo pradžios.

Teismo vertinimu, policijos pareigūnų toks paaiškinimas yra įtikinantis, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, juo labiau, kad policijos pareigūnai prieš duodami paaiškinimus teismo posėdyje buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, nepagrįsto delsimo, dėl kurio būtų pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai tyčia suvaržė administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui galimybę realizuoti savo procesinę teisę pačiam laiku nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, nebuvo.

Pažymėtina, kad Taisyklių 29 punkte nurodytas vienos valandos terminas, po to, kai asmeniui atlikus tikrinimą su tikrinimo rezultatais nesutinkantis asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turi būti skaičiuojamas ne nuo administracinio protokolo surašymo procedūros pabaigos, o nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo, su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko, momento.

Kasacinės instancijos teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad jog toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 40 (toliau – Aktas) nustatyta, kad pareiškėja I. M. atvyko į apžiūrą (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 15 d. 19.45 val. Pirmojo tyrimo metu 20.00 val. alkotesteriu jai buvo nustatytas 0,11 promilės neblaivumas, pakartojus tyrimą, 20.23 val. gautas rezultatas 0,00 promilės (b. l. 51–52). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7583/2019 (1) nurodyta išvada, kad I. M. kraujyje, kuris buvo paimtas tyrimui 20.10 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 53). Aktą surašiusi gydytoja R. M., 2019 m. lapkričio 27 d. nurodė išvadoje, jog I. M. blaivi, vairuoti gali. Apklausta liudytoja gydytoja R. M. paaiškino, kad atliekant tyrimą pirmą kartą, I. M. nepavyko iškarto pripūsti į alkotesterį, nes ji buvo labai susijaudinusi, tačiau pavartojus trumpalaikio poveikio inhaliatorių po kelių sekundžių I. M. pavyko įpūsti. Tokios aplinkybės tik patvirtina, pareiškėjos neblaivumą vairavimo metu, nes po patikros alkoholio matuokliu, kai 2019 m. lapkričio 15 d., 18.00 val. jos iškvėptame ore buvo nustatyta 0,82 promiles (± 0,017 promilės) etilo alkoholio, gydymo įstaigoje pirmojo tyrimo metu 20.00 val. alkotesteriu jai buvo nustatytas 0,11 promilės neblaivumas, t. y. praėjus dviem valandoms alkotesteris dar rodė alkoholį jos išpučiamame ore.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad policijos pareigūnams jai atlikus patikrinimą alkotesteriu, buvo gautas netikslus rezultatas, nes ji sustabdžiusi automobilį aikštelėje prie parduotuvės, tuoj pat pavartojo inhaliatorių „Foster“, kurį jį įprastai vartoja vakare 18 val. Iš byloje esančios 2019 m. lapkričio 27 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjai yra diagnozuota alerginė astma ir jai yra taikomas medikamentinis gydymas inhaliatoriais, susidedančiais iš veikliųjų medžiagų Beklometazonas plius Formoterolis („Foster“), 2 įkvėpimai (b. l. 19). Medikamento „Foster“ vartojimo vadove nurodyta, kad „Foster“ poveikis vairavimui ir mechanizmų valdymui netikėtinas, taip pat, jog „Foster“ sudėtyje yra šiek tiek alkoholio. Kiekviename inhaliatoriaus išpurškime yra 7 mg etanolio (b. l. 21–25). Akivaizdu, kad vartojant šį medikamentą nėra gaunamas pakankamas alkoholio kiekis, kad pareiškėjai net ir jį pavartojus būtų nustatytas 0,82 promilės girtumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja pati dirba (duomenys neskelbtini) priėmimo-konsultacinio ir skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja (b. l. 12), todėl jai turėjo būti žinomas vaistų poveikis, kai jie vartojami prieš tai išgėrus alkoholio, juo labiau, kad medikamento „Foster“ vartojimo vadove nurodyta, kad vartojant šį medikamentą nerekomenduojama vartoti alkoholio.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Taigi, policijos pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatytas 0,82 promilės neblaivumas (± 0,017 promilės) buvo objektyviai nulemtas pačios pareiškėjos neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo. Pažymėtina tai, kad per 2 valandas nuo patikros atlikimo pareiškėja galėjo išblaivėti natūralių procesų organizme metu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos, liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnams patikrinus pareiškėjos neblaivumą, buvo nustatyta, jog automobilį ji vairavo būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis, nei leidžiamas transporto priemonės vairuotojui alkoholio kiekis, šis kiekis net du kartus viršija leistiną alkoholio kiekį transporto priemonę vairuojančiam asmeniui.

Paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra pareiškėjos priešingo teisei elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir jos bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Pareiškėja nurodė, kad jai skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių negrįžtamai paveikė jo gyvenimą, ji nėra linkusi nusižengti, neserga psichikos bei priklausomybės ligomis.

Teismas pripažįsta, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo ir galimų nepatogumų kilimo praradus tokią teisę, pareiškėjai buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jos nesulaikė. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų nėra nurodyta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde. Pažymėtina, jog nors pareiškėja pateikė darbdavio charakteristiką, kurioje ji charakterizuojam teigiamai, ši aplinkybė yra vertinama kaip teigiamai charakterizuojanti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau nurodyta aplinkybė negali būti traktuojama kaip išskirtinė ar sudaranti pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Administracinė nuobauda paskirta pareiškėjai už jos padarytą administracinį nusižengimą, yra tiek griežta, kiek to reikalauja įstatymas, tačiau taip pat yra adekvačiai parinkta įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes. Šių visų duomenų kontekste darytina išvada, jog pareiškėjai nutarimu administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, ji nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra galimybės taikyti.

Teismas daro išvadą, jog pareiškėja ir iki šiol nesuvokia savo padaryto itin šiurkštaus administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnio, galėjusių atsirasti pavojingų pasekmių ne tik jos pačios gyvybei bei sveikatai, bet ir kitiems sociumo nariams, teismas mano, kad pareiškėja siekia klaidinti teismą, nurodydama, jog alkotesterio parodymai, viršijantys leistiną alkoholio normą, galėjo atsirasti dėl vaistų nuo astmos pavartojimo pasėkoje, nors, kaip minėta aukščiau, šis faktas nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, Teismas sprendžia, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai teisėtai surašė administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir, ištyrę visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutarimą nubausti pareiškėją, tinkamai kvalifikuodami veiką pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes pareiškėja vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimas, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-2373-2019 (ROIK 19108065301), nekeistinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos I. M. skundo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-2373-2019 netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.