Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M., kuriai išaiškintos procesinės teisės, numatytos LR ATPK 272 str., teisės suprastos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 181 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. neužtikrino savo mažametės dukros K. M.-S., gimusios 2009-05-11, gyv. (duomenys neskelbtini), teisės į mokslą, kadangi 2016-10-12 patikrinus 2016-10-05 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, buvo nustatyta, kad mergaitė, kuriai šiais kalendoriniais metais suėjo 7 metai, nelanko mokyklos, jos motina nepateikė dokumentų, kad vaikas vis dar būtų ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tokiais savo veiksmais K. M. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama K. M. teismo posėdžio metu pripažino padariusi pažeidimą, paaiškino, kad supranta, jog dukra turi lankyti mokyklą ir šiuo metu intensyviai ieško mokyklos, kurią lankyti galėtų dukra.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. A10-33476/16(2.13.2.12-AD15), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo 2016-10-19 aktu, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos 2016-10-03 raštu, pažeidėjos paaiškinimu.

Iš Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos 2016-10-03 rašto nustatyta, kad į šią instituciją kreipėsi R. M. dėl galimai netinkamai prižiūrimos jos anūkės K. S., gim. 2009-05-11. R. M. el. pranešime nurodyta, kad jos 7 metų anūkės motina neleidžia į mokyklą, laiko izoliuotai, neleidžia jai matytis su vaiku.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo 2016-10-19 akte nurodyta, kad apsilankius (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šiuo adresu gyvena Kristina Mockutė su šeima: vaikai (duomenys neskelbtini), gim. 2009-05-16 , mokyklos nelankanti, K. K., gim. 2011-08-13, R. K., abu auginami namie. Apsilankymo metu (2016-10-12) kartu su VTAS Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialiste E. M. nustatyta, kad K. M. kartu su vaikais ir sugyventiniu gyvena trijų kambarių namo dalyje, kuri yra nuomojama. Pirmajame namo aukšte yra virtuvė kartu su prieškambariu, vonia ir sanitarinis technikos mazgas, antrajame aukšte yra trys kambariai. Viename kambaryje, kuris yra nešildomas ir naudojamas kaip vaisių ir daržovių sandėlys, kur matyti daug dėžių su obuoliais ir kt., kitame kambaryje yra dvigulė lova, ant grindų keletą vaikiškų plonų čiužinių, ant kurių, pasak motinos, miega vaikai. Ant čiužinių matėsi vietoj pagalvės sulankstyta antklodė, vaikiška antklodė be užvalkalo, ant čiužinių patalynės nebuvo. Kambarys apšildomas židiniu. Trečiame kambaryje matyti keletas vaikiškų sūpynių, bei treniruoklis (bėgimo takelis), taip pat stovi vaikiška lovelė, rašomasis stalas ir spinta su drabužiais. Visi antrame aukšte trys kambariai yra pereinami. Prie namo yra uždaras kiemas, kuriame matyti dviratukai ir auganti dilgelė, kurią K. M. vartoja maistui. Visose kambariuose nematyti nei vieno vaikiško žaislo. Paklausus Karilės kaip ji su broliais miega, mergaitė atsakė, kad jie miega ant čiužinių be patalynės. K. M. teigė, kad namuose yra sulankstomos vaikiškos lovytės, kurios stovi kambaryje, kur laikomos dėžės su obuoliais ir kt., tačiau vaikai nenori ant jų miegoti, nori miegoti ant čiužinių ant grindų prie jų su sugyventiniu lovos, kartais atbėga pas juos į lovą. Moteris teigė, kad ji nenori apkrauti kambario baldais, nori, kad vaikams būtų daugiau erdvės. Pasak K. M., vaikai turi daug čiužinių, su jais žaidžia, konstruoja iš jų namelius ir kt., o vaikų patalynės kasdien yra sudedamos kitur, nes namuose yra didelis šuo. Pastebėta, jog vaikų kambarys įrengtas taip, kad vaikai galėtų laipioti, judėti, karstytis, tačiau kyla abejonės dėl jų (vaikų) saugumo, nes buvo užfiksuota, kad vaikai buvo palikti vieni. K. M. nurodė, kad su vaikų K. K., ir R. K. tėvu A. K. drauge negyvena, ji gyvena su kitu vyriškiu, kuris padeda jai rūpintis vaikais. Vaikai, pasak moters, yra prisirišę prie jo, vadina tėčiu. Buvęs sugyventinis A. K., anot moters, gyvena tame pačiame name, 2 bute, moka vaikams išlaikymą pagal abiejų susitarimą. K. M. teigė, kad vaikai šiuo metu nelanko ugdymo įstaigos, tačiau šiandien su vaikais eina į polikliniką dėl sveikatos pažymų į darželį. Moteris sakė, kad vaikai lankė privatų darželį „Laukas", kuris atitinka jos lūkesčiams ir artimiausiu metu vėl lankys. Pašnekovė neneigė, kad ji yra žaliavalgystės šalininkė. Nurodė, kad vaikai maitinami pagal žaliavalgystės principus, per dieną valgo 5-6 kartus; valgo žalias kruopas, sėklas, daržoves ir vaisius. Teigė, kad vaikai visiškai neserga, yra aktyvūs, linksmi. Į klausimus, ar dėl žaliavalgystės vaikams tinkamumo ji konsultavosi su medikais, ar vaikai sutinka maitintis žaliavalgio maistu, moteris neatsakė. Į klausimą, ar vaikai gauna šilto maisto, moteris atsakė, kad ne. K. M. dėl dukros mokyklos nelankymo teisinosi, kad mergaitė yra labai jautri, teigė, kad lavina vaikus namuose, parodė vedamą dienoraštį, kur rašo kiekvieną dieną ir užrašo savo pastebėjimus kaip vystosi vaikai. Moteris paminėjo, kad vakarais vaikams vokiečių kalba skaito knygas, sakė, kad kartu su dukra groja smuiku. Apsilankymo metu vaikai suposi pakabinamose sūpynėse, laipiojo, vėliau žaidė su popieriaus rulonu. Pradžioje vaikai atrodė išsigandę, nekalbūs, su nepasitikėjimu stebėjo svetimus žmones. Mergaitė labai nenoriai atsakinėjo į klausimus, buvo galima pastebėti, kad ji išsigandusi, slėpėsi sūpynėse, uždengdama veidą. Vizito metu vaikai atrodė nepakankamai tvarkingai. Su vaikais buvo bendrauta labai mažai, nes šalia buvo jų motina ir vaikai buvo nekalbūs.

Pašnekovė teigė, kad Karilės tėvas V. S. gyvena užsienyje, moka dukros išlaikymui po 30 EUR, su dukra bendrauja, kai būna Lietuvoje. K. M. sakė, kad vaikai bendrauja su savo senele R. M. ir kitais giminaičiais, kurie palaiko jos gyvenimo būdą. Moteris nuolat kartojo, kad jos šeimos gyvenimo būdas ir maistas yra tinkamos vaikams ir yra sveikas. R. M., 2016-10-05 atėjus į Šeškinės seniūniją pokalbiui, teigė, kad vyresnioji vaikaitė Karilė nelanko mokyklos, motina neleidžia jai (senelei) bendrauti su Karile, bei neleidžia Karilės tėvui bendrauti su dukra, nupirktus vaikams žaislus, motina paslepia arba išmeta, vaikai visiškai nežaidžia, dažnai būna užrakinti vieni namuose, nuolat nori valgyti. Moteris teigė, kad Karilė pernai lankė Demokratinę mokyklą, tačiau neilgai. Sakė, kad Karilė jai (senelei) skundėsi, kad nori valgyti. Telefonu buvo bendrauta su Karilės buvusia Demokratinės mokyklos mokytoja Donata (tel. (duomenys neskelbtini)), kuri papasakojo, kad Karilė mokykloje elgėsi labai agresyviai, nuolat norėjo valgyti. Anot mokytojos, motina atnešdavo dukrai maistą (kruopos), kurias mergaitė privalėjo suvalgyti. Pokalbio metu moteris buvo nenuoširdi, kartais buvo pastebėta meluojant. Pakartotinai buvo paskambinta K. M., pasiteirauti dėl dukros mokyklos lankymo, tačiau pastaroji telefonu neatsiliepė ir neperskambino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė kad jos dukra Karilė lankė nulinę klasę demokratinėje mokykloje, bet jai ten netiko. Broliai lankė „Lauko darželį“, kuriame nuo šių metų rugsėjo buvo steigiama mokykla, todėl ji buvo rami, kad mergaitė nulinę klasę jau baigė ir tęs mokslą Lauko darželio mokykloje. Tačiau paaiškėjo, kad Lauko darželio mokykloje yra tik nulinė klasė, o ne pirma, t.y, tik parengiamoji mokyklai grupė. Ji ieškojo pirmos klasės varianto, tinkančio mergaitei, kuri yra labai jautraus meninio pasaulio, grojanti smuiku, stipriai panirusi į menus, kurianti spektaklius, švariai intonuojanti, tačiau dar nesidominti skaičiais ir raidėmis. Ieškojo kelio, kad mergaitė galėtų likti nulinėje grupėje, kuri jai labai tinka, ji save joje realizuoja, jaučiasi natūraliai laiminga. Ieškojo išimties, kad mergaitė nebūtų iškelta iš nulinės klasės į pirmą kažkur kitur, kas jai būtų labai skausminga. Kalbėjo su Švietimo ministerija, švietimo skyriumi, ieškojo testų PPT Vaikų raidos centre, psichologų, bet atsitrenkė į faktą, kad pagal įstatymus mergaitė niekaip negali likti nulinėje klasėje. Ji aktyviai ieško mokyklos, kuri mergaitei tiktų, atitiktų jos jautrų pasaulį ir galėtų būti užtikrinta jos teisė į mokslą, ir kur mergaitė padedama išgyventų skausmą dėl negalėjimo grįžti pas lauko mokyklos draugus.

Lietuvos Respublikos Švietimo išstatymo 9 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad „Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymo poreikiams pritaikytą ugdymo programą". K. M. teismui nepateikė jokių duomenų, kad jos mažametė dukra turėtų sutrikusį vystymasi, fizinės sveikatos problemų, dėl kurių jai būtų reikalinga specialistų pagalba ir ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje ar namie. Kadangi K. M. turėdama pareigą užtikrinti vaiko ugdymą, laiku nepasirūpino išrinkti savo mažametei dukrai pradinio ugdymo įstaigos dėl ko 7 metų sulaukusi jos dukra šiais kalendoriniais metais nepradėjo lankyti mokyklos, ji pažeidė jos teisę į mokslą, netinkamai panaudojo motinos valdžią jos atžvilgiu. Jos veika tinkamai kvalifikuota kaip LR ATPK 181 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, - tai, kad ji neteista, bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi teisės pažeidimą ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jai skirtina nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 str., 30 str., 30² str., 31 str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 311 str., teismas

nutarė:

pripažinti K. M., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.