Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-518-990/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-13
Bylos Nr.
1-518-990/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-518-990/2023
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-26554-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,prokurorei Alai Petrenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. R. M., žinodamas apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1444-419/2021 jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2022 m. liepos 17 d. apie 15.00 val. Sodų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 22, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,12 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta bei sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną prie Aušros vartų, Vilniuje, jis susitiko su V. M. Jiedu išgėrė tiek alaus, tiek degtinės, po ko V. M. paprašė jį kartu nuvažiuoti į Viršuliškių mikrorajoną, Vilniuje, kur stovi V. M. automobilis „SAAB“. Jis su V. M. troleibusu nuvažiavo į V. M. nurodytą vietą Viršuliškių mikrorajone, atsisėdo į automobilį, kuriame dar išgėrė alaus ir po kažkiek laiko išvažiavo Aušros vartų link gerti toliau. Automobilį vairavo jis. Vairuodamas automobilį jis užvažiavo į degalinę, kurioje jį sulaikė policijos pareigūnai. Sulaikymo metu automobilyje buvo jis, V. M. ir pastarojo draugas. Jis žinojo, kad jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones.

3. Teisiamojo posėdžio metu R. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2022 m. liepos 17 d. apie 08.30 val. prie Halės turgaus, esančio netoli Aušros vartų, Vilniuje, jis susitiko su pažįstamu V. M., su kuriuo Ukrainos skvere išgėrė alaus (jis išgėrė apie 1,5 litro 8,5 procentų stiprumo alaus). Jiems begeriant atėjo V. M. draugas, kuris atsinešė 1 litro talpos butelį degtinės, kurį jie kartu išgėrė. Apie 11.30 val. jis su V. M. nuėjo į Vilniaus autobusų stotį, sėdo į troleibusą ir nuvažiavo į Viršuliškes, kur atvykę jie nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę šalia parduotuvės „Maxima“, esančios Viršuliškių g. 30, Vilniuje, kur prie taromato stovėjo V. M. automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį atsisėdę jie parūkė ir, iš po rūbų, gulėjusių ant automobilio galinės sėdynės, ištraukę pilną 1 litro talpos butelį 6 procentų stiprumo alaus, pastarąjį išgėrė. Apie 13.30 val. V. M. paprašė jį vairuoti minėtą automobilį „SAAB“. Jis sutiko ir jie jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos, esančios Aušros vartų g. 23, kur prie įvažiavimo jis pastatė automobilį ir jie abu nuėjo į priešais esantį parkelį. Pastarajame jie sutiko bendrų pažįstamų, su kuriais išgėrė vyno (jis išgėrė 0,7 litro talpos butelį vyno). V. M. draugas paprašė šį nuvežti prie parduotuvės „Norfa XXL“, esančios Minsko pl. 3, Vilniuje. Jis sutiko. Nuvažiavus nurodytu adresu ir sustojus šalia minėtos parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje V. M. draugas davė jam išgerti degtinės. V. M. paprašė šį parvežti į namus, esančius Rūdninkų k., Šalčininkų r. sav. Jis V. M. pasakė, kad pirmiau jam reikia nuvažiuoti į degalinę bei prie Vilniaus autobusų stoties susitikti su draugu. V. M. tam neprieštaravo, todėl apie 15.00 val. jis, vairuodamas minėtą automobilį, nuvažiavo į degalinę „Viada“, esančią Sodų g. 22, Vilniuje, kur jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie pirmu tikrinimu jam nustatė 3,18 promilių, o antru - 3,12 promilių neblaivumą. Kadangi automobilio savininkas V. M. buvo taip pat neblaivus ir nebuvo kam perduoti automobilį, policijos pareigūnai iškvietė tralą ir automobilis buvo nuvežtas į saugomą aikštelę. Jis žino, kad teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams (bylos tomas 1, lapai 130-133, 161-163).

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2022 m. liepos 17 d. Viršuliškių mikrorajone, Vilniuje, jis susitiko su R. M., kuriam pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki Aušros vartų. Jis buvo išgėręs alkoholio, todėl negalėjo vairuoti automobilio, o R. M. pasakė pavairuosiąs jo automobilį ir kartu nuvažiuosiąs iki Aušros vartų. Jis neprieštaravo, kad R. M. vairuotų jo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepastebėjo, kad R. M. buvo neblaivus. Nuvažiavę prie Aušros vartų jie kartu su R. M. išgėrė alaus, o kas vyko toliau, jis neatsimena; taip pat jis nepamena, kaip jo automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę; jis pamena tik tai, kad atsibudo nakvynės namuose „Sala“ (bylos tomas 1, lapai 24-25).

6. 2022 m. liepos 17 d. 15.06 val. R. M. blaivumą patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0207, R. M. iškvepiamame ore nustatyta 3,18 promilių, o 2022 m. liepos 17 d. 15.26 val. – 3,12 promilių alkoholio (bylos tomas 1, lapai 10-11).

7. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0207, metrologinė patikra atlikta 2022 m. balandžio 26 d., patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. spalio 26 d. (bylos tomas 1, lapas 12).

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1444-419/2021, R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta penkerius metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 7 d. (tomas 1, bylos lapai 79-91).

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas pažymi, kad R. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio kvituose, išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. M., žinodamas apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1444-419/2021 jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2022 m. liepos 17 d. apie 15.00 val. Sodų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 22, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,12 promilių neblaivumas.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

10. R. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, taigi R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

11. R. M. vairuodamas automobilį būdamas neblaivus vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taigi R. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

12. R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

13. Taip pat R. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto bausmės.

14. Spręsdamas dėl R. M. skirtinų bausmių rūšių ir dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad R. M., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. R. M. tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. M. tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (bylos tomas 1, lapai 79-91), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad R. M. yra recidyvistas, o tai yra R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. M. yra teistas, be kita ko, ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, baustas administracinėmis nuobaudomis (bylos tomas 1, lapai 94-109), Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš jo priverstinai išieškomos įvairios pinigų sumos, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad R. M. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudas, R. M. jų nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai.

15. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. M. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baustas vieną kartą bei teistas net tris kartus: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių girtumo laipsnis, 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,20 promilių girtumo laipsnis, 3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių girtumo laipsnis. Paskutiniu nuosprendžiu R. M. buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas (bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi), tačiau net ir griežčiausios rūšies bausmės vykdymo grėsmė teigiamo poveikio R. M. nepadarė ir jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. M. skyrus griežčiausios rūšies bausmes, nustatant maksimalius jų terminus: už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą R. M. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą R. M. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, R. M. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, ir R. M. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

16. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. M. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir R. M. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

17. Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas trejiems metams (bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi). Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas nusikalstamas veikas R. M. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi R. M. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M. skirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2023 m. sausio 13 d. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – dveji metai ir trys dienos). Įvertinus tai, jog R. M. identišką nusikalstamą veiką padaro ketvirtą kartą bei už analogišką nusikalstamą veiką jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, kad R. M. būdingas nusikalstamo elgesio modelis, o anksčiau taikytos bausmės nebuvo efektyvios, šiuo nuosprendžiu R. M. skirtina bausmė su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M. skirtos ir neatliktos bausmės dalimi bendrintina bausmes visiškai sudedant ir R. M. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių ir trijų dienų laisvės atėmimo bausmė.

18. R. M. nuo 2022 m. liepos 17 d. 15.05 val. iki 2022 m. liepos 19 d. 13.39 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (bylos tomas 1, lapai 113-115, 138-140), taigi R. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

19. Minėta, kad R. M. transporto priemonę vairuodamas neblaivus sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

20. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

21. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad, nors R. M. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs R. M. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija R. M. iškvepiamame ore (3,12 promilių) beveik aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Taip pat teismas pakartoja, kad R. M. neblaivus transporto priemonę vairuoja nebe pirmą kartą, teisės vairuoti transporto priemones R. M. nėra įgijęs, tačiau nepaisant to reguliariai vairuoja, taigi R. M. uždraustina vairuoti kelių transporto priemones visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir maksimalų terminą - penkerius metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

23. Teismas taip pat pažymi, kad R. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

24. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė V. M. (bylos tomas 1, lapas 21), taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

25. Teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną jis alkoholinius gėrimus gėrė kartu su automobilio „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku V. M., po ko kartu važiavo pastarajam priklausančiu automobiliu „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame, be kita ko, taip pat kartu gėrė alkoholinius gėrimus. R. M. teigimu, V. M. pats paprašė R. M. pavairuoti automobilį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis pats buvo neblaivus, tad savo automobilį davė vairuoti R. M., kurio neblaivumo jis neva nepastebėjo. V. M. nurodė, kad nuvykę prie Aušros vartų jie kartu su R. M. išgėrė alaus, o kas vyko toliau, jis neva neatsimena. V. M. buvo šaukiamas atvykti į teisiamąjį posėdį, tačiau į teisiamąjį posėdį jis neatvyko. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti nuosekliais – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duotais R. M. parodymais, konstatuoja, jog perleisdamas automobilį R. M., su kuriuo alkoholinius gėrimus gėrė netgi kelionės metu, V. M. žinojo, kad jam priklausantis automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, dėl ko V. M. priklausantis automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš R. M. valstybės naudai priteisti 85 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro R. M. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo, gynusio R. M. teisminio proceso metu, darbo užmokestis.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

28. Nagrinėjamu atveju gynėjas R. M. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. R. M. nedirba, iš jo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taigi R. M. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko iš R. M. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 50 straipsniais, 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti R. M. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, ir R. M. skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir R. M. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. M. skirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M. skirta ir neatlikta dvejų metų ir trijų dienų laisvės atėmimo bausme bausmes visiškai sudedant ir R. M. skirti galutinę subendrintą dvejų metų aštuonių mėnesių ir trijų dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti R. M. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir penkerius metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei konfiskuoti V. M. priklausantį automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 85 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. M. netenkinti.

Išaiškinti R. M., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas