Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Tarnyba) ir V. Š. (toliau - pareiškėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutarties, kuria atmestas V. Š. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės skundas bei pakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-07-30 nutarimas, paskiriant V. Š. už pažeidimą pagal ATPK 171³ str. 1 d. dalyje dėl viešojo pirkimo supaprastintų neskelbiamų derybų būdu „Įmokų surinkimo paslaugos“ ir viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ įspėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Viešųjų pirkimų tarnybos skundą dėl 2013 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo dalį dėl viešojo pirkimo supaprastintų neskelbiamų derybų būdu „Įmokų surinkimo paslaugos“ ir viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ bei administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, o administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo dėl viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ V. Š. atžvilgiu nutraukė, vadovaudamasis ATPK 250 str. 7 p., ir konstatavęs, kad yra pasibaigęs ATPK 35 str. numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, pakartotinai nagrinėdamas advokatės J. Judickienės skundą dėl 2012-07-30 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo Nr. 2P/76/99, nagrinėjo tik tą nutarimo dalį, kuria V. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 900 litų dydžio bauda pagal ATPK 171³ str. 1 d. (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-126 redakcija) už pažeidimus, padarytus vykdant viešąjį pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu „Įmokų surinkimo paslaugos“ ir viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ (2012-06-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-76) ir 2013-07-26 nutartimi advokatės J. Judickienės skundą tenkino iš dalies bei, panaikinęs Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo V. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ str. 1 d. (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-126 redakcija), ir jam buvo paskirta 900 litų dydžio bauda už 2012-06-14 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.1P-76 nurodytus pažeidimus, grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, priėmusiai nutarimą, nagrinėti iš naujo.

Pasak pareiškėjo, nei jei ir laikytumėme, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose aiškiai nenumatė tiekėjų teisės pasiūlyti ne tik nuolaidą, bet ir neigiamą nuolaidą (antkainį), toks netikslumas laikytinas mažareikšmiu. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, procedūrų pažeidimai, neturėję įtakos konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimui ir laimėtojo išrinkimui, negali būti laikomi pakankamu pagrindu anuliuoti konkursą, skelbti jį iš naujo.

Tarnyba taip pat nesutinka su teismo teiginiu, jog pažeidimus sąlygojo didelis Viešųjų pirkimų komisijos darbo krūvis ir nagrinėjamų klausimų gausa bei aktualumas. Pažymi, jog ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra visiškai nepagrįsta jokiais leistinais ir teisėtais įrodymais, iš kurių galima būtų spręsti dėl „didelio“ Pirkimų komisijos darbo krūvio. Darydamas tokią išvadą, teismas vadovavosi tik žodiniais pareiškėjo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, kurie Tarnybos nuomone, laikytini deklaratyviais, nepagrįstais ir neįrodytais.

Skunde nurodoma, jog skirdamas pareiškėjui įspėjimą, apylinkės teismas pažeidė ATPK 30 str. 2 d. nuostatas. Tarnyba akcentuoja, jog pareiškėjas yra padaręs net du viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, kurie įtakojo pirkimų rezultatus. Be to, 2012-07-30 nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda (900 Lt) neviršijo ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje nustatytų ribų. Dar daugiau – paskirta nuobauda yra mažesnė ir už sankcijos vidurkį (1 500 Lt).

Tarnybos teigimu, pirmos instancijos teismas nenustatė nei vienos ATPK 31 str. numatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos (įspėjimo) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi sukelti atitinkamas pasekmes, nubaustai pažeidėją. Tarnybos manymu, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) taikymas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl jos sumažinimas yra visiškai nepagrįstas.

Atsiliepime į Tarnybos apeliacinį skundą pareiškėjo V. Š. atstovė advokatė Jurgita Judickienė nurodė, kad nors apylinkės teismas ir sušvelnino pareiškėjui paskirtą nuobaudą, tačiau ir ją paskyrė nepagrįstai. Pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą ne tik sušvelninti pareiškėjui paskirtą nuobaudą, bet ir apskritais administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Tarnyba akcentuoja, jog jokiame teisės akte, išskyrus ATPK, nėra numatyta atsakomybė už supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymą. Vadovaujantis pareiškėjo argumentais, reikėtų daryti nepagrįstą išvadą, jog už supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, padarytus iki 2011-12-22 ATPK 171³ straipsnio pakeitimo administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Tai prieštarautų ATPK 1 str. įtvirtintam Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždaviniui. Tarnyba pažymi, jog jei 2012-07-30 Nutarime dėl formalios klaidos nenurodytas Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. pažeidimas nereiškia, kad Nutarimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, teismas turi teisę ištaisyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikavimo klaidas, jeigu tokių esama.

Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant teisės normos turinį ir prasmę, svarbu išsiaiškinti ne tik atskiros frazės ar žodžio lingvistinę reikšmę, bet ir šios teisės normos tikslus. Įstatymų leidėjas, ATPK 171³str. 1 d. nurodydamas, jog administracinė atsakomybė taikoma tik už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, neturėjo tikslo įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kad administracinė atsakomybė nebūtų taikoma už perkančiųjų organizacijų pasitvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus.

Pirkimų komisija, kurios nariu buvo pareiškėjas, vykdydama II Pirkimo procedūras, vertindama tiekėjų pasiūlymus, 2011-04-13 posėdyje nusprendė kreiptis į tiekėjus AB „Axis Industries" ir AB „Požeminiai darbai" su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos npliusinės nuolaidos" reiškia nuolaidą, ar antkainį. Tiekėjas AB „Axis Industries" 2011-04-14 raštu Nr. 11K- 054 „Pasiūlymo paaiškinimas" Pirkimų komisijai paaiškino, jog „<...> mūsų pasiūlyme nurodyta nuolaida <...> reiškia, kad prie bendros užsakyto pagal sutartį objekto kainos bus pridedama 6 %". Tiekėjas UAB „Požeminiai darbai" 2011-04-14 raštu Nr. 03-06-27 „Dėl pirkimo „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statyba" (pirkimo Nr. 102437)" Pirkimų komisijai paaiškino, jog „<...> prie bendros užsakyto pagal sutartį objekto kainos bus pridedamas 10 % antkainis ". Tiekėjams paaiškinus, kad jų pasiūlymuose yra nurodytas antkainis, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Apeliantas, 2011-04- 15 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdžio protokolas Nr. 5) priėmė sprendimą pripažinti šiuos pasiūlymus atitinkančiais II Pirkimo sąlygų reikalavimus. Tuo tarpu, skelbime apie II Pirkimą ir II Pirkimo sąlygose (II Pirkimo sąlygų 5.13 punkte, pasiūlymo formoje bei Techninių sąlygų 3.1 punkte) nurodyta, kad tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti nuolaidos, o ne antkainio procentą, o II Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nustatyta, jog „.Pasiūlymai bus vertinami lyginant suteikiamos nuolaidos procentą". Tarnybos teigimu, Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodžio „antkainis" reikšmė yra suma, kuria pakelta ko nors kaina, o žodžio „nuolaida" reikšmė suprantama kaip nuo kainos nuleidžiama suma (http://dz.lki.lt/search/). Atsiliepime nurodoma, jog apeliacinio skundo argumentai, kad „antkainis" yra „neigiama nuolaida" („nuolaida su minuso ženklu") niekuo nepagrįsti ir nelogiški. Įvertinus šias aplinkybes, Tarnyba teigia, kad minėti tiekėjai pasiūlė ne nuolaidas, o antkainius nuo bendros Pirkimo objekto sumos, kas neatitinka II Pirkimo sąlygų 5.13 punkto sąlygos. Taigi Pirkimų komisija, taip pat ir jos narys pareiškėjas, 2011-04-15 posėdyje vienbalsiai balsuodama ir tiekėjų pasiūlymus, neatitinkančius II Pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. pasiūlymus, kuriuose buvo nurodytas antkainis, o ne nuolaida, pripažinusi atitinkančiais (nors buvo nustatytas aiškus Pirkimo sąlygų 5.13 punkto pažeidimas), neužtikrino II Taisyklių 84 punkto nuostatų laikymosi, todėl pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

ATPK 171³ str. 1 d. (redakcija aktuali I bei II Pirkimų vykdymo metu) nustatyta, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas <...> užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

2013-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi paskyrė V. Š. už pažeidimą pagal ATPK 171³ str. 1 d. dalyje dėl viešojo pirkimo supaprastintų neskelbiamų derybų būdu „Įmokų surinkimo paslaugos“ (Pirkimas I) ir viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ (Pirkimas II) įspėjimą.

Dėl V. Š. apeliacinio skundo

Dėl I Pirkimo. Iš V. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju jam paskirtos nuobaudos pagrįstumą apeliantas ginčija, nurodydamas, jog pažeidimus, susijusius su Pirkimu I, jis padarė iki 2012-01-01, t. y. iki naujosios ATPK 171³ str. 1 d. įsigaliojimo. Tuo tarpu pagal ankstesnę šio straipsnio redakciją jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimą. V. Š. nuomone, apylinkės teismas plečiamai aiškino administracinę atsakomybę nustatančias normas. Toks aiškinimas prieštarauja teismų praktikoje visuotinai pripažintam teisės principui, draudžiančiam plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutikti negali.

Pagal pažeidimų padarymo metu galiojusios ATPK 171³ str. 1 d. redakciją, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukė baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Taigi darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis galėjo būti patraukti asmenys, pažeidę Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytą viešųjų pirkimų vykdymo tvarką ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarką.

Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 1 d. (aktuali redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

Vadovaujantis šia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, UAB „Vilniaus energija“ prezidentas 2010-03-02 įsakymu Nr. 207 bei 2010-09-29 įsakymu Nr. 449 patvirtino Supaprastintų pirkimų taisykles.

Pagal UAB „Vilniaus energija“ prezidento 2010-03-02 įsakymu Nr. 207 patvirtintų Supaprastintų pirkimų taisyklių 78.4. p., neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos, ar darbai, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos.

Vadovaujantis 2010-09-29 UAB „Vilniaus energija“ prezidento įsakymu Nr. 449, patvirtintų Supaprastintų pirkimų taisyklių, 41.5. p., supaprastintų neskelbiamų derybų ar tiekėjų apklausos būdu neskelbiant apie pirkimą Viešųjų pirkimų įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, pirkimas gali būti atliekamas, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šios UAB „Vilniaus energija“ Supaprastintų pirkimų taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d., todėl šių taisyklių pažeidimas turėtų būti laikomas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. pažeidimu. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad aiškinant bei taikant teisės normas, tame tarpe ir nagrinėjamus teisės aktus, negalima apsiriboti vien formaliu, lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, ignoruojant kitus, ne mažiau svarbius, bendrųjų teisės principų, sisteminį, loginį teisės aiškinimo metodus, kurie dažnai padeda atskleisti tikrąjį atitinkamos teisės normos reguliavimo objektą. Sistemiškai taikant Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad šis teisės aktas įpareigoja perkančiąją organizaciją vykdyti supaprastintus pirkimus pagal pačios perkančiosios organizacijos pasitvirtintas Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, darytina išvada, kad šių taisyklių pažeidimai laikytini ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais. Kitokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nelogiška, kadangi, kaip pagrįstai nurodo tiek Tarnyba, tiek apylinkės teismas, tokiu atveju perkančiųjų organizacijų patvirtintų Supaprastintų pirkimų taisyklių pažeidimai taptų nebaudžiami.

Negalima sutikti su V. Š. skundo teiginiu, jog toks aukščiau aptartų teisės normų aiškinimas prieštarauja teismų praktikoje visuotinai pripažintam teisės principui, draudžiančiam plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo jau buvo minėta, kad aiškinant teisės normas negalima teikti prioriteto kažkuriam vienam teisės aiškinimo metodui (šiuo atveju lingvistiniam) bei apsiriboti kažkokios vienos įstatymo normos turinio analize. Sistemiškai taikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog įstatymo leidėjas, taip formuluodamas V. Š. pažeidimo padarymo metu galiojusią ATPK 171³str. 1 d. redakciją, neketino eliminuoti asmenų administracinės atsakomybės už poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimą. Šią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jau sekančioje ATPK 171³str. 1 d. redakcijoje įstatymo leidėjas pašalino šį netikslumą, nurodydamas, jog administracinėn atsakomybėn yra traukiami asmenys pažeidę ne tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą, bet ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Nagrinėjamo skundo kontekste reikėtų pažymėti ir tai, kad formalus 2012-07-30 Nutarime nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. pažeidimą nebuvimas, negali būti pagrindu netraukti asmens administracinėn atsakomybėn už šio įstatymo reikalavimų nevykdymą. Konstatuotina, jog šiuo atveju minėtos nuorodos nebuvimas nepažeidė V. Š. teisių į gynybą, kadangi bylos medžiaga bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundai patvirtina, jog jis puikiai suprato dėl ko jis yra nubaustas ir galėjo tinkamai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Akcentuotina, kad analogiškai, t. y. nurodant II Taisyklių atitinkamo punkto pažeidimą, yra suformuluota ir kita 2012-07-30 nutarimo dalis dėl pažeidimų susijusių su II Pirkimu. Skirtumas yra tik tas, jog pastaruoju atveju administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai nurodė, jog šiais savo veiksmais V. Š. pažeidė ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. nuostatas.

Dėl II Pirkimo. Ginčydamas jam paskirtos nuobaudos dėl II Pirkimo metu padarytų pažeidimų pagrįstumą, V. Š. nurodo, kad apylinkės teismas pateikė neteisingą sąvokos „antkainis“ aiškinimą. Jo teigimu, sąvoka „antkainis“ reiškia sinonimą sąvokai „neigiama nuolaida“. Kitaip tariant, tai yra ta pati nuolaida su minuso ženklu, todėl AB „Axis Industries“ ir AB „Požeminiai darbai“ pateikti pasiūlymai galėjo būti objektyviai palyginti jų palyginimo kriterijai pirkimo dalyviams buvo iš anksto nurodyti bei aiškūs.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2013-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dalyje dėl V. Š. pažeidimų, padarytų II Pirkimo metu, yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidus galiojančių procesinių bei materialinių teisės normų reikalavimų. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl V. Š. kaltės padarius ATPK 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą (viešojo prikimo skelbiamų derybų būdu „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“) bei pritaria išsamiai motyvacijai, kuria yra atsakoma į V. Š. skundo argumentus, kurie yra analogiški šioje byloje nagrinėjamiems jo argumentams.

Kaip pagrįstai nurodo apylinkės teismas, Pirkimo II sąlygų 5.13. punkte įtvirtinta, kad pasiūlymuose nurodoma pasiūlymo kaina pateikiama nurodant nuolaidos procentą nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus, kurie nurodyti techninėse sąlygose. Taigi šiame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pateikti pasiūlymo kainą būtent su nuolaidos procentu. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne esančio žodžio „nuolaida“ viena iš reikšmių, kur yra pažymima, jog tai yra nuo kainos nuleidžiama suma, kas reiškia, jog tiekėjai turėjo pateikti savo poziciją dėl nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų nuleidžiamos sumos. Tokia nuolaidos sąvoka atitinka ir Pirkimo II sąlygų sisteminį ir loginį aiškinimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad Pirkime II dalyvavusios ir pasiūlymus pateikusios AB „Požeminiai darbai“ ir AB „Axis Industries“ pateikė atitinkamai +10 % ir +6 % nuolaidą nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų. Paprašytos paaiškinti savo pasiūlymus, minėtos įmonės nurodė, kad nuolaidų su pliuso ženklu nurodymas reiškia, jog prie kainos bus pridedamas atitinkamas procentas, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina ne kuo kitu, bet antkainiu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad minėtų bendrovių pasiūlymai neatitiko Pirkimo II sąlygų 5.13. punkto ir vadovaujantis Pirkimo II sąlygų 9.7.4. p., turėjo būti atmesti kaip neatitinkantys derybų sąlygose nustatytų reikalavimų, tačiau viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo V. Š., 2011-04-15 posėdyje vienbalsiai balsuodama, pripažino, kad AB „Požeminiai darbai“ ir AB „Axis Industries“ pasiūlymai atitinka derybų sąlygų reikalavimus bei nepagrįstai pakvietė šiuos tiekėjus derėtis dėl nuolaidos nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuolaida gali būti vertinama kaip teigiama ir kaip neigiama, tačiau tokios nuolaidos sąvokos nebuvo vartojamos Viešojo pirkimo sąlygose, todėl tiekėjai turėjo teisę nurodyti ir pliusinę nuolaidą, prieštarauja žodžio „nuolaida“ visuotinai žinomam aiškinimui ir yra nepagrįstas bei nelogiškas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu žodžio „nuolaida“ interpretavimu tik siekiama pateisinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ir išvengti atsakomybės.

Negalima sutikti su V. Š. skundo argumentu, jog šis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, kadangi neturėjo įtakos konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimui ir laimėtojo išrinkimui. Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad šiame viešajame pirkime dalyvavo tik du tiekėjai – AB „Axis Industries“ bei AB „Požeminiai darbai“, kurių pasiūlymai neatitiko derybų sąlygose nustatytų reikalavimų, tačiau buvo priimti ir vertinti. Pažymėtina, kad 2011-04-29 Supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio metu vienas iš šių pasiūlymų (AB „Axis Industries“) buvo pripažintas laimėjusiu. Tuo tarpu pagal susiformavusią teismų praktiką perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusio perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia.

Dėl Tarnybos apeliacinio skundo

Tarnyba neginčija 2013-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pagrįstumo, tačiau nesutinka su teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktais argumentais dėl sankcijos V. Š. vertinimo ir skyrimo bei ginčija teismo sprendimo dalį, susijusią su sankcijos jam skyrimu.

Įvertinusi apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, kitą teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas sutinka su Tarnybos skunde nurodomu argumentu, jog paskyrus V. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 171³str. 1 d., padarymą įspėjimą buvo nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, tačiau pažymi, jog skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama ne tik į padaryto pažeidimo pobūdį, bet ir į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamoje nutartyje pateikiama motyvacija dėl nuobaudos V. Š. skyrimo, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju didesnę reikšmę turi tai, kad nuo pažeidimų padarymo iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjo labai ilgas laiko tarpas. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių, tad negalima teigti, kad jis trūko nepateisinami ilgai, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė ilgai likti nežinioje dėl savo likimo, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., nebuvo užtikrinta. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės (šiuo atveju nuobaudos) sumažinimas asmenims (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti Viešųjų pirkimų tarnybos ir V. Š. apeliacinių skundų.

Nutartis neskundžiama.