Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams: Sergejui Pelš, Birutei Strimaitytei, Simonui Bareikai,Viktorui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. , L. S. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 307 straipsnio 3 dalyje, 157 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 3 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda.

D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis BK 62 straipsniu jam paskirta 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda.

L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų D. B. , D. B. , V. L. ir L. S. solidariai priteista neturtinei žalai atlyginti 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų) nukentėjusiajai V. D. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2006 m. balandžio 22 d., savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nepilnametės nukentėjusiosios V. D. sutikimu organizavo bei vadovavo nepilnametės V. D. prostitucijai ir pelnėsi iš pastarosios prostitucijos, pasiūlydama V. D., gim. 1989 m. vasario 14 d., suteikti prostitutės paslaugas Radviliškio rajone, Šeduvoje esančioje pirtyje, švenčiantiems vyriškiams, į kur 2006 m. balandžio 22 d. vakare L. S. ir G. M. pastangomis nukentėjusioji buvo nugabenta, ir už tai D. B. buvo sumokėti 200 Lt (du šimtai litų).

Be to, D. B. nuteista už tai, kad nurodytu laikotarpiu, t. y. 2006 m. balandžio 18–24 d., rengėsi išgabenti nepilnametę V. D. jos sutikimu verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos bei iš to pelnytis, tuo tikslu tarėsi ir bendrininkavo su savo broliu D. B. , per kurį susisiekė su V. L. bei L. S. , kurie sutiko padėti V. D. jos sutikimu išgabenti verstis prostitucija į užsienį, ir sutarė dėl kainos – 800 Lt (aštuonių šimtų litų), o paskutinę dieną, t. y. 2006 m. balandžio 23 d., V. D. apsigalvojus ir atsisakius vykti į užsienį verstis prostitucija, D. B., nežinant kitiems bendrininkams, nukentėjusiąją V. D. prievarta susigrąžino į nuomojamą butą ir laikė užrakintą nelaisvėje prieš nukentėjusiosios valią.

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 18–24 d. laikotarpiu rengėsi išgabenti nepilnametę V. D. jos sutikimu verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos bei iš to pelnytis, tuo tikslu tarėsi ir bendrininkavo su savo seserimi D. B. , kurios prašymu telefonu susisiekė su V. L. ir L. S. , kurie sutiko padėti V. D. jos sutikimu išgabenti verstis prostitucija į užsienį bei iš to pelnytis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nusikalstama veika buvo pareigūnų atskleista.

V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 18–24 d. laikotarpiu D. B. ir D. B. rengiantis nepilnametę V. D. jos sutikimu išgabenti verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos bei iš to pelnytis, padėjo D. B. ir D. B. rengiantis nusikalstamai veikai – nepilnametę V. D. išgabenti jos sutikimu verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos, nurodydamas L. S. kaip asmenį, galintį surasti V. D. prostitutės darbą užsienyje ir ją ten išgabenti, tokiu būdu bendrininkavo su D. B. , D. B. ir L. S. darant nusikalstamą veiką, tačiau jų nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nusikalstama veika iki jos realizavimo buvo atskleista pareigūnų.

L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, susitikęs su D. B. ir D. B. , jų prašymu sutiko padėti išgabenti V. D. jos sutikimu verstis prostitucija į užsienį, kad pastaroji tokiu būdu pasipelnytų, gaudama iš jų 800 Lt, tokiu būdu bendrininkavo su D. B. , D. B. ir V. L. , rengiantis nusikalstamai veikai – nepilnametę V. D. išgabenti jos sutikimu verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos, tačiau jų nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nusikalstama veika iki jos realizavimo buvo pareigūnų atskleista.

Be to, nuteistas ir už tai, kad 2006 m. birželio 22 d. padėjo D. B. nepilnametės nukentėjusiosios V. D. sutikimu pelnytis iš pastarosios prostitucijos, pasiūlydamas V. D., gim. 1989 m. vasario 14 d., suteikti prostitutės paslaugas Radviliškio rajone, Šeduvoje esančioje pirtyje švenčiantiems vyriškiams, į kur 2006 m. balandžio 22 d. vakare L. S. ir G. M., kuris sumokėjo D. B. už V. D. „darbą“ 200 Lt (du šimtus litų), nugabeno V. D. į Šeduvą, kur pastaroji teikė seksualines paslaugas ten esantiems vyrams.

Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. D. B. teigia, kad jokio nusikaltimo jis nepadarė. Jis iš nukentėjusiosios prostitucijos nesirengė pelnytis, tik bandė padėti pastarajai susirasti pardavėjos ar padavėjos darbą, dėl to susisiekė su nuteistaisiais V. L. ir L. S. . Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino nuteistosios D. B. parodymus, nes buvo daromas spaudimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistosios D. B. ir nukentėjusios V. D. duotais parodymais, nes D. B. davė melagingus parodymus norėdama sušvelninti savo bausmę, o V. D. charakterizuojama neigiamai ir gali neadekvačiai įvertinti ir interpretuoti socialines situacijas. Nuteistojo D. B. manymu tai patvirtino liudytoja J. K. ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas. Nuteistasis nurodo, kad apie nuteistosios D. B. tikslus nieko nežinojęs, jokių planų nekūręs, prieš nukentėjusiąją prievartos nevartojęs.

Nuteistasis L. S. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nuosprendis nepagrįstas, jame padarytos išvados neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių be to neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skunde teigiama, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje L. S. nepadarė.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. S. jame plačiai išdėsto savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme dėl abiejų teismo nustatytų nusikalstamų veikų. Nuteistasis įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai jo kaltę įrodinėjo remdamasis nuteistųjų D. B. ir D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie (D. B. ir D. B. ) buvo neleistinais būdais policijos pareigūnų įkalbėti nuteistąjį jį apkalbėti. Atkreipia dėmesį, kad šių asmenų parodymai nenuoseklūs, nerealūs, nes protokoluose yra tokios teisinės formuluotės, kurios šiems asmenims nėra žinomos. Nurodo, kad nuosprendyje yra iškreipti liudytojo G. M. parodymai, nes šis asmuo ieškojo šokėjos bernvakaryje, o ne prostitutės. Būtent šokėją L. S. ir padėjo G. M. surasti. Dėl kitokių paslaugų suteikimo G. M. su D. B. ir V. D. susitarė vėliau ir G. M. noras į bernvakariui surasti būtent prostitutę L. S. nebuvo žinomas. Be to pačios V. D. laisvas elgesys bernvakaryje, jos noras turėti lytinius santykius su vyrais negalimas vadinti prostitucija, nes tai yra „laisvo elgesio“ panelių elgesys.

Nuteistasis nurodo, kad D. B. teisme nepatvirtino tos aplinkybės, kad su juo buvo tartasi dėl merginos, kuri turės ne tik pašokti, bet ir teikti lytines paslaugas. Kad V. D. buvo ieškoma ir vežama pašokti nuteistojo teigimu patvirtina G. M. , D. B. ir pačios V. D. teisme duoti parodymai. Iš jų turinio matyti, kad su ja bus lytiškai santykiaujama ji suprato, kai G. M. ją pakvietė į pirtį. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. duoti parodymai yra niekiniai, nes buvo grubiai pažeistos BPK nuostatos apklausiant nepilnametę (BPK 280 straipsnis) - 2006 m. balandžio 24 d. apklausos metu niekas nedalyvavo, o vėliau dalyvavo tėvas arba motina, tačiau nei vienoje apklausoje nedalyvavo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas. Nuteistojo manymu, tai turėjo įtakos V. D. duoti melagingus parodymus.

Nuteistasis L. S. nesutinka su teismo išvada, kad jo nusikalstamos veikos būtų kvalifikuotos pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nes jis V. D. anksčiau nepažinojo ir tikrojo amžiaus nežinojo. D. B. sakiusi, kad V. D. pilnametė bei rodžiusi jam kažkokią tapatybės kortelę, V. D. , būdama mašinoje, patvirtino, jog yra pilnametė.

Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojai M. P. , Z. Jurgaitis, J. K. , T. Gumuliauskas nedavė jokių parodymų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje. To nepatvirtina nei prie bylos prijungtos telefono trumpųjų žinučių išklotinės, nei telefono skambučių išklotinės, o nuosprendis paremtas tik D. B. , kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, duotais parodymais. Nuteistasis nurodo, kad teismo konstatuotų rengimosi ir padėjimo kitiems asmenims padaryti nusikaltimą jis nepadarė, kam inkriminuoti veiksmai neatitinka BK 21 straipsnyje ir 24 straipsnyje išdėstytų veiksmų, kuriuos turėtų padaryti padėjėjas rengiantis kitam asmeniui daryti nusikaltimą.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo teistumas inkriminuojamų jam nusikaltimų padarymo metu buvo išnykęs, jis baudą, paskirtą 2005-02-11 nuosprendžiu buvo sumokėjęs. L. S. mano, kad jo veiksmai nebuvo tokie aktyvūs ir reikšmingi kaip D. B. , todėl teismas galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmė nėra proporcinga, jis turi šeimą, du mažamečius vaikus, dirba ir gerai charakterizuojamas.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį, kuria D. B. nuteista pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, pakeisti nurodant, jog D. B. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad ji siūlė L. S. pirkti vaiką – V. D. už 800 Lt (aštuonis šimtus litų), pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmę –150 MGL (18 750 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme (už pelnymąsi iš V. D. prostitucijos) ir paskirti galutinę bausmę –180 MGL (22 500 Lt) dydžio baudą.

D. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 21 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 3 dalies į BK 157 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

V. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 21 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 6 dalies, 307 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 157 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

L. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 21 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 6 dalies, 307 straipsnio 3 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su apygardos teismo paskirta bausme pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (padėjimas D. B. pelnytis iš V. D. prostitucijos) ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Prokuroras mano, kad nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Apelianto teigimu, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai iš D. B. kaltinimo pašalino jos veiką kvalifikuojančią aplinkybę – siūlymą L. S. pirkti vaiką. Be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai D. B. veiksmus perkvalifikavo iš BK 157 straipsnio 1 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, V. L. veiksmus perkvalifikavo iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 157 straipsnio 1 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, L. S. veiksmus perkvalifikavo iš BK 21 straipsnio 1 dalies ir 157 straipsnio 1 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras skunde nurodo, kad teismas tinkamai nustatė nusikaltimo aplinkybes dėl V. D. laisvės suvaržymo, teisingai konstatavo, jog nukentėjusios laisvė buvo suvaržyta tik paskutinę dieną, t. y. 2006 m. balandžio 23 d., tačiau, netinkamai ir nepagrįstai nepasisakė dėl BK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyto objektyviai pasireiškiančio nusikalstamos veikos požymio „siūlymo pirkti vaiką", kuris buvo inkriminuotas D. B. , D. B. , V. L. . BK 157 straipsnyje numatytame nusikaltime yra įvardintas objektyvusis nusikaltimo požymis – siūlymas pirkti vaiką, šis požymis yra formali veika, nereikalaujanti nusikalstamų padarinių atsiradimo, kuri gali pasireikšti įvairiais būdais - atvirai ir užmaskuotai, žodžiu ir raštu. Nusikaltimas laikytinas baigtu vien pasiūlius įsigyti vaiką. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje iš D. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, D. B. bei akistatos metu su L. S. duotų D. B. parodymų, iš dalies nukentėjusiosios parodymų, taip pat iš V. L. mobiliojo ryšio telefono bei SIM kortelių apžiūros metu užfiksuotų trumpųjų žinučių turinio (t. 1 b. l. 95-100), matyti, jog 2006-04-21 Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, susitikus D. B. , D. B. su L. S. , pastarieji susitikimo metu siūlė L. S. pirkti vaiką - nukentėjusiąją V. D. , aptarė jos pardavimo laiką bei kainą. Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, sudaro D. B. ir D. B. baigtą nusikaltimą, o L. S. rengimąsi pirkti vaiką. Be to, prokuroras nurodo, kad nuteistųjų veika buvo nukreipta ne į nukentėjusios V. D. gabenimą iš Lietuvos Respublikos verstis prostitucija, bet į jos pardavimą siekiant ateityje kitiems asmenims išnaudoti V. D. prostitucijos tikslais.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad normų konkurencijos prasme vaiko pirkimas arba pardavimas yra specialioji norma bendrosios normos - BK 147 straipsnio (prekybos žmonėmis) atžvilgiu. Vaiko pirkimo arba pardavimo esminis skirtumas nuo prekybos žmonėmis (147 straipsnis) baudžiamosios teisės teorijoje dėstomas taip, kad vaiko pirkimo arba pardavimo atveju (157 straipsnis) įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusio asmens valią palenkiančių būdų panaudojimo, numatytų prekybos žmonėmis atveju (BK 147 straipsnis), taigi jų nereikia nustatyti bei įrodinėti. Prokuroras mano, kad pirmos instancijos teismas bandė nustatyti bei nuosprendyje pasisakė, jog iš kaltinamųjų pusės nebuvo jokių prieš nukentėjusią V. D. panaudotų valios palenkimo būdų iki D. B. vėlesnėje įvykių stadijoje atlikto laisvės suvaržymo nukentėjusiajai atsisakius vykti ir apie tai pareiškus D. B. . Dėl šių aplinkybių, teismas kitų kaltinamųjų veiksmus vertino pagal BK 307 straipsnyje numatytų veikų padarymą, o tai, prokuroro nuomone, yra netinkama. Apelianto teigimu, BK 157 straipsnio dispozicijoje išvardintas baigtinis sąrašas nusikalstamų veiksmų kuriais galima padaryti veiką (siūlymu pirkti ar kitaip įgyti vaiką, perkant arba parduodant, kitaip perleidžiant ar įgyjant vaiką, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant nelaisvėje vaiką) iš to seka, kad nuteistoji D.B. padarė du nusikaltimo dispozicijoje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo požymius, t. y. siūlė pirkti vaiką bei laikė nelaisvėje vaiką siekdama, jog V. D. būtų įtraukta į prostituciją. Teismas atliktą D. B. laisvės atėmimą nukentėjusiai V. D. vertino, ir kaip valios palenkimo būdą, ir kaip objektyvųjį nusikaltimo požymį, dėl to nenustatęs šių požymių kitų nuteistųjų bendrininkų veiksmuose, teisiškai neįvertino nei D. B. inkriminuoto siūlymo, nei kitiems nuteistiesiems inkriminuotų kitų objektyviųjų nusikaltimo požymių. Prokuroro nuomone, dėl šių aplinkybių teismas neteisingai pritaikė įstatymą, D. B. iš kaitinimo išjungė siūlymą, o kitų nuteistųjų veikas perkvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

Prokuroro nuomone, nepilnamečio gabenimas jo sutikimu verstis prostitucija į Lietuvos Respubliką ar iš jos (BK 307 straipsnio 3 dalis) ir vaiko pirkimas ar pardavimas (BK 157 straipsnis) atribojami subjektyviosios pusės pažymiais, t. y. kadangi prekybos žmonėmis (taip pat ir vaiko prekybos) galutinė paskirtis yra priverstinis ekonominis asmenų išnaudojimas, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tiek prekybos žmonėmis, tiek ir vaiko pirkimo ar pardavimo sudėtis turi turėti vieną iš dviejų papildomų subjektyviosios pusės požymių - arba kaltininko siekimą įstatyme išvardintų nusikalstamų tikslų, arba kaltininko žinojimą, kad šie nusikalstami tikslai bus įgyvendinti kitų asmenų. Pirmu atveju nusikaltimo sudėčiai būdingas nusikalstamas tikslas - siekis, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Šiuo atveju kaltininkas nori, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas prostitucijai. Prokuroro nuomone, kaltinamųjų veiksmai apima šiuos subjektyviosios pusės požymius, t. y. D. B. ir D. B. siūlydami L. S. pirkti vaiką - nukentėjusiąją V. D. už 800 Lt siekė, kad nukentėjusioji po pardavimo būtų įtraukta į prostituciją. Kaip patys nuteistieji parodė, nukentėjusioji pati norėjo dirbti prostitute, tai matyti ir iš dalies nuteistojo V. L. mobiliojo ryšio telefono bei SIM kortelių apžiūros metu užfiksuotų trumpųjų žinučių turinio (t. l b. l. 95-100). Prokuroras mano, kad iš nuteistųjų parodymų, liudytojų parodymų, iš dalies nukentėjusiosios parodymų bei aukščiau paminėtų trumpųjų tekstinių žinučių yra akivaizdūs nuteistojo L. S. rengimosi pirkti vaiką paminėti subjektyvinės pusės požymiai, t. y. L. S. rengėsi pirkti nukentėjusią siekdamas (turėdamas tikslą) įdarbinti viešnamyje. Antru atveju nusikaltimo sudėčiai būdingas ne nusikalstamas tikslas, o papildomas intelektualiojo tyčios momento aspektas - žinojimas (suvokimas), kad nukentėjęs asmuo bus įtrauktas į prostituciją ar bus pelnomasi iš šio asmens prostitucijos. Šie subjektyvinės pusės požymiai, prokuroro nuomone, akivaizdžiai atsispindi V. L. neteisėtuose veiksmuose, t. y. suvesdamas D. B. ir D. B. su L. S. V. L. suvokia šių asmenų nusikalstamus ketinimus ir nors pats jų neturi, tačiau padeda jiems juos realizuoti.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš ištirtų duomenų yra akivaizdžiai matomas pagrindinis nuteistųjų D. B. ir D. B. nusikalstamos veikos motyvas – savanaudiškumas, noras tuoj pat gauti turtinę naudą už nukentėjusios pardavimą, kad būtų galimybė atsiskaityti už nuomojamą butą. Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, paneigia teismo argumentus dėl nukentėjusiosios gabenimo organizavimo jos sutikimu verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos bei pelnymosi iš jos prostitucijos.

Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad tiek prekybos žmonėmis, tiek ir vaiko pirkimo ar pardavimo atveju svarbi nukentėjusio asmens sutikimo problema, nes tokio asmens sutikimas šalina kaltininko baudžiamąją atsakomybę, tačiau toks sutikimas turi būti laisvas ir nevaržomas kaltininko veiksmų. Prokuroras teigia, kad ir tarptautiniai dokumentai nurodo, jog prekybos žmonėmis aukos sutikimas ketinamam arba faktiniam jos išnaudojimui neturi reikšmės, jei panaudojamas bent vienas asmens valios palenkimo būdų. Tie patys tarptautiniai dokumentai pažymi, kad prekybos žmonėmis veiksmai, padaryti nepilnamečio atžvilgiu, laikomi nusikalstamais net ir tuomet, kai nėra panaudojami asmens valios palenkimo būdai (pagal šiuos tarptautinius dokumentus vaiku laikomas kiekvienas asmuo iki 18 m). Taigi, prokuroro nuomone, preziumuojama, kad tokie vaiko pirkimo, pardavimo, kitokio įgijimo, kitokio perleidimo, verbavimo, gabenimo, laikymo nelaisvėje veiksmai, kai daromi išnaudojimo tikslais, laikytini nusikalstamais, net jei nepilnametis deklaruoja sutinkąs su jais. Prokuroro teigimu bet koks vaikas yra ypatingos apsaugos objektas, todėl jo atžvilgiu daromiems veiksmams keliami didesni reikalavimai. Apelianto nuomone, vaiko amžius savaime reiškia jo pažeidžiamą statusą, todėl teismas privalėjo atsižvelgti, jog nukentėjusioji V. D. buvo nepilnametė tiek nusikaltimo metu, tiek teismo nuosprendžio dieną bei privalėjo, kritiškai vertinti kaltinamųjų veiksmus atliktus prieš nukentėjusią, nepaisant nukentėjusiosios išreikšto sutikimo užsiimti prostitucija.

Apelianto teigimu, teismas, skirdamas bausmes, tinkamai ir pagrįstai D. B. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskyrė tinkamą bausmės rūšį, tačiau už jos padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežtesnė bausmė, kadangi nuteistoji savo veiksmais realizavo net du BK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Kitiems nuteistiesiems bausmės didinimas prokuroro siejamas su tuo, kad jų veika kvalifikuotina pagal sunkesnį BK straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė ir nukentėjusioji prašo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų skundus atmesti, o nuteistieji L. S. , V. L. ir D. B. bei byloje dalyvaujantys gynėjai prašo prokuroro skundą atmesti ir patenkinti nuteistųjų paduotus apeliacinius skundus.

Nuteistojo L. S. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į kaltinimuose apibrėžtas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintas visas faktines ir juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, nepagrįstai nustatė konkrečias visų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir apimtis, padarė netinkamas išvadas dėl vienos iš L. S. inkriminuojamos veikos įrodytumo.

Apygardos teismo patikrintais bylos duomenimis nustatytos nuteistųjų D. B. , V. L. veikos, kolegijos manymu, neteisingai kvalifikuotos pagal nuosprendyje nurodytus BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnius, o D. B. apygardos teismo nuosprendžiu nebuvo inkriminuoti visi kaltinime buvę vaiko pardavimo objektyvieji požymiai. Be to, D. B. nustatant galutinę subendrintą bausmę netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnyje esančios bausmių subendrinimo taisyklės, o V. L. , nesant reikiamų sąlygų, netinkamai buvo pritaikytas BK 62 straipsnis.

Dėl šių motyvų apygardos teismo nuosprendis dėl D. B. , V. L. ir D. B. keistinas, o dėl L. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 3 dalį (rengimasis padėti išgabenti nepilnametę V. D. jos sutikimu verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos) naikintinas nustatant, kad ši veika neįrodyta ir dėl šios kaltinimo dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Motyvai dėl prokuroro skundo dalies, kuria skundžiamas nuteistųjų D. B., D. B. ir V. L. nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas

Išties reikia sutikti su prokuroro skunde esančiais pastebėjimais, kad nustatydamas šioje byloje tikrąsias faktines aplinkybes apygardos teismas nutolo nuo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį pateikto kaltinimo ir D. B. , D. B. ir V. L. kaltinimuose esantį BK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytą veikos nusikalstamumą nustatantį požymį „siūlė pirkti vaiką“ savotiškai pamiršo, jo buvimo ar nebuvimo neaptarė ir byloje nustatė, kad šie nuteistieji „rengėsi išgabenti nepilnametę V. D. jos sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir iš to pelnytis“. Teismas nuosprendžio 10-12 lapuose išdėstė plačius motyvus, kodėl jis įžvelgia rengimosi pelnytis iš kito asmens prostitucijos požymius. Iš šių motyvų turinio galima atsekti, kad esminiai momentai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, buvo tai, kad V. D. laisvė iki 2006-04-23 nebuvo apribota, ji buvo laisvo elgesio, ji pati sutiko vykti į užsienį dirbti prostitute bei į tai, kad ji iki 2006-04-24 ji savo noru sutiko, jog iš jos būsimo prostitutės darbo nuteistieji D. B. ir D. B. pasipelnytų.

Kolegijos manymu, šios apygardos teismo nustatytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos ir nerodo, kad nuteistųjų veiksmai neturi nusikaltimo, numatyto BK 157 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismas neatkreipė dėmesio, kad L. S. buvo siūloma paimti V. D. savo žinion ir išgabenti už konkrečią pinigų sumą, t. y. ją pirkti. Nuteistieji D. B. ir D. B., padedami V. L. , veikdami taip turėjo ir konkretų tikslą – siekė, kad V. D. būtų išnaudojama teikti mokamas lytines paslaugas, t. y. įtraukta į prostituciją. Gabenimo verstis prostitucija veiksmas ir rengimosi gabenti verstis prostitucija veiksmas pateiktuose kaltinimuose nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas. Apie jokias konkrečias nukentėjusiosios gabenimo į užsienį aplinkybes (pvz., šalis, į kurią ji buvo ketinama gabenti, jos gabenimo būdas, konkretus išgabenimo laikas, priemonių gabenti parūpinimas) nebuvo tariamasi, nebuvo dedamos jokios nuteistųjų pastangos, kad V. D. asmens dokumentai būtų paimti iš jos ankstesnės gyvenamosios vietos. Apygardos teismas laikė svarbiu momentu, lėmusiu veikos kvalifikavimą, tai, kad V. D. laisvė nebuvo suvaržyta ar kitaip apribota. Tačiau BK 157 straipsnio 1 dalyje, skirtingai negu BK 147 straipsnio 1 dalyje, nėra numatyta, kad siūlymas pirkti vaiką būtų siejamas su jo laisvės suvaržymu ar apribojimu. Šių aplinkybių įrodinėjimas, kolegijos manymu, nėra būtinas. Vaiko pirkimo arba pardavimo atveju įstatymas įsakmiai nereikalauja nustatyti nukentėjusio asmens valią palenkiančių būdų panaudojimo, numatytų prekybos žmonėmis atveju, kaip BK 147 straipsnyje. Nors pagal tarptautinius dokumentus pagal kuriuos buvo pakeistas BK 147 straipsnio redakcija, prekybą žmonėmis apibūdina trinarė struktūra – veika, valios palaužimo būdai ir nusikalstamas tikslas, tačiau 2000 m. lapkričio 15 d. Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ir 2002 m. liepos 19 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis) nurodo, kad prekybos vaikais atveju nėra reikalingas antrasis elementas (valios palaužimo būdas). Taigi BK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas siūlymas pirkti vaiką siejamas tik su subjektyviosios pusės požymių įrodinėjimu: su specialiųjų tikslų nustatymu – „žinojimu arba siekimu, kad vaikas būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui“.

Toks tikslas – visų trijų nuteistųjų siekimas, kad V.D būtų įtraukta į prostituciją ir iš to būtų gaunamos pajamas, kolegijos manymu, byloje yra įrodytas.

LR Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo JTO vaiko teisių apsaugos konvenciją. Joje numatyta „vaiko“ sąvoka apima visus asmenis iki aštuoniolikos metų.Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaiko_teisi%C5%B3_konvencija"

Joks vaikas, net jei jis priartėja prie pilnametystės slenksčio, negali duoti sutikimo užsiimti prostitucija ir joks suaugęs asmuo negali pateisinti savo veiksmų tuo, jog vaikas sutiko verstis prostitucija ir išreiškė norą būti gabenamas gauti iš prostitucijos pelną ir juo dalytis. Vaiko amžius (iki 18 metų) savaime reiškia jo pažeidžiamą statusą. Būtina pasakyti, kad 2005 06 23 įstatymu Nr. X-272 įtvirtinus naują BK 157 straipsnio 1 dalies redakciją ir nepadarius jokių korekcijų BK 307 straipsnio 3 dalies redakcijoje nepilnamečio gabenimas jo sutikimu verstis prostitucija į Lietuvos Respubliką ar iš jos ir vaiko pirkimas ar pardavimas išties turi panašių požymių ir konkuruoja tarpusavyje. Tačiau BK 307 straipsnio 3 dalyje esanti norma, esant dabartinei BK 157 straipsnyje esančios normos sudėčiai ir atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, negali būti specialioji norma pastarosios normos atžvilgiu, nes joje, kolegijos manymu, neįžvelgiami jokie specialieji veikos požymiai. BK 157 straipsnio 1 dalis visiškai apima vaiko gabenimą jo sutikimu verstis prostitucija, o siūlymas pirkti vaiką, jo pardavimas atitinka BK 307 straipsnio 3 dalyje numatytą pelnymąsi iš jo prostitucijos. Taigi lex specialis derogat lex generalis normų konkurencijos įveikimo taisyklė šiuo atveju neturėtų būti taikoma. Griežtesnė norma, esanti BK 157 straipsnio 1 dalyje, apima švelnesnės normos požymius ir veika kvalifikuotina pagal straipsnį, numatantį griežtesnę atsakomybę.

Todėl byloje nustatytina, kad D. B. ne tik nuosprendyje nustatytu būdu ir laiku laikė nelaisvėje nukentėjusiąją V. D. , tačiau ir bendrininkavo su D. B. , bei padedant V. L. , siūlė L. S. pirkti vaiką, t. y. D. B. ir D. B. siekdami, kad vaikas, t. y. 1989-02-14 gimusi V. D. , būtų įtraukta į prostituciją, 2006-04-21, Šiauliuose, Gegužių g. 10A esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, siūlė L. S. pirkti nukentėjusiąją V. D. už 800 Lt, aptarė galimą V. D. pardavimo datą. V. L. , siekdamas to paties tikslo, kaip ir kiti nuteistieji, padėjo D. B. ir D. B. siūlyti pirkti vaiką, nes nurodė jiems L. S. , galintį pirkti vaiką, davė pastarojo telefono numerį.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendį pakeičia ir perkvalifikuoja D. B. ir D. B. nusikalstamą veiką iš BK 21 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 3 dalies į BK 157 straipsnio 1 dalį, o V. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoja atitinkamai iš BK 21 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 6 dalies, 307 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 157 straipsnio 1 dalį.

Nustačius pagal objektyviuosius veikos požymius kitokią ir kartu didesnę D. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 1 dalyje, apimtį, bausmė jai negriežtinama, nes skundo ribos apriboja tokios galimybės svarstymą. Tačiau, neperžengiant prokuroro skundo ribų, D. B. nustatytina griežtesnė subendrinta galutinė bausmė. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Tuo tarpu apygardos teismas prie D. B. paskirtos pagal BK 157 straipsnio 1 dalį bausmės dalies švelnesnės bausmės (baudos), paskirtos pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nepridėjo. Todėl teismui neteisingai pritaikius BK bendrosios dalies normą, D. B. nuosprendis dėl bausmių subendrinimo yra keistinas.

D. B. , atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartą jo asmenybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį nustatytina minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Prokuroro skunde prašomas skirti bausmės dydis šiam nuteistajam, kolegijos manymu, neatitiktų konkrečios nustatytos veikos pavojingumo ir nebūtų tinkamai individualizuotas.

Svarstydama bausmės skyrimą V. L. , kolegija atkreipia dėmesį, kad jo pagalbos siūlyti parduoti vaiką veiksmai (L. S. , kaip galimo vaiko pirkėjo, nurodymas, jo telefono davimas D. B. ) nebuvo aktyvūs ir yra nepavojingiausi palyginus su kitų bendrininkų atliktomis veikomis. Nėra byloje duomenų, kad savo pagalbos veiksmais šis nuteistasis siekė materialiai pasipelnyti. Kaip matyti iš byloje esančių charakteristikų (t. 3 b. l. 88, 162), V. L. turi darbą, charakterizuojamas teigiamai, gauna iš darbo pajamų. Jis šioje byloje nuteistas pirmą kartą. Todėl, kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytas konkrečios V. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, šios veikos apimtis, nuteistojo nedalyvavimas vykdant tolimesnį kitų bendrininkų atliekamą siūlymą parduoti vaiką, kitos pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl baudos parinkimo laikytinos išimtinėmis ir rodančiomis, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant V. L. laisvės atėmimo bausmės. Todėl kolegija sprendžia, kad šioje byloje už padėjimą kitiems bendrininkams siūlyti pirkti vaiką V. L. taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir nustatytina bausmė - bauda labiausiai dera su teisingumo principo reikalavimais. Tokios rūšies bausmė šiuo atveju labiausiai atitiktų BK 41 straipsnyje numatytos kriminalinės bausmės paskirtį.

Motyvai dėl prokuroro ir nuteistojo L. S. skundo dalies, kuria skundžiamas šio nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 307 straipsnyje, teisinis įvertinimas

Ši prokuroro skundo dalis netenkinama ir iš dalies patenkinamas nuteistojo L. S. skundas.

Nors byloje nustatyta, kad D. B. ir D. B. , padedami V. L. , siūlė L. S. pirkti vaiką siekdami, kad 1989-02-14 gimusi V. D. būtų įtraukta į prostituciją, 2006 04 21 būtent tuo tikslu jie buvo susitikę Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, D. B. 2006-04-24 laikė V. D. nelaisvėje, tačiau šios teismo konstatuotos aplinkybės nereiškia, kad L. S. rengimosi pirkti vaiką veiksmai byloje yra neabejotinai nustatyti ir jo nustatytos parengiamosios veiklos atlikimo pakanka nusikalstamai veikai inkriminuoti.Už pažadą pirkti vaiką baudžiamoji atsakomybė BK 157 straipsnyje nėra nustatyta.

Žmogaus pažiūros, įsitikinimai, mintys ir sumanymai ką nors daryti ar nedaryti, nors jų realizavimas būtų ir labai pavojingas, negali būti baudžiami. Veika, neišreikšta konkrečiais poelgiais, nėra nusikaltimo padarymo stadija ir nelaikoma nusikaltimu. Net ir tais atvejais, kai apie ketinimą padaryti nusikaltimą tampa žinoma - asmuo tai yra išsakęs ar kitaip išreiškęs (iškėlęs tyčią), baudžiamosios atsakomybės negali būti, kol jis nieko reikšmingo nepadaro, siekdamas pasirengti realizuoti šį sumanymą.

Kaltinime L. S. nenurodyta, kokio pobūdžio BK 21 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus L. S. padarė, kurie pagal įstatymą priskiriami prie rengimosi padaryti labai sunkų nusikaltimą: ar jis suieškojo ir pritaikė įrankius ar priemones, ar jis sudarė veikimo planą, ar telkė bendrininkus, ar sudarė kitokias nusikaltimo padarymą lengvinančias sąlygas. Kaltinime esantys L. S. rengimosi pirkti vaiką veiksmai yra nustatyti tik nurodant dvi aplinkybes: L. S. aptarė nukentėjusiosios V. D. pardavimo laiką, t. y. 2006-04-24, ir aptarė jos kainą – 800 Lt. Jeigu šias aplinkybes laikytume veikimo plano sudarymu, tai iš bylos duomenų matyti, kad šis planas labai nekonkretus ir nesiekia parengtinės nusikalstamos veikos stadijos. Jokių kitokių L. S. veiksmų siekiant nupirkti V. D. ar gabenti ją jos sutikimu verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos byloje nėra nustatyta. V. D. tikslus paėmimo iš buto laikas, pinigų sumokėjimo laikas, gabenimo į užsienį būdas, gabenimo priemonės nebuvo nustatyti, į kokią užsienio šalį ji L. S. bus vežama, nebuvo žinoma ir aptarta, jos dokumentai iš nukentėjusiosios gyvenamosios vietos nebuvo paimti, nėra duomenų, kad nukentėjusiajai buvo pagaminti netikri dokumentai. 2006-04-24 nenustatyta iš viso jokių L. S. veiksmų ar telefoninių skambučių, kurie leistų manyti, kad plano nėra atsisakyta. Dar daugiau, iš D. B. parodymų, kurie teismo buvo pripažinti objektyviausiai atskleidžiantys faktines bylos aplinkybes, matyti, kad susitarimas, jog būtent 2006-04-24, t. y. pirmadienį, L. S. atvažiuos ir sumokės pinigus, buvo sąlyginis ir negalutinis. D. B. , akistatos metu šalinant prieštaravimus tarp jos ir L. S. parodymų, parodė: „Mes susitarėme, kad L. man paskambins, kai susitars su kažkokiais kitais žmonėmis ...< > kadangi buvome susitarę dėl pirmadienio, tai aš ir laukiau tos dienos.“ (t. 2 b. l. 56). Nors apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. B. tvirtino, kad po susitarimo „po dienos ar kelių dienų Laimis paskambino ir pasakė, kad ims“, tačiau tokio konkretaus gauto L. S. telefono skambučio byloje nenustatyta, jo turinys nežinomas, nuosekliai teisminio bylos nagrinėjimo metu D. B. tokių aplinkybių jau netvirtino.L. S. pateiktame kaltinime pagal BK 157 straipsnį nėra nurodyta aplinkybių, kodėl rengimasis pirkti vaiką L. S. nebuvo tiesiogiai pradėtas.

Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais kolegija daro išvadą, kad nepakanka duomenų, kuriais būtų galima neabejotinai grįsti L. S. kaltę padarius bylos kaltinime nurodytą rengimąsi pirkti vaiką ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytą rengimąsi padėti D. B. išgabenti nepilnametę V. D. jos sutikimu verstis prostitucija iš Lietuvos Respublikos. Todėl kolegija panaikina šią pirmosios instancijos apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir dėl šios dalies priima naują, išteisinamąjį, nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu prokuroro skundo dalį dėl L. S. pripažinimo kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 1 dalį atmeta.

Motyvai dėl D. B. apeliacinio skundo ir L. S. skundo dalies, kuria skundžiamas jo nuteisimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 3 dalį

Nuteistojo D. B. skundas dėl jo kaltę nustatančių įrodymų stokos ir bylos duomenų netinkamo vertinimo yra netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Apygardos teismo nuosprendyje yra išdėstyti duomenys, kuriais nustatyti D. B. konkretūs veiksmai, kurie šiame nuosprendyje aukščiau esančiais motyvais yra įvertinti ne kaip rengimasis išgabenti nukentėjusiąją V. D. jos sutikimu verstis prostitucija į užsienį ir iš to pelnytis, o kaip siūlymas pirkti vaiką. Tai, kad D. B. kartu su D. B. sugalvojo pasipelnymo iš V. D. laisvo elgesio ir jos prostitucijos planą ir viena to plano dalių buvo parduoti ją asmenims, galintiems ją išvežti į užsienį dirbti prostitute, ir realizuodamas šį planą D. B. telefonu susisiekė su V. L. ir L. S. , vėliau susitiko su juo, siūlė jam pirkti nukentėjusiąją V. D. už 1000 Lt ir vėliau nuleido kainą iki 800 Lt, matyti iš apygardos teismo ištirtų ir nuosprendyje išdėstytų bylos įrodymų: paties D. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 111-113), akistatos su L. S. protokolo (t. 2 b. l. 105-106), nuteistojo L. S. atpažinimo protokolo (t. 2 b. l. 55-57), D. B. parodymų, V. D. dalies parodymų, mobiliojo ryšio telefonų skambučių faktų ir SMS žinučių turinio. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistosios D. B. ir nukentėjusiosios V. D. parodymai apie joms žinomus D. B. veiksmus nėra vieninteliai įrodymų šaltiniai, kuriais grindžiama D. B. kaltė. Aukščiau minimi bylos duomenys paneigia D. B. teisme pakeistus parodymus, jog jis V. D. pirkti nesiūlė, iš nukentėjusiosios V. D. prostitucijos nesirengė pelnytis, tik bandė padėti pastarajai susirasti pardavėjos ar padavėjos darbą.

Priešingai negu skunde teigia nuteistasis D. B. , nukentėjusiosios V. D. parodymai nuosprendyje yra tinkamai įvertinti ir nei liudytojos J. K. , nei teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 02 išvados neduoda pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiajai žinomus faktus ir aplinkybes ji išdėstė sąmoningai neteisingai. V. D. psichinės sveikatos būklės ir psichologinių asmens savybių patikrinimo metu buvo konstatuota, kad nukentėjusiosios V. D. pažintiniai gebėjimai nėra sutrikę: ji gali valingai įsiminti informaciją ir ją atgaminti, būdama įtaigi ir psichologiškai priklausoma, ribotai galėjo priešintis nusikalstamiems veiksmams, tačiau gali duoti adekvačius parodymus apie faktines nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu aplinkybes (t. 4 b. l. 25-27).

Nuteistosios D. B. parodymai apie savo brolio D. B. veiksmus yra nuoseklūs, dar kartą patikrinti apeliacinės instancijos posėdžio metu, jie atitinka kitą bylos medžiagą ir nėra pagrindo manyti, kad ji tyčia apkalbėjo D. B. . Paties D. B. parodymai, kuriais teismas rėmėsi buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra patvirtinti akistatoje su L. S. bei D. B. atpažįstant L. S. (t. 2 b. l. 55-57, 97-100, 105-108, 111-113,121-122).

Netenkinamas ir nuteistojo L. S. skundas dėl neteisingų faktinių aplinkybių dėl padėjimo D. B. pelnytis iš nukentėjusiosios prostitucijos, L. S. padaryto 2006-04-22, nustatymo. Apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiant į šio nuteistojo skunde keliamus prieštaravimus jį kaltinantiems bylos duomenims, pakartotinai buvo apklausta D. B. , V. D. bei liudytojas G. M. , patikrinta kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš teisiamojo posėdžio metu patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu duotų D. B. parodymų apie 2006 06 22 įvykius, nukentėjusiosios V. D. , liudytojo G. M. parodymų, apygardos teismo nuosprendyje nurodytų kitų bylos įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2006 06 22 L. S. nebuvo vien asmuo, kuris surado V. D. laikiną šokėjos darbą, tačiau savo aktyviais veiksmais padėjo D. B. pelnytis iš nukentėjusiosios nepilnametės prostitucijos, ir būtent jis per D. B. pasiūlė V. D. suteikti prostitutės paslaugas Radviliškio rajone, Šeduvoje esančioje pirtyje švenčiantiems vyriškiams, atvežė prostitutės užsakovą G. M. , kuris sumokėjo D. B. už V. D. prostitutės paslaugų suteikimą 200 Lt, abu nugabeno V. D. į Šeduvą, kur pastaroji teikė seksualines paslaugas ten esantiems vyrams.

Skunde išties pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad D. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kitaip negu ikiteisminio tyrimo metu aiškino savo susitarimo su L. S. dėl D. B. vykimo į pirtį Šeduvoje aplinkybes, stengėsi pabrėžti, kad dominavo vis tik susitarimas su L. S. dėl nukentėjusiosios galimų šokių pirtyje. Tačiau Iš D. B. parodymų teisme ( 3 t. b. l. 183-186) matyti, kad ji nepaneigė, jog su L. S. telefonu buvo susitarimas ir dėl V. D. būsimų lytinių paslaugų suteikimo, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesą, atsakydama į L. S. advokato klausimą sukonkretino, kad paskambinęs L. S. klausė, ar V. D. gali pašokti bernvakaryje ir suteikti lytines paslaugas (t. 3 b. l. 186). Nuteistoji D. B. apklausta apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo ji sakė teisybę, patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, duotus akistatos su L. S. metu, kad jai paskambino L. S. , jog už Radviliškio vyksta bernvakaris ir reikalinga prostitutė, šį pasiūlymą važiuoti perdavė nukentėjusiajai V. D. , ši sutiko važiuoti, už paslaugas su L. S. atvažiavęs vyriškis sumokėjo 200 Lt (t. 2 b. l. 51, 56, 2008-04-16 teismo posėdžio protokolo 5 lapas).

Liudytojas G. M. apklaustas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prostitutės užsakymo aplinkybes atsiminė geriau ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis ieškojo ne vien merginos kuri galėtų pašokti, bet ir merginos, galinčios suteikti lytines paslaugas (t. 1 b. l. 73, t. 4 b. l. 229). Todėl netinkamo G. M. parodymų įvertinimo nuosprendyje kolegija nenustato.

Nukentėjusioji V. D. apklausta apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad D. B. jai sakė, kad turės važiuoti į pirtį ir ten esantiems vyrams suteikti lytines paslaugas, L. S. sakė, kad visiems vyrams esantiems pirtyje ji turinti sakyti, kad yra pilnametė (2008-04-16 teismo posėdžio protokolo 6-7 lapai).

Nuteistojo L. S. apeliaciniame skunde išdėstyti jo paties parodymai apie nukentėjusiosios amžiaus nežinojimą taip pat yra paneigti bylos medžiaga. L. S. parodymus paneigia teisme duoti nukentėjusiosios V. D. ir nuteistosios D. B. parodymai (t. 3 b. l. 186, 193-194). Iš byloje esančio iš D. B. mobilaus telefono V. L. siusto 2006-04-21 15.07 val. SMS turinio, gretinant šiuos duomenis su kitomis bylos aplinkybėmis, akivaizdžiai matyti, kad, kad V. L. buvo pranešama apie 2006-06-21 įvykusią V. D. apžiūrą ir teigiama, kad ją apžiūrėjęs žmogus (bylos duomenimis, L. S. ) buvo privažiavęs, žadėjo paskambinti apie 7 ir, jei V. D. būtų 18 metų, tai be kalbų būtų ją „paėmęs“.

Byloje kolegija nenustatė duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti ir BPK priemonėmis byloje įtvirtinti nuteistosios D. B. parodymai yra gauti baudžiamojo proceso įstatymų nenumatytais, neleistinais būdais. Priešingai, D. B. apie L. S. nuosprendyje nustatytus veiksmus buvo apklausta laikantis apklausoms nustatytų reikalavimų ir buvo apklausta ne vieną kartą (t. 2 b. l. 42-43,50-54,60-61), yra patvirtinusi parodymus 2006 m. gegužės 5 d. atliktoje akistatoje su L. S. bei iš esmės patvirtinusi teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistųjų parodymus, kuriais teismas rėmėsi, tvirtina ir nustatyti duomenys apie nuteistųjų bendravimo mobiliaisiais telefonais aplinkybes: mobiliojo ryšio telefonų skambučių kiekis ir laikas (t. 1 b. l. 114-167, 172-191, 193-195) bei nukentėjusiosios V. D. parodymai.

Nuteistasis L. S. skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. duoti parodymai yra niekiniai, nes buvo grubiai pažeistos BPK nuostatos apklausiant nepilnametę ir nurodo, jog buvo pažeidžiami BPK 280 straipsnio reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 280 straipsnyje esančios apklausos taisyklės reguliuoja nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą teisme. Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime nepilnamečio apklausą reglamentuoja BPK 186 straipsnyje esančios taisyklės, kurios nenumato privalomo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimo apklausoje.

Apygardos teismo nuosprendyje nurodyta į kokias aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas skirdamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį L. S. laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos patikrintoje bylos medžiagoje nenustatyta jokių kitų palankių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį dėl D. B. , V. L. nuteisimo ir D. B. nuteisimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį pakeisti.

D. B. nusikalstamą veiką iš BK 21 straipsnio 1 dalies ir 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 157 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. L. nusikalstamą veiką iš BK 21 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 6 dalies ir 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – 100 MGL dydžio (12 500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. L. laikinojo sulaikymo šioje byloje laikotarpį nuo 2006-05-02 iki 2005-05-04 (iš viso 2 arešto paras), vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatyti, kad D. B. siūlė pirkti vaiką, t. y. siekdama, kad nukentėjusioji V. D. būtų įtraukta į prostituciją kartu su D. B. 2006-04-21, padedama V. L. , Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, siūlė L. S. už 800 Lt pirkti vaiką – 1989-02-14 gimusią V. D. .

Pakeisti nuosprendį dėl bausmių D. B. subendrinimo dalies: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, apygardos teismo nuosprendžiu paskirtas pagal 307 straipsnio 3 dalį, 157 straipsnio 1 dalį, subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę D. B. paskirti 180 MGL dydžio (22 500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laikotarpį nuo 2006-04-24 iki 2006-05-09 (iš viso 16 parų), vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria L. S. buvo nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir dėl šios kaltinimo dalies priimti naują nuosprendį. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 3 dalį ( rengimasis padėti D. B. išgabenti V. D. jos sutikimu iš Lietuvos Respublikos) L. S. išteisinti todėl, jog neįrodyta, kad L. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria L. S. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės Šiaulių apygardos teismo buvo subendrintos BK 63 straipsnio tvarka, paliekant apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl L. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal 24 straipsnio 6 dalį, BK 307 straipsnio 3 dalį (2004-04-22 padarytas padėjimas D. B. pelnytis iš nepilnametės V. D. prostitucijos ) be pakeitimų.

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.

Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.