- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-447-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05895-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- A. S., V. S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. ir atsakovų A. S. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams A. S., V. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas pareikštu ieškiniu (b. l. 2-4) prašė įpareigoti atsakovus atstatyti riboženklius, kurie 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo įkalti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo plane pažymėti taškais „36“, „38“, „39“ ir „5“, pašalinti savo asmeninius daiktus iš bendrojo naudojimo patalpų, nuimti palydovinę ir lauko antenas, kurios pritvirtintos prie namo sienos bei atstatyti kaminą.
Atsiliepimas
Atsakovai A. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 53-55), kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad riboženklių atstatymas buvo atliktas nesilaikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, reikalavimų. Tačiau atsakovai sutinka, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktos žemės sklypo ribų paženklinimo procedūros, jeigu to pageidauja ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendro naudojimo patalpose yra atsakovų daiktai. Antenos yra pritvirtintos ant namo sienos (pagrindinės namo konstrukcijos), kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpų savininkams. Ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, jog kaminas buvo sugadintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė įpareigoti atsakovą V. S. per 15 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuimti palydovinę anteną, pritvirtintą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri faktinių aplinkybių konstatavimo 2012 m. rugsėjo 19 d. protokolu Nr. 157-12-96 fiksuota vaizdo byloje „Antena“.
Teismas konstatavo, kad antena pritvirtinta prie ieškovui priklausančių patalpų išorinės sienos priešais ieškovo langą, iš dalies užstoja natūralų apšvietimą, vaizdą. Palydovinės antenos nuėmimas leistų išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, o jos nenuėmimas pažeistų ieškovo interesus. Todėl ieškovo reikalavimas dėl palydovinės antenos nuėmimo tenkintinas. Taip pat teismas sprendė, jog remiantis antstolių surašytais Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir kitais įrodymais nėra pagrindo teigti, jog ieškovo kaminas buvo atsakovų sugadintas. Teismas vertindamas atsakovo A. S. veiksmus pašalinant riboženklius įvertino juos kaip savavališkus ir neteisėtus, tačiau teismas nustatė, jog geodeziniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant procedūras.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas V. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo. Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atsakovams dėl riboženklių atstatymo ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti visiškai bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išvadas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, susijusius su riboženklių pašalinimu ir todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas V. V. inicijuodamas žemės sklypo, kurios kad. Nr. (duomenys neskelbtini) taškų pažymėtų žemės sklypo kadastriniuose matavimuose (žemės sklypo plane) ženklinimą vietoje nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos. V. V. mano, jog tokia teismo išvada nepagrįsta, nes matavimus atliko kvalifikuoti geodezininkai.
Atsiliepimas
Atsakovai A. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsakovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl riboženklių pašalinimo. Skundžiamas teismo sprendimas šioje byloje yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovai A. S. ir V. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo. Jie prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovai įpareigoti nuo ieškovo namo nuimti palydovinę anteną, pritvirtintą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri Faktinių aplinkybių konstatavimo 2012 m. rugsėjo 19 d. protokolu Nr. 157-12-96 fiksuota vaizdo byloje „Antena“. Nurodo, jog ieškovas neįrodė, jog jam ginčo antena trukdo ir pažeidžia jo teises, be to, ginčo antena stovi jau daugiau nei 20 metų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimo dalį, susijusią su įpareigojimu nuimti anteną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi apeliantai turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovams, iš esmės siekia išspręsti ginčą dėl riboženklių, kuriuos ištraukė atsakovas V. S., atstatymo. Atsakovas V. S. pašalino matininko – geodezininko plane pažymėtuose taškuose „36“, „38“, „39“ ir „5“ įkaltus riboženklius, kuriuos ieškovas prašo atstatyti. Tokiu atveju kilo ginčas tarp bendraturčių dėl bendrai naudojamos namų valdos naudojimo ribų. Ginčo žemės sklypas teisiškai neatidalintas (b.l. 8-14).
CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra gyvenamojo namo bendraturčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
Nagrinėjamoje byloje, ieškovas nepranešęs bendraturčiams (atsakovams) atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sklypo ribų ženklinimą, atsakovai nebuvo supažindinti su ribų paženklinimo-parodymo aktu. Tokiu atveju kilo ginčas tarp bendraturčių dėl bendrai naudojamos namų valdos ribų. Esant tokiai situacijai, kuomet ieškovas, tinkamai nepranešęs bendraturčiams apie žemės sklypo geodezinius matavimus, bendrosios dalinės nuosavybės sklype, vienašališkai įkaldamas riboženklius, pažeidė atsakovų nuosavybės teises. Taigi ieškovas turėjo tinkamai informuoti bendraturčius apie ginčo sklypo kadastrinius matavimus, suteikti galimybę atsakovams pareikšti savo nuomonę dėl matavimų procedūros ir būdų. Taip pat pateikti bendraturčiams sklypo atidalinimo ir naudojimosi juo planą ir tvarką. Tačiau byloje apie šių aplinkybių buvimą duomenų nėra.
Kolegija taip pat išaiškina šalims, kad teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.
Kolegija daro išvadą, jog esant ginčui tarp bendraturčių dėl žemės sklypo ribų, ieškovo įpareigojimas atsakovams atstatyti ginčo sklype riboženklius yra nepagrįstas.
Ieškovas skunde taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino ieškovo patirtas išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka bei nurodo, jog kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo patenkintų reikalavimo dalis sudarė 35 proc., todėl teismas remiantis CPK 93 str. 2 d. pagrįstai šias išlaidas sumažino.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo
Byloje nustatyta, jog ant namo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovui ir atsakovei A. S., esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovai pritvirtino palydovinę (b. l. 63) ir lauko (b. l. 32, 72) antenas. Palydovinė antena pritvirtinta prie ieškovui priklausančių patalpų išorinės namo sienos. Byloje atsakovai neginčijo aplinkybės, jog antenos priklauso atsakovams ir, kad ją pritvirtino V. S..
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus, įvertinant ir tai, kad antena pritvirtinta prie ieškovui priklausančių patalpų išorinės sienos priešais ieškovo langą (b.l. 74), iš dalies užstodama natūralų apšvietimą, vaizdą, palydovinės antenos nuėmimas leistų išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, o jos nenuėmimas pažeistų ieškovo interesus ir CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuosavybės teisę. Todėl ieškovo reikalavimas dėl palydovinės antenos nuėmimo pagrįstai patenkintinas. Šiuo atveju neturi reikšmės, kada buvo pritvirtinta atsakovams priklausanti ginčo antena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų prašymas priteisti 363,00 Lt išlaidų už antstolio surašytą Faktinių aplinkybių protokolą Nr. FA-0241-13-05 buvo pagrįstai atmestas. CPK 93 str. 4 d. nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių protokolo surašymo būtinybę sąlygojo paties atsakovo veiksmai, laikant daiktus bendro naudojimo patalpose.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.