Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kėdainių r. apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. R. 2024 m. liepos 8 d. apie 18:30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu- broliu A. R. metu, su dešinėje rankoje laikytu peiliu perpjovė jam kaklo sritį, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. R. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad išgertuvių metu 2024 m. liepos 8 d. apie 18:30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir brolio A. R. įvyko žodinis konfliktas dėl alkoholio. Jie buvo abu stipriai neblaivūs ir žodinio konflikto metu jie apsistumdė, galėjo būti, kad jis su peiliu, kuris stovėjo gretimai ant stalo, kiek prisimena jis buvo raudonos spalvos, jį paėmęs įpjovė broliui į kaklą, brolis po konflikto kažkur išėjo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Po šio įvykio jis brolio A. atsiprašė ir jis jam atleido, jie susitaikė. Prašo esant galimybei už padarytą nusikalstamą veiką jam paskirti laisvės apribojimą. Pažymi, kad jis dažnai vartoja alkoholį ir būdamas neblaivus daug dalykų neprisimena, savęs nekontroliuoja. Jis įvykio metu tikrai nesiekė stipriai sužeisti brolio. Daugiau papildymų neturi.(b.l. 142-143)

3. Kaltinamojo K. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

3.1. Nukentėjusiojo A. R. parodymais apie tai, kad 2024 m. liepos 8 d. apie 15:00 val. nuvyko pas brolį K. į namus, esančiuose (duomenys neskelbtini), jie vartojo alkoholį. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas dėl alkoholio, buvo stipriai neblaivūs. Žodinio konflikto metu jie apsistumdė ir pajautė kaip jo kaklas kraujuoja, suprato, kad brolis jį sužalojo, kaip sužalojo nematė, po to brolis jį išvijo iš namų ir jis išėjo iš jų. Dėl patirto sužalojimo nesikreipė į jokias gydymosi įstaigas. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Brolis jo atsiprašė ir jis jam atleido, pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. (140-141)

3.2. Liudytojo L. A. parodymais apie tai, kad jis L. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena anketinių duomenų pažymoje nurodytu adresu. Šiandien, t.y. 2024 m. liepos 8 d. apie 17.57 val. išgirdo konfliktą tarp kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) bute. Išgirdęs konfliktą, atidarė savo gyvenamo buto, adresu (duomenys neskelbtini) duris ir pamatė laiptinėje iš matymo pažįstamą asmenį, vardu K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat ant žemės, šalia K. pastebėjo įsmeigtą į grindis peilį, kuris buvo su medine, tamsios spalvos rankena. Jam matant, minėtą peilį K. pasiėmė į dešinę ranką ir atsisukęs jam teigė, jog jis nesikištų, nes K. papjaus šalia jo esantį asmenį, su kuriuo konfliktavo. Šalia K., laiptinėje buvo ir minėtas asmuo. Jo jis asmeniškai nepažįsta, vyriškis buvo apie 1.80m., senyvo amžiaus, apsirengęs tamsiais rūbais. Kai K. jam teigė, jog papjaus minėtą juodai apsirengusį asmenį, K. atsisuko į šalia esantį asmenį ir dešinėje rankoje turimą peilį pradėjo mosuoti šalia juodai apsirengusio asmens. Kai pamatė, jog K. mosuoja peilį, jis uždarė savo buto duris ir paskambino policijai. Minėtame (duomenys neskelbtini) bute dažnai vyksta konfliktai, muštynės, išgertuvės. Daugiau įvykio aplinkybių nežino. (b.l. 24-29)

3.3. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2024 m. liepos 8 d. apie 18:30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tarp A. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir jo brolio K. R. gim. (duomenys neskelbtini). K. R. paėmęs dešine ranka peilį perpjovė A. R. kaklo sritį, ko pasekoje sužalojo A. R. kaklą. A. R. medikų pagalbos atsisakė. Įvykio metu A. R. nustatytas 2.01 prom. ir dėl jo esamos psichinės ir fizinės būklės atlikti pirminių procesinių veiksmų objektyviai nebuvo galimybės. K. R. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą.(b.l. 1-6)

3.4. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad nuvykus (duomenys neskelbtini) matomas 3 aukštų, raudonų plytų pastatą. Į pastato vidų patenkama pro rudos spalvos duris. Įėjus pro minėtas duris patenkama į bendro naudojimo koridorių. Bendro naudojimo koridoriuje esančiais laiptais pakylama į 3-ą aukštą. Pakilus į trečią aukštą matomas bendro naudojimo koridorius. Koridoriuje matomos stiklo šukės. Ant grindų matomos raudonos spalvos dėmes panašios į kraują. Ant vatos tampono paimamas mėginys su galimai biologiniais pėdsakais ir supakuojamas į popierinį voką Nr. 1. Koridoriuje tiesiai matomos šviesios spalvos durys ant kurių skaičius (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtas duris patenkama į buto virtuvę. Virtuvė netvarkinga, matomi išmėtyti daiktai. Tiesiai matomas praėjimą į gyvenamąjį kambarį. Kambario dešinėje matoma lova. Gale lovos, ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Ant vatos tampono paimamas mėginys su galimai biologiniais pėdsakais ir supakuojamas į popierinį voką Nr. 2. Lovos gale matomas stalas, o už stalo matoma tamsios spalvos sofa. Ant sofos matomi 3 peiliai. Minėti peiliai paimami ir supakuojami į kartoninę dėžę. Apžiūrėjus likusias buto patalpas daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.(b.l. 55-57)

3.5. A. R. apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad Matome apie 1.70 m. vidutinio kūno sudėjimo vyrą. Vyriškis apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, dėvi juodos spalvos palaidinę, avi juodos spalvos batus. Ant kaklo matome apie 4-5 cm. ilgio žaizdą. (b.l. 73-84)

3.6. 2024 m. liepos 8 d. alkotesteriu K. R. nustatytas 2,33% promilių girtumas.(b.l.68-70)

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą.

5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. R. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio A. R. atžvilgiu, 2024 m. liepos 8 d. apie 18:30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu- broliu A. R. metu, jis su dešinėje rankoje laikytu peiliu perpjovė jam kaklo sritį, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

6. Skiriant kaltinamajam K. R. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

7. Kaltinamojo K. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas du kartus. Psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas (b.l. 116). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruotas (b.l.169-170).

8. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

9. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, laisvės apribojimas yra teisinga bausmės rūšis (BK 49 straipsnis).

10. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

11. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

12. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - vatos tamponas su galimai biologiniais pėdsakais nuo grindų koridoriuje, saugomi prie IT bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

13. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti K. R. bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vietos apžiūros metu paimtą vatos tamponą su galimai biologiniais pėdsakais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

K. R. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.