Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai E. T., kaltinamajam V. T., kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Gustui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2016-04-03 apie 16 val. 30 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – motiną E. T., tai yra ištempęs iš lovos pargriovė ant žemės, ko pasekoje nukentėjusioji susitrenkė pečius ir krūtinę, po to stumdė ir tampė sugriebęs už pečių ir drabužių, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai, teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2016-04-03 jis per stipriai paspaudė mamai už pečių, ji iš lovos iškrito ir atsisėdo ant žemės, tada jis patampė jai už drabužių, pečių. Supranta, kad mama senyvo amžiaus, prastos sveikatos, jo veiksmai galėjo sukelti jai skausmą. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, imsis priemonių gydytis. Blaivas taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo poelgio labai gailisi, padarė išvadas, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, abu susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

V. T. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sūnumi V. gyvena viename name, skirtinguose kambariuose. Sūnus pastoviai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, būdamas girtas ją muša, stumdo, engia, tačiau į policiją ji nesikreipdavo. Vieną kartą buvo iškviesta policija, maždaug prieš du metus, nors po to jis vis tiek smurtaudavo. 2016-04-03 apie 16.30 val. sūnus vėl būdamas girtas pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, ištempė ją gulinčią iš lovos ir pargriovė stipriai ant grindų, ji susitrenkė pečius ir krūtinę, tada ją stumdė, tąsė paėmęs už pečių ir drabužių. Ji patyrė fizinį skausmą. Po to jos anūkas T. T. iškvietė policiją. Kitoje namo pusėje kambaryje buvo kitas anūkas L. T., 9 m. amžiaus, tačiau jis konflikto nematė, nieko negirdėjo (b.l.4).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas E. T. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-04-03 apie 16.30 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), namuose jos sūnus V. T. būdamas girtas, jėga ją ištempė iš lovos, pargriovė ant grindų, stipriai stumdė, taip sukėlė fizinį skausmą. Anksčiau sūnus taip pat smurtaudavo, bet į policiją kreipusis tik vieną kartą. Šiuo protokolu taip pat apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.4-8).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko E. T., kuri nurodė, kad ją sumušė sūnus ir išvarė iš namų (b.l.13-14).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 53 nurodyta, kad 2016-04-03 18.35 val. V. T. nustatytas 2,05 promilių girtumas (b.l.17).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. T. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę dėl esminių aplinkybių pripažino, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis smurtavo prieš motiną E. T., ištempė ją iš lovos, pargriovė ant žemės, dėl ko nukentėjusioji susitrenkė pečius ir krūtinę, po to stumdė ir tampė sugriebęs už pečių ir drabužių. Tokius jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, rašytiniai bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad V. T. smurtaudamas prieš savo šeimos narę – nukentėjusiąją E. T., sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nuketėjusioji jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė (b.l.53-54).

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos pasekmės nesunkios (sukeltas fizinis skausmas). Kaltinamasis keturių metų bėgyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (b.l.29-31). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.25), Kauno apskrities priklausomybių ligų centro įskaitoje neregistruotas (b.l.27). Pats pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja E. T., o baudžiamoji byla nutrauktina.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – motiną, ji senyvo amžiaus, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis smurtauja ne pirmą kartą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3664, kurioje nurodyta, kad Vytautas Gustas teikia antrinę pagalbą V. T., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.56).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str. 432 str.,

nusprendžia:

V. T., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja E. T. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. T., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. T. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu, V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. T. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.