Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant Renatai Tomaševskajai, dalyvaujant ieškovo atstovei Loretai Uskovai, atsakovės atstovui Aleksandrui Ivanovui ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „NAUJININKŲ ŪKIS“ atstovei Galinai Sinkevičienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui T. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „NAUJININKŲ ŪKIS“ ir T. S. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2002-02-01 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašė turto nuomos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, bendrove Dalkia ir nuomininku UAB „Vilniaus energija“, pagal kurią visi SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantys šilumos, karšto vandens ir elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai buvo perduoti ieškovui nuomos pagrindais. Pagal nuomos sutarties sąlygas ieškovui buvo perduotos SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reikalavimo teisės į šilumos vartotojų ir kitų debitorių skolas bei teisės į pajamas už tiekiamą šilumą bei karštą vandenį. Nuomos sandoris buvo įvykdytas 2002-04-01, todėl būtent nuo 2002-04-01 ieškovas perėmė visas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kaip centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjo Vilniaus mieste, funkcijas, teises ir pareigas, tame tarpe pagal aukščiau paminėtą sutartį su atsakovais.

Vykdant nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2002-03-26 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir ieškovas pasirašė trumpalaikio turto perleidimo sutartį. Pagal šios sutarties 1.1. p., prie trumpalaikio turto priskiriamos reikalavimo teisės į iš vartotojų ir kitų asmenų gautinas sumas. Pagal 2.3 p., 2002-04-01 ieškovas įgijo reikalavimo teises į visas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ gautinas sumas, reikalavimo pagrindas į kurias atsirado iki 2002-04-01, nepriklausomai nuo to, ar tokios sumos buvo perleistos ieškovui pagal priėmimo-perdavimo aktą.

2007-08-31 ieškovas sužinojo, kad antstolė į minėtą civilinę grąžino vykdomąjį raštą Nr. 2-3-2169/97 su atžyma: „1998-02-04 apmokėjo 1248,45 Lt bankas Snoras“.

2007-09-07 ieškovas išsiaiškino, kad vykdomasis raštas į civilinę bylą buvo grąžintas be pagrindo, nes iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ieškovas gavo informaciją, kad 1998-02-04 1248,45 Lt buvo pervesti ne į SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitą, o į trečiojo asmens šioje byloje UAB „Naujininkų ūkis“ sąskaitą už kitas paslaugas.

2007-09-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ieškovas pateikė prašymą grąžinti vykdomojo rašto Nr. 2-3-2169/97 originalą, bet teismas 2007-10-05 nutartimi prašymą priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad esant nepanaikintam antstolio patvarkymui, nėra pagrindo išduoti vykdomojo rašto originalą.

2008-01-25 ieškovas Teisingumo ministerijai pasiūlė ne teismo tvarka apmokėti padarytą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antstolių kontoros žalą. 2008-02-19 Teisingumo ministerija pranešė, kad neturi įgaliojimų ne teismo tvarka apmokėti teismo antstolių padarytos žalos.

CK numatyta, kad civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo, yra vadinama deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Tuo atveju, jei žala padaryta dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, žala atlyginama nepaisant konkretaus asmens kaltės, tačiau kitos sąlygos atsakomybei kilti vis tiek yra privalomos.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo, 2007-10-05 nutartyje pasisakė, kad esant nepanaikintam antstolio patvarkymui, nėra jokio pagrindo grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui. Taip pat Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-10-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų, pažymėdamas, kad yra suėjęs naikinamasis trisdešimties dienų terminas apskųsti antstolio veiksmus. Vilniaus apygardos teismo 2008-01-16 nutartimi ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas. Kadangi šios nutartys yra įsiteisėjusios ir galutinės, teismo antstolio veiksmai, t. y., vykdomojo rašto grąžinimas į civilinę bylą, yra įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinti, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėtina, kad šioje byloje teismo antstolio veiksmų teisėtumo klausimas pakartotinai negali būti keliamas, kadangi jis jau išspręstas, be to, kaip konstatuota aukščiau nurodytose teismo nutartyse, jų apskundimo terminas yra praleistas. Įvykdyto vykdomojo rašto grąžinimo į bylą teisėtumo nagrinėjimas šioje byloje reikštų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų revizavimą, kurį draudžia įstatymas. Taigi nesant įstatymo nustatyta tvarka konstatuotų teismo antstolio veiksmų, nėra visų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei kilti ir neatsiranda pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį.

Atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, taip pat pažymėjo, kad ieškovas prašo taikyti netinkamą civilinių teisių gynimo būdą ir nepagrįstai reiškia ieškinį Lietuvos valstybei. CK 6.237 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tretysis asmuo šioje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“ be pagrindo įgijo 1248,45 Lt, kuriuos kitas tretysis asmuo šioje byloje T. S. pagal 1997-12-09 teismo sprendimą ir 1998-01-20 išduotą vykdomąjį raštą privalėjo sumokėti SP AB „Vilniaus šilumos tinklai". Taigi uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“ be teisinio pagrindo įgijo nurodytą pinigų sumą, todėl privalo ją grąžinti SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisių perėmėjui ieškovui. Dėl šios priežasties manytina, kad ieškovas turėtų reikšti reikalavimą ne Lietuvos valstybei, o trečiajam asmeniui šioje byloje.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. S. atsiliepimo nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu, nes jos gyvenamoji vieta nežinoma, ji niekur nedirba ir nėra galimybių procesinių dokumentų įteikti kitais įteikimo būdais (b. l. 52-58, 60-62, 67-70) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 130 str.).

Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė taip pat pažymėjo, kad į teismą kreipėsi tik dabar, nes antstolė patvarkymo aptariamoje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3-2169/97 ieškovui neišsiuntė, be to, dėl skolininkų gausos ieškovas fiziškai negalėjo stebėti visų skolų vykdymo. Jei teismas skaičiuotų senatį ne nuo 2007-09-07, ieškovė dėl paminėtų priežasčių prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atsakovės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovas su tokiu prašymo nesutiko, nes, jo nuomone, atsakomybė už nesugebėjimą kontroliuoti skolų vykdymą tenka pačiam ieškovui, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „NAUJININKŲ ŪKIS“ atstovė papildomai nurodė, kad T. S. bendrovei buvo skolinga 1208 Lt, todėl nekilo abejonių, jog 1248,45 Lt suma skirta ne uždarajai akcinei bendrovei „NAUJININKŲ ŪKIS“, o kitam asmeniui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad 1997-12-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2³-2169/97, kuriuo, be kita ko, iš atsakovės T. S. ieškovo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai priteisė 1248,45 Lt dydžio įsiskolinimą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2³-2169/97 68-69 l.). Dėl šio įsiskolinimo išieškojimo 1998-01-20 buvo išduotas vykdomasis raštas, o 1998-02-05 šiame rašte, skiltyje apie sprendimo įvykdymą arba vykdomojo rašto grąžinimą išieškotojui, padaryta atžyma: „Apmokėjo 1248,45 Lt Bankas Snoras. 1998-02-04. Kvitas byloje“ (prijungtos civilinės bylos Nr. 2³-2169/97 72 l.). Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, šią sumą 1998-02-04 T. S. naudodamasi atsiskaitymo knygele sumokėjo ne išieškotojui SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o uždarajai akcinei bendrovei „NAUJININKŲ ŪKIS“, kuriai buvo skolinga 1208 Lt už buto nuomą ir komunalines paslaugas (b. l. 13-14, 30).

2002-02-01 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ (ieškovas) ir bendrovė Dalkia pasirašė Nuomos sutartį (b. l. 18-21), kuria, be kita ko, ieškovas įgijo teisę išieškoti iki šios sutarties pasirašymo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai susidariusias bei priteistas skolas už šilumą, karštą vandenį, elektrą bei kitą debitorinį įsiskolinimą (Nuomos sutarties 10.2. p. (v)). Vykdant Nuomos sutartį ieškovas ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2002-03-26 sudarė Trumpalaikio turto perleidimo sutartį (b. l. 16-17), kuria ieškovui buvo perleistos ir reikalavimo teisės į iš vartotojų ir kitų asmenų gautinas sumas (Trumpalaikio turto perleidimo sutarties 1.1. p. 2)). Pagal Trumpalaikio turto perleidimo sutarties 2.3. p. 2002-04-01 ieškovas įgijo reikalavimo teises į visas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ gautinas sumas, reikalavimo pagrindas į kurias atsirado iki 2002-04-01, nepriklausomai nuo jų apskaitymo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ balanse, jų atsiradimo pagrindo bei nepriklausomai nuo to, ar tokios sumos buvo perleistos ieškovui pagal priėmimo perdavimo aktą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-10-05 nutartimi atsisakė grąžinti ieškovui vykdomąjį raštą Nr. 2³2169/97 dėl 1248,45 Lt skolos išieškojimo iš T. S. , motyvuodamas, kad antstolio patvarkymas grąžinti vykdomąjį raštą į bylą po visiško jo įvykdymo nėra panaikintas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2³-2169/97 83 l.). Ieškovas teismui pateikė skundą dėl minėto antstolio patvarkymo, tačiau skundas 2007-10-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas (b. l. 8). Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą (b. l. 6-7).

2008-01-25 ieškovas dėl antstolių kontoros padarytų nuostolių atlyginimo kreipėsi į Teisingumo ministeriją (b. l. 4), tačiau pastaroji atlyginti nuostolius atsisakė (b. l. 5).

Visų pirma teismas pasisako dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamos bylos aplinkybėms, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia ieškinio senaties terminą ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008).

Dėl ieškinio senaties termino pradžios

Šioje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą atlyginti žalą, padarytą antstolių kontoros prie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, kai jos antstolė, ieškovo nuomone, nepagrįstai grąžino vykdomąjį raštą į bylą, nors vykdomasis raštas nebuvo įvykdytas (b. l. 49, 89). Taigi byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuriam tiek 1964 m. CK, tiek ir 2001-07-01 įsigaliojęs naujasis CK nustatė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 84 str., 2001 m. CK 1.125 str. 8 d.).

CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (analogišką nuostatą įtvirtino ir 1964 m. CK 86 str.). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Toks suvokimas neatsiejamai yra susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal jo paaiškinimus, pagrįstus jo pateiktais įrodymais, visa tai kartu įvertinus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pripažinus, kad asmuo apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, turi būti įvertinama, ar šis asmuo apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Apdairaus ir rūpestingo asmens standartas leidžia ieškinio senaties pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais nei subjektyvus asmens suvokimas apie jo pažeistą teisę. Jeigu ieškinio senaties pradžia priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ji taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų jo paskirties – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 5 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimą momentai nesutampa, įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę asmuo sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę vėlai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t.y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną apdairus ir rūpestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002-10-21 nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-1210/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-06-28 nutartis civilinėje byloje M. J. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-393/2004).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, antstolių kontoros prie Vilniaus miesto 3 apylinkės antstolė vykdomąjį raštą dėl 1248,45 Lt skolos išieškojimo kaip įvykdytą į civilinę bylą Nr. 2³-2169/97 grąžino 1998-02-05. Ši diena ir laikytina ieškovo, kaip SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisių perėmėjo, teisės gauti 1997-12-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu priteistą sumą pažeidimo momentu. Kadangi ieškovas nurodo, jog apie minėtą teisių pažeidimą sužinojo tik 2007-09-07 (b. l. 89), t. y., praėjus daugiau kaip devyneriems metams nuo teisės pažeidimo momento, būtina įvertinti, ar ieškovas ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurios teisių perėmėjas yra ieškovas, elgdamiesi kaip atidūs ir rūpestingi asmenys (bonus pater familias), apie padarytą teisės pažeidimą būtų sužinoję anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo teisės perleidimas, kaip kad yra ir šioje byloje, nepakeičia ieškinio senaties termino ar jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 str.), todėl, minėta, atidaus ir rūpestingo asmens standartą būtina taikyti ir pirminiam T. S. kreditoriui (išieškotojui pagal 1997-12-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą) – SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam ūkine komercine veikla ir siekiančiam gauti pelną, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai vykdant šią veiklą, tame tarpe ir įgyvendinant savo teises. Kaip matyti iš jau minėtų Nuomos ir Trumpalaikio turto perleidimo sutarčių SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iki šių sutarčių įvykdymo tiekė centralizuotą šilumą gyventojams, tad neabejotina, kad buvo susidūrusi ir su nemokiais klientais bei su jais bylinėjosi. Tai patvirtina ir šioje byloje ieškovo pateikta Likučių suvestinė už 2002-04 (b. l. 47), iš kurios matyti, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o vėliau, įvykdžius minėtas sutartis, ir ieškovo klientai buvo įsiskolinę daugiau kaip 140 mln. Lt bei prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2³-2169/97 medžiaga, iš kurios matyti, kad toje byloje priteisti skolą buvo prašoma ne tik iš T. S. , bet ir kitų asmenų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2³-2169/97 2-3, 9-10, 16-17, 22-23, 25-26, 33-34), o ieškininiai pareiškimai išdėstyti šabloniniuose, ne vienkartiniam naudojimui pritaikytuose dokumentuose. Taigi SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bylinėjimasis buvo įprasta su jos tiesiogine veikla susijusi sritis, kurioje ši bendrovė neabejotinai buvo įgijusi patirties, tad galėjo ir turėjo savo, kaip kreditoriaus, teisių įgyvendinimu aktyviai domėtis ir rūpintis. Teismo nuomone, nors didelis SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skolininkų skaičius tam tikra dalimi ir galėjo objektyviai apsunkinti šios bendrovės skolininkų įsipareigojimų kontrolę, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys sprendžiant ieškinio senaties pradžią, nes ši bendrovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, galėjo ir turėjo savo veiklą organizuoti taip, kad minėta skolininkų įsipareigojimų vykdymo kontrolė būtų efektyvi ir pažeistos teisės būtų ginamos nepraleidžiant ieškinio senaties terminų. Neigiami padariniai, atsiradę dėl nesugebėjimo efektyviai organizuoti savo veiklą, tenka būtent SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Teismo manymu, tai, kad antstolė 1998-02-05 grąžindama vykdomąjį raštą kaip įvykdytą į civilinę bylą galimai apie tai neinformavo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (prijungtos civilinės bylos Nr. 2³-2169/97 71 l.), neužkirto kelio šiam asmeniui sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes atidus ir rūpestingas asmuo būtų pats pasidomėjęs vykdymo procesu. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apie savo teisių pažeidimą, jei būtų elgusis kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo sužinoti praėjus vieneriems metams po pažeidimo padarymo dienos, t. y. 1999-02-05. Būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas trejų metų senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti (1964 m. CK 84 str.). Taigi ieškinio senatis pasibaigė dar iki teisių perleidimo ieškovui - 2002-02-05 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., CK 1.119 str., 1.125 str. 8 d.).

Šioje byloje nėra aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtas ieškinio senaties terminas būtų buvęs sustabdytas ar nutrauktas, todėl toliau teismas pasisakys dėl šio termino atnaujinimo galimybės (CK 1.129 str., 1.130 str.).

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jei yra praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškininės senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-03-15 nutartis civilinėje byloje UAB „Dausa“ v. AB „Turto bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-203/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-03-15 nutartis civilinėje byloje L. Ž. v. Prienų meno mokykla, bylos Nr. 3K-3-89/2005).

Teismas jau konstatavo, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje pareikštam reikalavimui pasibaigė 2002-02-05 – iki reikalavimo teisių pagal minėtas Nuomos ir Trumpalaikio turto perleidimo sutartis perleidimo ieškovui, o, minėta, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 str.), todėl ieškovo prašymas atnaujinti šį terminą remiantis aplinkybėmis, susijusiomis su jo asmeniu, yra netenkintinas. Kita vertus, net jei ieškinio senaties terminas ir būtų pasibaigęs reikalavimo teises perėmus ieškovui, jo nurodytos aplinkybės – didelis skolininkų skaičius ir neinformavimas apie vykdomosios bylos užbaigimą – nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes dėl analogiškų aplinkybių įtakos ieškinio senačiai teismas jau pasisakė spręsdamas ieškinio senaties pradžią, o ieškovui, kaip ūkine komercine veikla užsiimančiam juridiniam asmeniui, keliami analogiški reikalavimui kaip ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Šios aplinkybės, teismo nuomone, dėl tų pačių motyvų nelaikytinos svarbiomis ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, nepaisant to, būtų vertinamas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ar ieškovo elgesys.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo ieškinys atmestinas. Minėta, ieškinio senaties terminas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, todėl teismas, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir negali būti atnaujinamas, ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia (CK 1.131 str. 1 d.).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 17,26 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „VILNIAUS ENERGIJA“, į. k. 111760831, valstybės naudai 17,26 Lt (septyniolika litų ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Hansabankas”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.