Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus atstovui Rūtai Bulkaitei,

trečiojo asmens Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovams Stasiui Žilinskui, Jonui Gasiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. N. ieškinį atsakovei R. Č., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei įmonei Registrų centrui, Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Ginai Drackienei, Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo, seniūno pažymos, įrašo VĮ Registrų centre panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto ir dalių nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė T. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. P. vedė jos seserį 1962 m. Ji pati 1957 m. ištekėjo, gyveno kartu su mama D. R. tuose pačiuose pastatuose ir po 7 metų su sutuoktiniu nusipirko namą ir išėjo gyventi kitur. Pastatuose liko gyventi jos mama D. R. ir S. P. su Z. P.. S. P. dirbo kolūkyje gal 2 metus Z. P. niekur nedirbo. Po mamos mirties palikimu ji su seserimi nesidalijo, į notarą po 2000 m. nesikreipė. Dokumentai liko nesutvarkyti. Apie tai, kad S. P. turi ½ dalį namo ji sužinojo gal prieš 10 metų. Po mamos mirties buvo praėję du metai kai R. Č. jai pasakė, kad namas yra jos tėvo. Pastatų paveldėjimo niekas netrukdė tvarkytis. P. nebuvo kolūkiečiai. Nesutinka, kad buvo registruoti du ūkiai. S. P. pas D. V. negyveno, su ja gyveno jos sutuoktinis ir vaikai. Iki 2006 m. nežinojo, jog namas yra S. P..

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašo ieškinį atmesti. R. Č. paaiškino, kad jos tėvai S. P. ir Z. P. (R.) susituokė 1962 m. Tėvas S. P. dirbo kolūkyje panašiai iki 1973 m , kiek mama dirbo kolūkyje, negali pasakyti. Su D. R. buvo pasidaliję ūkį, viename namo gale gyveno D. R., kitame gyveno jos tėvai S. P. ir Z. P.. Tai buvo žodinis susitarimas. Jos tėvai S. P. ir Z. P. iki mirties gyveno šiuose pastatuose. Ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo nebuvo. T. N. viską žinojo jau 2007 m., klausė kaip paveldėjote didesnę dalį. Ji tyčia nėjo tvarkytis, sakė joms viskas priklauso.

Teismo posėdžio metu notarė G. D. paaiškino, jog išduodant paveldėjimo teisės liudijimus ji rėmėsi registro centro dokumentais, pakako esamų dokumentų. Z. P. buvo priėmusi palikimą, tačiau nespėjo jo įteisinti. Kadangi tai buvo kolūkiniai kiemai, be jokių papildomų dokumentų pereidavo paskutiniam nariui. Yra seniūnijos pažyma, name gyveno D. R. ir P. šeima, jos abi buvo kolūkio nariai. Ši tvarka galiojo iki 1990 metų. Paveldėjimo teisės liudijimai išduoti teisėtai, S.Ir Z. P. gyveno kartu, todėl ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Jei būtų padariusi klaidą, tai ją ištaisytų. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į turtą, bet ne į pastatus. T. N. buvo atvykusi ir klausė kaip buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Teismo posėdžio metu Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovas paaiškino, kad P. buvo atskiras kiemas ir sudarė atskirą kolūkinį kiemą. Šeimos galva įrašomas vyras, o paskui įteisina tuos santykius. Šateikių seniūnijos pažyma yra nenuginčyta ir teisėta. Tokios pažymos buvo išduodamos seniūnų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ginčijamas turtas-gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo kolūkiečių kiemo nuosavybė.

Ieškovė T. N. teigia, kad ginčo pastatų vienintele savininke buvo jos motina D. R., nes šie pastatai buvo jos statyti ir ji viena nuosavybės teise juos valdė. Kad S. P. niekada nuosavybės teisių neturėjo ir nevaldė jokių pastatų.

Tiek gyvenamasis namas, tiek ūkiniai pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti VĮ Registrų centro Telšių filiale 2007-01-10 (t.1 l. 48-49) Plungės rajono savivaldybės administracijos Šateikių seniūnijos seniūno pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), apie pastatų priklausomybę pagrindu bei išrašais iš ūkinių knygų. Šioje pažymoje nurodyta, kad pagal namų ūkių knygų Nr. 1 ir Nr. 49 užregistruotas 1940 m. statytas gyvenamasis namas (88,11 kv.m.) ir pagalbiniai pastatai priklauso po ½ D. R. ir S. P.. Remiantis 2010-04-23 VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro išrašu-pažymėjimu ginčo pastatų ¾ dalys yra įregistruotos atsakovės R. Č. vardu Šių įrašų juridinis pagrindas nurodytas 2007-01-26 paveldėjimo teisės liudijimas ir 2007-11-05 paveldėjimo liudijimas. D. R. vardu įregistruota ¼ dalis ginčo pastatų remiantis išrašais iš ūkinių knygų ir pažymėjimo Nr. V6-950 (t. 1. l. 53-57). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ 2 punktas nustato, kad pastatyti ar seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu N r.1129, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai, savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai pastatyti nuo 1989-01-01 iki 1991-07-25 įskaitytinai. Registro tvarkytojas nuosavybės teises į ginčo pastatus įregistravo vadovaujantis nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu pagal patektus dokumentus.

Įrašai iš šalių pateiktų ūkinių knygų išrašų patvirtina, kad ginčo pastatuose buvo susidarę du kolūkiečių kiemai, t.y. D. R. ir S. P. ( t. l. 39-47, 81-87; t. 2 l. 35-42). Remiantis įrašais ūkinėse knygose D. R. ir S. P. bei jo sutuoktinė Z. P. buvo (duomenys neskelbtini), vėliau pavadinto (duomenys neskelbtini) kolūkiu, kolūkio nariais. Kolūkiečių kiemo pasidalijimo metu kaimo vietovėse buvę pastatai nebuvo inventorizuoti ir jų teisinė registracija nebuvo atliekama. Šalys pripažįsta, jog Z. P. (buvusiai R.) susituokus su S. P., liko gyventi D. R. priklausančiame name ir gyveno jame su S. P. iki mirties. Su tėvais (P.) iki 1990-01-30 iki išvykstant t.armiją, gyveno jų sūnus V. P. (t.1 l. 84). Ieškovė T. N. pripažino, kad ji 1957 metais ištekėjusi gyveno motinos D. R. namuose ir po 7 metų iš kolūkinio kiemo išvyko gyventi su sutuoktiniu į nusipirktą namą. Taigi ieškovė į buvusį kolūkinį kiemą prarado teises, nes pagal 1964 m. galiojusį CK 140 str. ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis tvarkant kiemo ūkį. Į šį ūkį ji negrįžo. Atsakovė R. Č. paaiškino, kad pastatus žodiniu susitarimu jos tėvai su D. R. buvo pasidalinę lygiomis dalimis. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojas G. P. Šateikių seniūnijos seniūnas. Liudytoja E. B. patvirtino, kad S. ir Z. P. gyvendami pas D. R. turėjo pusę namo, nes buvo jungtinė dalinė nuosavybė. Šeimos turėjo po 60 arų žemės sklypus. Ginčų tarp D. R. ir P. nebuvo. Ji nuo 1964 metų iki 1978 metų vedė ūkines knygas ir tikslindavo jas kiekvienais metais, perrašydavo ir sutikslindavo kas treji metai, todėl jai žinoma, kad D. R. ir P. gyveno atskirai, kiekvienas savo dalyje. Nurodytų metų ūkines knygas yra pati perdavusi Telšių archyvui. Kadangi buvo kolūkinis kiemas, paveldėti galėjo paskutinis šeimos narys. Liudytojas P. R. patvirtino, kad D. R. ir P. gyveno viename name, bet atskirai. Turėjo atskirus arus, jis padėdavo dirbti žemės darbus. S. P., kiek jam žinoma, gyveno visą laiką toje pačioje vietoje su žmona Z. P. iki mirties. Tai, kad S. P. negyveno pas V., patvirtino ir pati ieškovė T. N.. Apie P. šeimą liudytojui P. R. buvo žinoma, nes su S. P. bendravo, lankėsi jų šeimoje. Iki kada S. P. dirbo kolūkyje negali pasakyti, bet kai išėjo dirbti į geležinkelį, tebebuvo kolūkiai. Namas buvo statytas D. R.. T. N. yra jo pusseserė. Plungės rajono savivaldybės administracijos Šateikių seniūnija 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. V3-25, nurodė, kad 1998-2002 metų ūkinėje knygoje Nr1, ūkio Nr.57, Nr. 58 (atskiros sąskaitos) buvo padaryti įrašai apie D. R. ir Z. P. ūkius (t. 2. 57-59). Be to, pateikta 1972 m. sąskaita patvirtina, kad buvo du kolūkiniai kiemai ( t. 1 l. 135). Taigi, surinkti įrodymai patvirtina, jog išduodant ginčijamą 2006 m. gruodžio 27 d. Šateikių seniūnijos pažymą buvo atsižvelgta į buvusį susitarimą tarp D. R. ir S. ir Z. P. dėl kolūkiečių kiemo turto pasidalijimo (1964 m. CK 138 str. redakcija), kuri patvirtina ir tai, kad šis pasidalijimas nepasikeitė ir įsigaliojus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymui Nr.1-806, kuriame nustatyta kolūkiečių kiemo turto teisinio režimo pabaiga. Šiuo įstatymu buvo įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, remiantis 1964 m. CK 132-141 str., galiojusiais iki šio įstatymo priėmimo. Duomenų, jog dėl turto pasidalijimo būtų kilęs ginčas, ieškovė nepateikė. Todėl Šateikių seniūnijos seniūno 2006 m. gruodžio 27 d. pažymoje nurodyti duomenys atspindi buvusį kolūkiečių kiemo turto pasidalijimą pagal susitarimą. D. R. ir S. ir Z. P. ginčo pastatuose gyveno kartu iki savo mirties. Pagrindo panaikinti seniūnijos pažymą nėra pagrindo. Telšių apskrities archyvo 2011 m. kovo 15 d. pažyma apie turėtus pastatus yra tik nuoroda, jog D. R. valdė pastatus.

Ieškovė prašo panaikinti atsakovei R. Č. išduotus 2007 m. sausio 26 d. ir 2007 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo liudijimus. Pagal CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. 1997 m. gruodžio 14 d. mirus sutuoktiniui Z. P. pradėjo palikimą valdyti, liko gyventi tuose pastatuose, mokėjo mokesčius. 2000 m. liepos 7 d. mirus D. R. jos palikimą priėmė ir valdė Z. P., tai patvirtina byloje esantys įrodymai (t.1 l. 36; t.2 l. 59). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Z. P. liko gyventi paveldėtuose pastatuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina nuolatinį nepertraukiamą paveldėto turto faktinį valdymą visą daugelio metų laikotarpį. Šie veiksmai pripažintini priėmimu palikimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą 1964 m. CK 587 str. pagrindu, kuriuo remiantis ir buvo išduoti notaro patvirtinti paveldėjimo teisės liudijimai atsakovei R. Č., remiantis CK 5.11 str., 5.12 str. pagrindu. Pagal 1964 m. CK 587 str. įpėdinis, norintis paveldėti mirusiojo turtą, turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduoti pareiškimą palikimo vietos notarinei kontorai, kad palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, arba turi faktiškai pradėti palikimą ar jo dalį valdyti. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovė T. N. po mamos D. R. mirties palikimu ji su seserimi nesidalijo, į notarą nesikreipė. Dokumentai liko nesutvarkyti. Pripažino, kad jai buvo žinoma apie S. P. dalį kolūkinio kiemo turte jau prieš dešimt metų. Kaip matyti iš ieškovės T. N. paaiškinimo, atsakovės R. Č. ir trečiojo asmens notarės G. D. paaiškinimų apie paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą ieškovė žinojo jau 2007 m., ir tai, kad ir šiuo metu D. R. vardu tebėra registruotas nekilnojamasis turtas, patvirtina, jog jai daugiau nei metai nuo paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo buvo žinoma apie palikimo priėmimą ir paveldėjimų liudijimų išdavimą. T. N. to nepaneigė. Ieškovė jų neginčijo. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė palikimo atsiradimo dieną buvo pilnametis asmuo, gyveno Lietuvoje tame pačiame kaime, yra artima giminaitė, turėjo galimybes įgyvendinti teises į atsiradusį palikimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Šioje byloje ieškovė ginčija atsakovės atliktus veiksmus, kuriais ji priėmė palikimą. Remiantis byloje surinktais įrodymais ieškovė T. N. CK 5.8 str. numatytą terminą ginčyti išduotus paveldėjimo liudijimus yra praleidusi. Reikalavimai panaikinti pastatų registraciją R. Č. vardu ir paveldėjimų liudijimų, išduotų R. Č. yra nepagrįsti ir netenkintini.

Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respubikos CPK 140 str., pateikė prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, prašo bylą nutraukti, nes remiantis Telšių apskrities archyvo pažyma Nr.N4-298 apie turėtus statinius, kurios pagrindu ieškovė ginčo pastatus, D. R. vardu gali įregistruoti VĮ Registrų centre.

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja viešajam interesui, šalių teisėms, todėl priimtinas civilinė byla šioje dalyje nutrauktina ( LR CPK 293 str. 4 p.).

Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Nutraukti bylos dalį dėl nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R. iki mirties viena nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę su priestatais 1i1ž ir 2i1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad T. N. ir R. Č. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), yra lygios, po ½ dalį,

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.