Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu (ZOOM platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jai paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. liepos 7 d.

Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. P. 2020 metais gruodžio 8 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 24.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo sugyventiniu R. R. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė R. R. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį R. R.. Šie J. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistoji, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašydama priimti išteisinamąjį nuosprendį, argumentuoja, kad skundžiamas apygardos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kuriuos teismas netinkamai įvertino. Nuteistoji teigia, kad jos kaltė neįrodyta, paremta tik tikėtinais duomenimis, teismas nepašalino visų abejonių, rėmėsi prielaidomis ir liudytojų, kurie buvo neblaivūs ir paties įvykio nematė, parodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas privalo savo išvadas grįsti patikimais įrodymais, įvertinant jų visumą, kiekviena nuosprendyje išdėstyta išvada turi būti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai tik tuomet, kai išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes jų neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl J. P. kaltės. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK jam keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir pateiktas aiškus įrodymų vertinimas, išdėstytos motyvuotos išvados. Baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

6. Skunde nuteistoji nurodo, kad byloje nėra jos kaltę pagrindžiančių tiesioginių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018, Nr. 2K-15-976/2021). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-275-976/2017, Nr.2K- 264-976/2019, Nr. 2K-15-976/2021).

7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. D., L. P., V. I. parodymais, taip pat kitų liudytojų parodymais ir byloje nustatytais duomenimis. Minėti liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau galėjo patvirtinti reikšmingas įvykio aplinkybes, kuriomis remiantis teismas tinkamai paneigė J. P. nurodytą versiją, kad ji savo bute įvykio vakare nebuvo, nakvojo pas kaimynę L. P., niekur išėjusi nebuvo ir R. R. negyvą rado tik kitos dienos ryte 8.00 val. Teismo medicinos specialistų išvadoje nustatyta, kad R. R. mirė 11,2-16,8 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. R. R. lavono apžiūra atlikta 2020 m. gruodžio 9 d. 10.38 val. (t. 1, b. l. 63-68). Apygardos teismas, vertindamas specialisto išvadoje nustatytą R. R. mirties laiką, darė išvadą, kad R. R. buvo nužudytas 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpyje nuo 19.00 iki 24.00 val. Apklausta teisme liudytoja A. D. parodė, kad jos telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Apie R. R. mirtį sužinojo, kai jai naktį kelis kartus paskambino J. P. ir pasakė, kad rado negyvą R. R.. Liudytojos parodymus, kad J. P. jai skambino įvykio naktį, patvirtina Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas apie J. P. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų ryšiais perduodamos informacijos analizę, kurioje nustatyta, kad J. P. 2020 m. gruodžio 8 d., 23.15 val. ir 23.26 val. skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantį A. D.), pokalbiai truko 178 ir 257 sekundes (t. 1, b. l. 163-168). Liudytoja L. P. patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 8 d. su J. P. ir R. R. gėrė alkoholį jų bute. Išgertuvių metu atėjo kaimynas V. I., o ji po dešimties minučių paliko geriančiuosius ir dar iki 23 val. grįžo į savo butą. Vakare ar naktį J. P. atėjo ir pasakė „ką aš padariau, pripjoviau R. R.“ bei laikėsi susiėmusi už galvos. Tada jos išgėrė dar degtinės ir užmigo. Apklaustas teisme liudytojas V. I. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 8 d. vakare J. P. bute gėrė alkoholį kartu su J. P., R. R.. Atėjęs rado L. P., bet ji greitai išėjo. Jis kartu su J. P. ir R. R. dar gėrė alkoholį apie valandą ir jis išėjo namo. Namo pareiti galėjo iki 24.00 val. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas J. P. nuėjo apie 22.30 ar 23.00 val., svečiuose neužtruko, praleido ten vos 15-30 minučių (t. 1, b. l. 72-73, 78-81). Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šių įrodymų visuma patvirtina, kad J. P. 2020 m. gruodžio 8 d. 23.15 val. buvo prie nužudytojo R. R. ir jau tuo metu žinojo apie jo mirtį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad J. P. 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 24.00 val. buvo savo bute, kai buvo nužudytas R. R..

8. Skunde argumentuojama, kad liudytojos L. P. parodymai apie tai, jog, savo namuose po vonia radusi peilį, pamanė, kad jį ten paliko J. P., tėra liudytojos nuomonė, kuri negali būti tinkamas nuteistosios kaltės įrodymas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Liudytojos L. P. parodymai apie peilio, kuriuo buvo nužudytas R. R., radimo aplinkybes pagrįstai buvo vertintas kitų J. P. kaltę patvirtinančių duomenų kontekste. L. P. nurodė, kad savo bute, vonioje rado peilį; šį peilį ji atidavė policijos pareigūnams. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK9/2021(01) nurodyta, kad tyrimui pateikta R. R. krūtinės odos žaizda padaryta ne tyrimui pateiktais peiliais, o tikėtina, kad R. R. krūtinės odos žaizda buvo padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 10 (L. P. bute rastu peiliu) (t. 2, b. l. 58-68). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S168/2021(01) nustatyta, kad ant pateikto tirti peilio geležtės (1 mėg) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. R. DNR profiliu (SI Nr. S 792/20(01) 25 mėg.) su 99,999999999999999% tikimybe (t. 2, b. l. 76-85). Liudytoja L. P. parodė, kad su J. P. buvo kaimynės, J. P. padėdavo jai, kaip ligoniui, susitvarkyti, taip pat dažnai pas ją nakvodavo, slėpdavosi nuo R. R.. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad J. P. jai pagelbėdavo buityje, nueidavo į parduotuvę. Taip pat L. P. nurodė, kad jos namuose niekas kitas negyvena ir nesilanko. Kartais pašnekėti užeina L. M. ir beveik kiekvieną dieną ateidavo J. P.. Ji ateidavo pas ją, kad jai pagelbėtų – padarydavo valgyti ir sutvarkydavo butą. Niekas kitas be J. P. bute nevaikščiodavo, tuo labiau tualete. Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad nuteistoji vienintelė savo kaimynės buto vonios kambaryje galėjo paslėpti peilį, kuriuo buvo nužudytas R. R.. Pati nuteistoji neneigia aplinkybės, kad 2020 m. gruodžio 8 d. vakarą nakvojo pas L. P., lankėsi jos bute, o liudytoja L. P. nurodė, kad įvykio naktį ji buvo užsnūdusi, o J. P. buvo išėjusi iš buto ir vėl pareidavo. Remiantis šių aplinkybių visuma, teismas pagrįstai konstatavo, kad J. P. nužudė R. R. ir peilį paslėpė savo kaimynės bute.

9. Skunde teigiama, kad J. P. veika netinkamai kvalifikuota, nes R. R. nebuvo jos šeimos narys; ji R. R. priėmė gyventi iš gailesčio ir bendro ūkio nevedė. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka atskleista BK 248 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010, Nr. 2K-327/2013, Nr. 2K-487/2013, Nr. 2K-301-139/2016). Teismų praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti visumą aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, esant šeimai būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-31-489/2022).

10. Ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje J. P. nurodė, kad su R. R. pragyveno 17 metų, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, taip pat būdavo pykčių ir smurto. Vėliau nuteistoji savo poziciją pakeitė ir teigė, kad paskutinius penkerius metus abu jokių santykių nepalaikė, o ji leido R. R. tik gyventi pas ją, nes jis neturėjo, kur gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien nuteistosios subjektyvus santykių su nužudytuoju vertinimas negali nulemti partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto nustatymo. Kaip minėta kasacinio teismo praktikoje, svarbu įvertinti visumą aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį. Liudytoja A. D. nurodė, kad yra buvusi pas J. P. namuose, R. R. pažinojo. Žinojo, kad R. R. ir J. P. gyvena kartu. Jų santykiai buvo kaip vyro ir moters. Liudytojas M. S. nurodė, kad R. R. buvo J. P. sugyventinis. Liudytoja J. J. paaiškino, kad su J. P. ir R. R. bendravo daugiau, nes jos su J. P. buvo bendradarbės ir pastaroji kartu su R. R. užeidavo į svečius. Žinojo, kad jų bendras gyvenimas nėra labai gražus, nes J. P. yra rodžiusi mėlynes, kurias padarė R. R. taip pat pasakodavo apie grasinimus. Liudytojas A. B. parodė, kad R. R. gerdavo ir neateidavo į darbą. 2020 m. gruodžio 8 d. ryte jis skambino R. R., bet prisiskambinti nepavyko. Tada paskambino R. R. sugyventinei, kurios telefono numerį jam buvo nurodęs pats R. R., jei kartais nepavyktų pastarajam prisiskambinti. Liudytoja L. P. ir liudytojas V. I. taip pat nurodė, kad J. P. ir R. R. buvo sugyventiniai. Liudytoja Ž. U. parodė, kad J. P. ir R. R. yra sugyventiniai, paskutinį kartą juos matė 2020 m. gruodžio 6 d., kai jai grįžus iš parduotuvės ir pietums pagaminus cepelinų, jai paskambino J. P. ir netrukus užėjo kartu su R. R.. Jie visi kartu parūkė, apžiūrėjo pirktas bulves ir J. P. pasakė, kad geros bulvės, reikia ir jiems nusipirkti. Panašias aplinkybes nurodė ir Ž. U. sugyventinis A. C.. Šie liudytojų parodymai bei jų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. P. ir R. R. buvo sugyventiniai ir gyveno kaip šeima. Apygardos teismas pagrįstai nustatė veiką kvalifikuojantį požymį, kad nuteistoji nužudė savo šeimos narį, ir jos veiksmus kvalifikavo tinkamai. Remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais nuteistosios J. P. veikos iš kvalifikuoto nužudymo perkvalifikuoti į nekvalifikuotą nužudymą nėra pagrindo.

11. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo, perkvalifikavus veiką, pakeisti jai paskirtą bausmę Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl J. P. paskirtos bausmės.

12. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali, jeigu paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-126-693/2018).

13. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šio straipsnio sankcija alternatyvių bausmės rūšių nenumato, todėl apygardos teismas pagrįstai J. P. parinko laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę, neperžengdamas BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos ribų.

14. Pirmosios instancijos teismas J. P. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (keturiolika metų laisvės atėmimo). Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus, neatitaisomas pasekmes sukėlęs tyčinis nusikaltimas. Nusikalstama veika padaryta tyčia, ji yra baigta. Įvertinta nuteistosios J. P. asmenybė – ji išsituokusi, dirba, praeityje keturis kartus teista, bet teistumai išnykę. Teismas nenustatė J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Patikrinęs apygardos teismo sprendimą, J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apygardos teismas nustatė vieną J. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. Nuteistosios J. P. nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas prieš šeimos narį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėjo lemiamos įtakos bausmės dydžio nustatymui. J. P. paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė nėra aiškiai per griežta. Šioje byloje pagrindų taikyti BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, šio įstatymo normų nepažeidė. J. P. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ja užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimas. Nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) jos padarytam nusikaltimui bei jos asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.

16. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti ar keisti nuteistosios apeliacinio skundo argumentais nėra.

17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gegužės 30 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai J. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 10 Eur išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam parinktas 2022 m. balandžio 1 d. (t. 4, b. l. 12), Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi J. P. paskirtas gynėjas (t. 4, b. l. 14), teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2022 m. gegužės 11 d. Taigi nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi (prašymas pateiktas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti nagrinėjamas. Toks sprendimas neužkerta galimybės šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. P. apeliacinį skundą atmesti.