Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2011 m. rugsėjo 13 d. 14.02 val. Klaipėdoje, autobusų stotelėje „Geležinkelio stotis“, vairuodamas maršrutu „Klaipėda – Kretinga“ važiuojantį maršrutinį taksi, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir nesustojo, kai jį stabdė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ lauko kontrolierė V. S. signaliniu disku, kurio nedraudžia Kelių eismo taisyklės, norėdama patikrinti ekipažo (vairuotojo – kasininko) dokumentus ir keleivių bilietus, tačiau vairuotojas, važiuodamas su keleiviais maršrutu „Klaipėda – Kretinga“, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir nesustojo. Tokiais savo veiksmais S. A. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau - Taisyklės) 81 ir 82 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 137¹ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo teiginiais, esą kontrolierių paaiškinimai yra nuoseklūs. Nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme kontrolierė V. S. nurodė, jog jis Priestočio g. važiavo antrąja eismo juosta, o M. K. tvirtino, jog važiavo pirmąja eismo juosta. Tai dar kartą patvirtina, jog kontrolierius M. K. buvusios situacijos nežino, be to, matyti, kad kontrolierių parodymai skiriasi. Kontrolieriai negalėjo paaiškinti, kodėl nebandė vytis jo vairuojamos transporto priemonės, nors patys pripažino, jog tokia praktika VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra įprasta. Yra įsitikinęs, jog kontrolieriai net nebandė įsitikinti, ar jis sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę arba sąmoningai neatėjo jo tikrinti, kadangi iš autobuso stotelės, kurioje buvo kontrolieriai, aiškiai matosi vieta, kurioje sustabdė savo vairuojamą maršrutinį taksi.

Teigia, kad teismo išvados dėl Priestočio g. intensyvumo paremtos tik prielaidomis, be to, daromos ignoruojant kai kuriuos jo duotus paaiškinimus ir tokiu būdu demonstruojant teismo šališkumą. Jis ne kartą akcentavo tą aplinkybę, jog jam įvažiuojant į Priestočio g., Priestočio ir S. Nėries gatvių sankryžoje eismą reguliuojantis šviesoforas buvo bebaigiąs degti žalia spalva. Todėl jam įvažiavus į Priestočio g., transporto priemonės šia gatve judėjo jam iš paskos bei sutrukdė iš karto persirikiuoti ir sustabdyti transporto priemonę, kadangi, kaip minėta, važiavo antrąja eismo juosta. Pažymi, jog nebūtinai visos transporto priemonės, važiavusios jam iš paskos ir pirmoje eismo juostoje Priestočio g., pradėjo judėti būtent nuo šviesoforo - transporto priemonės galėjo išsukti ir iš geležinkelio stoties aikštelės, kuri yra netoliese. Teismas taip pat nurodė, kad Priestočio g. sumontuotas stacionarus greičio matuoklis, eismas Priestočio g. negalėjo vykti dideliu greičiu, tačiau jis netvirtino, jog buvo transporto priemonių, važiavusių didesniu nei leistinu greičiu. Duodamas paaiškinimus nurodė, kad transporto priemonių, dėl kurių negalėjo iš karto sustoti, greitis buvo pakankamai didelis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Priestočio g. yra pakankamai judri - joje įsikūrusios tiek Klaipėdos geležinkelio stotis, tiek Klaipėdos autobusų stotis kartu su prekybos centru. Šia gatve važiuoja tiek įvairus viešasis transportas, tiek ir lengvosios transporto priemonės su asmenimis, atvykstančiais ir išvykstan­čiais iš Klaipėdos, todėl ir apie 14 valandą šioje gatvėje eismo intensyvumas yra pakankamai didelis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog S. A. padarė ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog S. A. vairuodamas maršrutinį taksi, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ maršrutu „Klaipėda-Kretinga“, nesustojo stabdomas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių.

Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 71 dėl to, kad maršrutinio taksi, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų sustoti (b. l. 4). Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. rugsėjo 13 d., 14.02 val., kolegė V. S. signaliniu disku stabdė maršrutinį taksi, tačiau vairuotojas pamatęs juos stabtelėjo ir nuvažiavo. Nematė, kad toliau vairuotojas būtų sustojęs. Parodė, kad automobilis buvo vienas, išsukant galėjo tiek pirma, tiek antra juosta važiuoti (b. l. 98-99). Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, jog geležinkelio stoties stotelėje stabdė mikroautobusiuką su signaliniu disku, kuris važiavo antra eismo juosta. Tuo metu eismas buvo mažas, nes buvo uždaryta Priestočio g. Jis galėjo netrukdomai sustoti, nes mašinų nebuvo, tačiau pažiūrėjęs į juos nuvažiavo (b. l. 99). S. A. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad išvažiavo iš S. Neries g., važiavo antra eismo juosta. Suprato, kad jį stabdo kontrolė. Esant dideliam eismo intensyvumui pirmoje juostoje bei tai, kad viena moteris mikroautobusiuke stovėjo, laukė grąžos, todėl jis negalėjo staigiai stabdyti, kitaip būtų padaręs avariją arba sužalojęs keleivę. Paaiškino, kad sustojo toliau, apie 200 m. nuo tos vietos kur buvo stabdomas. Kontrolierių laukė apie minutę, tačiau nesulaukęs nuvažiavo (b. l. 97-98). Iš S. A. 2011 m. lapkričio 3 d. paaiškinimo matyti, kad jis suprato, kad yra stabdomas kontrolierių, tačiau iškart nesustojo dėl intensyvaus eismo (b. l. 9).

Apygardos teismas pažymi, kad kontrolieriai akivaizdžiai ir betarpiškai matė, jog S. A. sustojęs nebuvo ir sustoti jam netrukdė intensyvus eismas. Kontrolierių parodymai teisme, patikrinimo aktas nuoseklūs ir neprieštaringi. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kontrolieriai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jam pakenkti, todėl netikėti kontrolierių nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad jis sustojo toliau, tačiau kontrolieriai nepriėjo, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas nenurodo, jokių aplinkybių, kodėl kontrolieriai būtų suinteresuoti jį apkaltinti, ar duoti melagingus parodymus, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Patikrinimo aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų parodymai įrodo, jog S. A. vairuodamas maršrutinį taksi, nesustojo stabdomas kontrolierės.

Apeliantas nurodo, kad nebuvo apklaustas A. J. ir kiti liudytojai važiavę mikroautobuse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. A. kaltės padaryti. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad nepagrįstai nebuvo apklausti mikroautobuse važiavę asmenys, kaip įvykio liudytojai, atmestinas.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog apylinkės teismas papildomai nesiaiškino ar jis galėjo sustoti stabdomas apelianto kontrolierės nesukeldamas avarinės situacijos (nesukeldamas žalingų padarinių), ar ne, o rėmėsi tik liudytojų V. S. ir M. K. paaiškinimais, t. y. nebuvo pasiektas tikslas, dėl kurio byla buvo grąžinta. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, apklausė liudytojus, ištyrė S. A. iškeltą versiją bei įvertino tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, įvertino byloje esančią S. Neries ir Priestočio gatvių atvaizdą ir kitas svarbias aplinkybes. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai.

Apeliacinio skundo argumentas, kad jam buvo užkirstas kelias efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas praėjus beveik trims mėnesiams nuo tariamo pažeidimo padarymo yra atmestinas. Pažymėtina, kad protokolas surašytas praėjus nepilnai dviem mėnesiams nuo pažeidimo padarymo, o ne trims, kaip nurodo apeliantas. Be to, pažymėtina, jog pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. A. jam inkriminuotą pažeidimą padarė 2011 m. rugsėjo 13 d., o administracinis teisės pažeidimo protokolas jo atžvilgiu buvo surašytas 2011 m. lapkričio 3 d. (b. l. 3), taigi nepažeidus ATPK įtvirtinto bendrojo šešių mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2296/2011)

Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, esą kontrolierių paaiškinimai yra nuoseklūs. Nurodo, kad teismo posėdyje kontrolierė V. S. paaiškino, jog jis Priestočio g. važiavo antrąja eismo juosta, o M. K. tvirtino, jog važiavo pirmąja eismo juosta. Tačiau tokie apelianto nurodomi prieštaravimai tarp kontrolierių parodymų nėra esminiai, jie nuosekliai ir detaliai atpasakojo įvykio eigą, kurią patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga.

Apeliantas apeliuoja į tai, kad kontrolieriai nebandė įsitinki ar jis sustabdė mikroautobusiuką, o galbūt netgi sąmoningai neatėjo jo tikrinti. Tokie apelianto teiginiai deklaratyvūs. Iš kontrolierių parodymų matyti, kad jie nematė, jog S. A. būtų sustabdęs vairuojamą transporto priemonę. Apygardos teismas pažymi, kad S. A. supratęs, kad yra stabdomas kontrolės, privalėjo ne tik laiku sustoti, o jei, kaip jis nurodo, tokios galimybės tuo metu nebuvo, sugrįžti, kad būtų patikrintas kontrolierių.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog Priestočio g. pirmoje juostoje vyko intensyvus eismas yra atmesti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus dėl eismo intensyvumo Priestočio g. su kuriai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.