Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 01/7-4248 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. teista: 1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; 2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 179 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas (paleidžiant prieš 4 mėnesius ir 15 dienų); 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Bausmės pradžia: 2016 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga: 2019 m. lapkričio 10 d., 2017 m. lapkričio 10 d. atliko 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko, o 2018 m. lapkričio 15 d. faktiškai atliko 2 metus 5 dienas teismo paskirtos bausmės laiko.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teikimu siūlo nuteistąją S. S. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir taikyti auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir rūpintis vaikais. Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat įvertino nuteistosios apsauginius, riziką mažinančius veiksnius (gyvenamosios vietos turėjimas; palaikantys ryšiai su šeimos nariais; pozityvus požiūris į išsilavinimą; pozityvus požiūris į darbą), jos elgesį bausmės atlikimo metu (laikosi nustatytų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, įgijo siuvėjo specialybę bei pradinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 5 klasėje, su pertraukomis dirbo ūkio darbus bei VĮ „Mūsų amatai“, du kartus paskatinta) ir kitas reikšmingas aplinkybes (atlikusi didelę dalį paskirtos bausmės; priskirta lengvajai nuteistųjų grupei; atsakingai augina dukrytę pataisos namuose; nuteistajai buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus 3 paroms), tame tarpe ir socialinio tyrimo išvadą, kas, anot Komisijos, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji S. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija prašo jos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 01/7-4248 patvirtinti.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji S. S. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d. atliko 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat nustatytas nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas nuo 57 balų iki 51 balų, remiantis OASys metodika, nors vis tiek nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, kas rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju vertinant nuteistosios S. S. asmens bylos medžiagą, matyti, jog nuteistosios elgesys įkalinimo įstaigoje yra apibrėžiamas teigiamai, t. y. Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje lanko 5 klasę, profesinio rengimo centre įgijo siuvėjo specialybę, dalyvauja Panevėžio miesto Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų vedamoje „Sveikatos stiprinimo Panevėžio pataisos namų nuteistosioms“ programoje, lanko vienuolės Kristinos vedamus biblijos pažinimo užsiėmimus, dalyvavo „Dailės terapijos“ programoje, dalyvauja „Motinystės įgūdžių lavinimo“ programoje, kadangi atlikdama bausmę, pagimdė dukrytę, todėl apgyvendinta Vaikų (kūdikių) skyriuje pataisos namuose, kartu su vaiku dalyvauja edukacijos programoje „Molio dirbtuvėlė“, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, su pertraukomis dirbo ūkio darbus, taip pat kurį laiką dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje, taip pat bausmės atlikimo metu vidaus tvarko taisyklių reikalavimų nepažeidė, skatinta du kartus, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, nuteistajai buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus 3 paroms, kurią įvykdė tinkamai. Visų šių aplinkybių visuma tik parodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Juolab būtina atkreipti dėmesį į tai, kad yra nustatyta gerokai daugiau nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių nei apsauginių, riziką mažinančių veiksnių, t. y. ankstesni nusikalstami veiksmai, darbinės patirties neturėjimas, išsilavinimo stoka, profesinės kvalifikacijos stoka, gyvenamoji aplinka skatinanti nusikalsti, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumas, kurių pobūdis rodo, kad būtent nuteistosios buvimas įkalinimo įstaigoje sudaro objektyvias galimybes mažinti bent jau didžiąją dalį šių kriterijų, keliančių riziką iš naujo nusikalsti. Todėl vien gyvenamosios vietos turėjimas, palaikantys ryšiai su šeimos nariais ir pozityvus požiūris į išsilavinimą bei darbą yra nepankama manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab įvertinus prieš tai įvardintų kriminogeninių veiksnių nei apsauginių, riziką mažinančių veiksnių pobūdį, kurie iš esmės mažina tokių kriterijų svarbą nagrinėjamu klausimu. Taip pat vertinti ir kiti Komisijos nutarime nurodyti duomenys, nevienareiškmiai apibrėžiantys nuteistąją, kaip tai, kad nuteistoji kuria ilgalaikius tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, stokoja gilesnės savo elgesio ir veiksmų analizės, savikritikos, veikdama pirmenybę teikia veiksmų planavimui, o ne jų vykdymui, stengiasi numatyti galimas elgesio pasekmes, tačiau gali elgtis nepaisydama neigiamų elgesio pasekmių, linkusi kartoti klaidas, nepasimokyti iš asmeninės patirties. Nors konfliktinėse situacijose geba kontroliuoti savo emocijas, veiksmus, vengia tarpusavio nesutarimų, tačiau problemų sprendime linkusi pasitikėti sėkme, tikisi, kad problemos išsispręs neįdedant daug asmeninių pastangų. Nors ir prisiima atsakomybę už nusikalstamus veiksmus, tačiau juos teisina gyvenimiška būtinybe. Tai tik dar labiau sustiprina išvadą, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be šių aplinkybių būtina įvertinti ir kitus reikšmingus kriterijus, atspindinčius nuteistosios asmenybę, t. y. jos padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nuteistoji bausmę atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusio su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, anksčiau teista keturis kartus, tame tarpe tris kartus už analogiškų ir panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, visais atvejais – realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio vis tiek nepadarė, nusikalstama penktą kartą. Todėl šiuo aspektu būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nuteistosios padaryto nusikaltimo pobūdis ir sunkumas rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei, tačiau atlikta bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji per šį laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir, būdama laisvėje, nekels pavojaus visuomenei. Todėl pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų bylas, yra nurodęs, kad kuo sunkesnis nusikaltimas, už kurį asmuo yra nuteistas, tuo didesnė bausmės dalis turi būti atlikta.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo nuteistosios elgesio, darytina išvada, kad nėra pakankamai požymių, kad būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 01/7-4248 netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 01/7-4248 taikyti nuteistajai S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.