- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- A2.2.-91-649/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00073-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Pažeidėjas
- R. A.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., nedalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalį iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kupiškio rajono apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau - VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 2 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, pažeidė VMI teises, kadangi įmonė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir nepervedė lėšų į valstybės biudžetą. Tokiais savo veiksmais įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos - pareiškime nurodė, kad siekiant patikrinti ir nustatyti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis, 2015-10-13 pavedimu buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas ( vykdytas 2015-10-22-2015-11-26), patikrinti įmonės dokumentai apie piniginių lėšų judėjimą kasoje ir sąskaitose nuo 2015-01-01 iki 2015-10-01.
Iš patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais ir nepervedant lėšų į valstybės biudžetą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. reikalavimai „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“. Nors įstatymas pirmenybę suteikia valstybės biudžetams, tačiau (duomenys neskelbtini) per bendrovės kasą atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, kai mokestinės prievolės laikotarpiu nuo 2015-09-02 iki 2015-09-30 buvo nuo 7092,48 € iki 7212,90 € ( be delspinigių) ( b. l. 23-28). Mokestinės įmonės prievolės valstybei 2016-02-08 yra 2289,80 € ( be delspinigių, b. l. 12).
Pažymėtina, kad VMI prie FM 2014-11-28 atliko (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, kurio metu bendrovės vadovui buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais, kuriuo bendrovei nurodyta laikinai – nuo 2014-11-24 iki 2015-11-23 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus ) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais.
Bendrovės vadovas R. A. pateikė paaiškinimą, kad jam žinoma apie jo vadovaujamos bendrovės įsiskolinimus valstybei. (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30 į valstybės biudžetą sumokėjo 605,00 €, VMI prie FM priverstinai išieškojo 784,07 € privalomų mokėti mokesčių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė pažeidėjui paskirti ATPK 50⁶ str. 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – paskirti 8689 € baudą su nušalinimu nuo darbo. Pareiškėjas nurodė, kad R. A. 2015-03-03 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu jau paskirta nuobauda pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. – paskirta 1488 € bauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A. teismo posėdžio metu su padarytu pažeidimu sutiko ir paaiškino, kad dirbant nuolat stinga apyvartinių lėšų. Įmonė turėjo paėmusi paskolą, dabartiniu metu paskola grąžinta, todėl susidarė valstybei PVM nepriemoka. Artimiausiu metu planuoja nepriemoką sumokėti. Grynaisiais pinigais naudojosi norėdami atsiskaityti su kitais kreditoriais. Visus mokesčius valstybei stengsis sumokėti kuo greičiau.
Dėl to, kad laiku nesumokėjo mokesčių valstybei, gailisi. Gauna minimalų atlyginimą, augina du nepilnamečius vaikus, prašo skirti minimalią baudą ir baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Prašo nenušalinti nuo pareigų, gailisi dėl to, kad laiku nesumokėjo mokesčių.
ATPK 50⁶ str. įtvirtinta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).
R. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pakartotinai pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pirmą kartą R. A. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. nubaustas 2013-03-03 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu ( b. l. 31-33).
CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
R. A. kaltę padarius ATPK 50⁶ str. 2 d. pažeidimą įrodo byloje esantys dokumentai: VMI prie LR FM pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ( b. l. 2-7); duomenys apie mokestines prievoles valstybei 2016-02-08 ( b. l. 12-15); 2015-10-13 operatyvaus patikrinimo pavedimas ( b. l. 16); (duomenys neskelbtini) sąskaitų istorija ( b. l. 17-19), iš kurių matyti, jog iš kasos nuolat vykdomai atsiskaitymai su įvairiais kreditoriais; Mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais ( b. l. 20-21), duomenys apie (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokas nuo 2015-09-02 iki 2015-09-30 ( b. l. 23-28); duomenys apie (duomenys neskelbtini) dalinius mokėjimus į valstybės biudžetą ( b. l. 29-30); R. A. paaiškinimas VMI pareigūnams ( b. l. 22).
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A., (duomenys neskelbtini) vadovas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje, nes pagal CK 6.930¹ str. 1 d. pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos- teises.
R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė-pripažįsta pažeidimą ir gailisi.
Skiriant nuobaudą R. A. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, kad bendrovė stengiasi likviduoti susidariusį įsiskolinimą valstybei, į asmenybę - nėra baustas už kitų teisės pažeidimų padarymą (teismui duomenys nepateikti), neteistas, į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, į turtinę padėtį - dirba, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus ATPK 50⁶ straipsnio 2 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą. Kadangi bauda didelė, jos mokėjimas išdėstomas dalimis. Atsižvelgiama, kad UAB „TITAGONAS“ stengėsi mokėti mokesčius į valstybės biudžetą ( b. l. 29-30), tačiau nepakankamai, kad pilnai padengtų įsiskolinimą.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti ATPK 30¹ str. ir netaikyti papildomos nuobaudos-nušalinimo nuo pareigų.
LR Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimą pripažįsta ir gailisi.
Atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pažeidimą padarė nors ir sąmoningai, tačiau siekdamas išsaugoti įmonę bei užtikrinti jos nenutrūkstamą veiklą, imasi veiksmų mokestinei nepriemokai sumokėti ir mokestinę nepriemoką sumažino, teismas mano, kad numatyta papildoma nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl neteisinga.
Vertindamas papildomos administracinės nuobaudos skyrimo būtinumą, teismas remiasi taip pat ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, kuriomis bendrovės vadovo skyrimas nustatomas kaip išimtinė bendrovės akcininkų teisė, todėl atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, taip pat anksčiau aptartas pažeidimo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, mano, kad ši nuobauda būtų neadekvati, neproporcinga ir netikslinga padarytam pažeidimui.
(duomenys neskelbtini) 100 proc. akcijų turėtojas yra R. A., todėl įmonės valdymas iš esmės priklauso nuo įmonės savininko. Šiuo metu R. A. yra (duomenys neskelbtini), taip pat ir įmonės savininkas, R. A. nušalinus nuo pareigų jo įtakos įmonės valdymui nepavyktų sumažinti, nes savininkas skiria direktorių. Samdomas direktorius vykdytų įmonės savininko nurodymus, todėl nušalinti R. A. nuo pareigų ir jį įpareigoti skirti kitą (duomenys neskelbtini) direktorių netikslinga.
Teismo įsitikinimu, paskyrus minimalią baudą, numatytą ATPK 50⁶ str. 2 d. sankcijoje, be papildomos nuobaudos, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 50⁶ str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str.,
nutaria:
R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 2896,00 EUR (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ) baudą.
Įpareigoti R. A. paskirtąją baudą sumokėti dalimis per 24 mėnesius – pirmąją 120 EUR baudos dalį įpareigoti sumokėti iki 2016-03-31, toliau po 120 EUR iki sekančio mėnesio paskutinės dienos, paskutinį kartą 136 EUR sumokant iki 2018-02-28.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.