Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. F. (I. F.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Credit Service“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. F., I. F. (I. F.), antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01559, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 18 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4731-676/2020 dėl 2 013,99 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. F. išieškotojos UAB „Credit Service“ naudai. Antstolis 2020 m. liepos 7 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei V. F. ir jos sutuoktiniui I. F. (I. F.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020 m. liepos 7 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020 m. liepos 7 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei V. F. ir jos sutuoktiniui I. F. (I. F.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui I. F. (I. F.) (duomenys neskelbtini) išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaičiuotą darbo užmokesčio dalį saugant (duomenys neskelbtini) iki atskiro antstolio patvarkymo. Antstolis 2020 m. liepos 7 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei V. F. ir jos sutuoktiniui I. F. (I. F.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatinę išmoką, mokamą sutuoktiniui I. F. (I. F.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus užsienio išmokų skyriaus, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaičiuotą išmokų dalį saugant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus užsienio išmokų skyriuje iki atskiro antstolio patvarkymo. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi skolininkė nepateikė nurodyto sutikimo, antstolis 2020 m. liepos 28 d. surašė siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptis išieškotojai į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininkė kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.

12. Apeliantas su nutartimi nesutinka, teigia, kad jo bendras gyvenimas su V. F. nutrūko (duomenys neskelbtini), kai jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas bei pradėti ikiteisminiai tyrimai, jis nuomoja atskirą butą, adresu (duomenys neskelbtini), o V. F. inicijavo skyrybų procesą. Mano, kad dėl šių aplinkybių nuo (duomenys neskelbtini) I. F. kas mėnesį gaunamos pajamos, t. y. darbo užmokestis ir iš užsienio gaunamos išmokos nėra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, todėl negalima nustatyti V. F. dalies šiose pajamose. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

15. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

16. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus ir, kad santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti sutuoktinio –skolininko skolų išieškojimą, yra pagrįstos. Nors apeliantas teigia, kad sutuoktiniai kartu negyvena, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad santuoka nutraukta ar vienas iš sutuoktinių kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO.

18. Taigi atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

19. Apeliantas teigia, kad nebuvo informuotas apie V. F. skolą(duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo informuotas apie šios skolos išieškojimą, nebuvo įtrauktas į bylą dėl skolos priteisimo, todėl skundžiama nutartis grubiai pažeidė jo teises ir suteikė V. F. pranašumą jo sąskaita. Apelianto argumentai atmestini.

20. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl apelianto kaip bendraskolio solidariosios atsakomybės, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu nėra teisiškai reikšmingi šiai bylai. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nepriklausomai nuo to, kad tai yra asmeninė skolininko prievolė, ar apie šią prievolę sutuoktinis nėra informuotas, už ją atsakoma asmeniniu turtu arba jo dalimi bendrajame turte, kai nepakanka skolininko asmeninio turto.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.