Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1772-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
A18.-1772-990/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pažeidėjas
R. R.
Advokatai
Pelagėja Stonkienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., jo atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms O. V. ir L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 505 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus vyriausioji specialistė O. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo R. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. R., eidamas (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas bei būdamas du kartus baustas už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorės A. V. 2018 m. vasario 23 d. administraciniu nurodymu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. K. 2018 m. liepos 2 d. administraciniu nurodymu) nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1. punktu UAB (duomenys neskelbtini) skirto įpareigojimo per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) aktų kopijas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu R. R. parodė, kad 2018 m. spalio mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo termino pratęsimo. Tuo metu jam atrodė, kad esant priimtam teismo sprendimui jokių savivaldybės įsakymų dėl namų administratorių perrinkimo negali būti. Tuo pagrindu savivaldybės įsakymas buvo apskųstas, tačiau susipažinęs su atsiliepimais į ieškinį jis atsiėmė skundą ir nusprendė minėtą namą perduoti naujam administratoriui UAB (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 20 d. ši įmonė namo perimti negalėjo. Minėta įmonė namą perims 2019 m. balandžio 1 d. Šiai dienai ginčo tarp šalių nėra.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 1 punktu UAB (duomenys neskelbtini) penkeriems metams skirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. To paties įsakymo 4.1. punktu UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojamas per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) aktų kopijas (b. l. 29-35).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. R. 2019 m. kovo 18 d. rašte Nr. S-218, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ prašo UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 20 d. 09.00 val. priėmimo- perdavimo aktu vietoje perimti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymą (b. l. 49).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorė N. K. elektroniniame laiške UAB (duomenys neskelbtini)nurodė, kad namo perdavimas/priėmimas yra tikslingas nuo mėnesio pradžios, todėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimas/priėmimas bus atliekamas balandžio 1 d. (b. l. 54).

2019 m. balandžio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo ir priėmimo akte Nr. K-44 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) perdavė minėtą daugiabutį namą, o UAB (duomenys neskelbtini) minėtą daugiabutį namą priėmė (b. l. 60-61).

Išraše iš administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorės A. V. 2018 m. vasario 23 d. administraciniu nurodymu R. R. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. K. 2018 m. liepos 2 d. administraciniu nurodymu R. R. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 62-66).

Teismas pažymi, kad, nors R. R. savo atsisakymą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ grindžia tuo, kad minėtas įsakymas buvo apskųstas teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsniu, savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Bet kuri minėta savivaldybės institucija, panaikinusi kito savivaldybės viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti nereikia. Savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. To paties įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Šioje dalyje nurodytų norminių teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas. Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Iš Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ 10 bei 17 punkto ir 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijos Nr. R (2003) 16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nuostatų matyti, kad administracinis aktas yra vykdomas nedelsiant, jeigu teisės normose nėra įtvirtintas principas, kad pareiškimui dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis (sustabdymo) efektas. Kitaip sakant, teisės aktuose turi būti aiškiai įtvirtintas bendras principas, jog turėtų būti vykdomas tik galutinis administracinis sprendimas, todėl tik tokiu atveju galima taikyti šį (suspensyvinio efekto) principą. Minėtas bendras principas- pareiškimo dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis efektas, praktiškai būtų įgyvendinamas tokiu būdu, kad administracinis sprendimas negalėtų būti vykdomas tol, kol nebūtų pasibaigęs jo apskundimo terminas, skundo padavimas sustabdytų administracinio sprendimo vykdymą, todėl negalutinis administracinis sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, jeigu teisės aktai nustatytų tokią galimybę, t. y. atitinkamą išimtį. Teisės aktai gali nustatyti minėto bendro principo- dėl administracinio sprendimo apskundimo besąlyginio suspensyvinio efekto- išimtis. Administracinio sprendimo apskundimo besąlyginio suspensyvinio poveikio išimtimis gali būti atvejai, kuomet viešojo administravimo subjektui suteikta teisė nukreipti administracinį sprendimą vykdyti skubiai, atvejai, kuomet įstatyme yra nustatyta, kad administracinis sprendimas vykdomas skubiai, tai gali būti ir kitos išimtys, kaip, pavyzdžiui, teisės aktų nuostatos, nustatančios, kad skundo padavimas nesustabdo administracinio sprendimo vykdymo (2014 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1180/2014; 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013).

Lietuvos teisės aktuose, nustatančiuose administracinių procedūrų bendrąsias taisykles (Viešojo administravimo įstatymas) nėra įtvirtintas bendras principas dėl administracinio akto apskundimo suspensyvinio efekto, šis principas nėra reglamentuotas ir nagrinėjant administracinį ginčą teisme, išskyrus taisyklę dėl ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtintos teismo teisės laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą nagrinėjant administracinę bylą teisme. Atsižvelgiant į tai, skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sukelia sąlyginai suspensyvinį poveikį, kuris priklauso nuo teismo veiksmų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, įgyvendinama Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R(89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ nuostata, suteikianti teisę užtikrinti asmenims, jei tai būtina, laikinąją teisminę apsaugą administraciniuose ginčuose (2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-670/2014; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1180/2014; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1048-552/2015).

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini)skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ įsigaliojo jo pasirašymo dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 21 d., minėto įsakymo apskundimas jo vykdymo nestabdė, taigi R. R. privalėjo iki 2019 m. sausio 21 d. pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) aktų kopijas, tačiau jis šios pareigos neįvykdė

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Minėta, kad R. R., būdamas du kartus baustas už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ skirtos pareigos, taigi R. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

R. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta baudos nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad R. R. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir tai, kad R. R. po teismo posėdžio įvykdė pareigą ir 2019 m. balandžio 1 d. perdavė daugiabutį namą, esantį Didlaukio g. 34, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad R. R. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui. Teismas įsitikinęs, kad minimalios vieno tūkstančio vieno šimto eurų baudos paskyrimas, atsižvelgiant į R. R. asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir R. R. skirtina mažesnė bauda negu ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda- keturių šimtų eurų dydžio bauda, kurios paskyrimas, teismo įsitikinimu, atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti R. R. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam keturių šimtų eurų dydžio baudą.

Išaiškinti R. R., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 19098094782. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas