Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei B. T., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl privalomojo nurodymo nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad sprendžiant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą, taikomos teisės normos, galiojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2009). Tvoros statybos metu 2006 m. galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnis nustatė: „1. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. 3. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Nesudėtingų statinių sąrašą, jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką tuo metu nustatė statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 (toliau – STR 1.01.07:2002). Vadovaujantis minėto reglamento 1 priedo 2 lentelės 12 punktu, tvoros, kurių didžiausias aukštis yra 1,8 m, priskirtinos I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3.1 punktą, įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis nuo 1 iki 2 m, priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Todėl ginčo tvora yra I grupės nesudėtingas statinys. 2006 metais galiojusi Statybos įstatymo redakcija nustatė, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors STR 1.01.07:2002 VI skyriuje nustatyta, kad tokio statinio statybai neprivalomas statybos leidimas, tačiau, vadovaujantis minėto reglamento 21.2 punktu, statytojas privalėjo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Kadangi atsakovė neturėjo statytojo teisės, tvorą pastatė ne jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinės žemės sklype, kurio nevaldė jokiais teisiniais pagrindais, todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad tokia tvoros statyba pažeidžia teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Statybos inspekcijos specialistas 2016-10-31 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr.46ŽN-114 nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei, šiaurės vakarinėje dalyje pastatyta metalinė tvora su betoniniais pamatais. Patikrinus atstumus vietovėje nuo kelio (Kaštonų g.) vidurio iki tvoros nustatyta, kad neišlaikytas 2 m atstumas, taip susiaurinant kelio plotį (nuo 3,27 m iki 3,45 m) bei užimama dalis valstybinės žemės. Nustačius pažeidimą, Inspekcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 21 straipsnio 4 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu, buvo surašytas 2016-12-15 privalomasis nurodymas Nr. PN-1292, kuriuo atsakovė įpareigota iki 2017-05-30 nugriauti į valstybinę žemę patenkančią tvorą. Minėtas privalomas nurodymas nėra panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantis, todėl ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti nurodyme nurodytus reikalavimus. 2017 m. birželio 9 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo aktas Nr. (23.29)-RE-148. Patikrinimo akte konstatuota, jog 2016-12-15 privalomasis nurodymas Nr. PN-1292 neįvykdytas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos statybos įstatymui, šio įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 50 p. nurodoma, kad statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinus statybos metu galiojusias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo statytojo teisės, kadangi tvorą pastatė ne jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinės žemės sklype, kurio nevaldė jokiais teisiniais pagrindais. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad tokia tvoros statyba pažeidžia teisės aktų nuostatas.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę B. T., per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016 m. gruodžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1292 ir nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytą tvorą bei sutvarkyti statybvietę laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Ieškovas taip pat pareiškė prašymą, kad tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovui nugriauti, valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. ir 14 str., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę atlikti savavališkos statybos prevenciją ir nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams šalinti. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 14 straipsnio 9 dalies 2 punktą, jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis. CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per numatytą terminą, nugriauti pastatytą tvorą ir susitvarkyti statybvietę pačiam, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės taip pat tenkintinas.

Ieškovas taip pat pareiškė prašymą, kad tuo atveju, jeigu atsakovė per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas dėl baudos skyrimo atsakovei, jeigu teismo įpareigojimas per nustatytą terminą nebus įvykdytas, laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Teismui pripažinus reikalavimus pagrįstais, bylinėjimosi išlaidos bei teismo patirtos pašto išlaidos priteistinos iš atsakovės, viso – 76,51 Eur (75 Eur žyminio mokesčio ir 1,51 Eur už teismo pašto išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016 m. gruodžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1292 ir nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytą tvorą bei sutvarkyti statybvietę

Atsakovei B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti, valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės B. T..

Jei atsakovė B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę B. T., mokėti 30 Eurų baudą į ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“ už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti įvykdytas teismo sprendimas, pasibaigimo.

Priteisti iš B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 76,51 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.