Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-10-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-187-360/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-16
Bylos Nr.
AN2-187-360/2023
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00019-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Savinijus Katauskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
  • 16.19.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-187-360/2023Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00019-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.19.4.1.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-05-08 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2023-02-03, 12 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Š. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per sankryžą, kuri buvo pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, kai tai daryti draudžiama. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023-03-03 nutarimu A. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovas advokatas M. Kepenis ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-05-08 nutartimi paliktas nepakeistas Institucijos 2023-03-03 nutarimas ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato M. Kepenio skundas netenkintas.

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovas advokatas M. Kepenis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylą prieš A. K. nutraukti.

4.1. Nurodo, kad tyrimas neišsamus, nepašalinti prieštaravimai. A. K., vairuodamas automobilį, važiuodamas keliu, kur leidžiamas greitis 90 km/h, prisivijo ta pačia kryptimi važiuojantį policijos automobilį, kuris važiavo apie 70 km/h greičiu. Kurį laiką pavažiavęs paskui šį automobilį, nusprendė jį aplenkti. Policijos automobilis buvo visureigis, kur kas aukštesnis už A. K. vairuojamą automobilį. Prieš pradėdamas lenkimą, jis įvykdė KET 136 straipsnyje numatytus reikalavimus - įsitikino, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems; lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo metu nepamatė kelio ženklo, įspėjančio, kad artėjama prie sankryžos su šalutiniu keliu iš kairės, kadangi jį užstojo policijos automobilis. Išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą kirto punktyrinę liniją. Kai pradėjo lygintis su policijos automobiliu, šis, pažeisdamas KET 138 punkto reikalavimus („Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais“), pradėjo didinti greitį. A. K. nesitikėjo tokio policijos pareigūnų vairuojamo automobilio elgesio, todėl dar padidino greitį, bet nebeturėjo galimybės sugrįžti į pirmą eismo juostą, nenorėdamas sukelti pavojingos situacijos, kadangi tarp policijos automobilio ir priekyje jo važiavusio automobilio sumažėjo tarpas, todėl priėmė sprendimą aplenkti ir antrą automobilį ir tuo metu pastebėjo, kad artėja prie ištisinės kelio skiriamosios juostos. Staigiai stabdydamas būtų sukėlęs grėsmę ne tik sau, bet ir šalia važiavusiam policijos automobiliui, todėl užbaigė lenkimo manevrą, nesukeldamas grėsmės kitiems eismo dalyviams. A. K. pažeidė KET 140.1. punkto reikalavimą tik todėl, kad lenkiamas automobilis sutrukdė manevro užbaigimui iki sankryžos, tokių veiksmų, ypač iš policijos pareigūnų, jis negalėjo tikėtis. A. K. dėl objektyvių priežasčių nepamatė kelio ženklo, pradėjo lenkimą prieš sankryžą, kuri nėra pastebima iš tolo ir tikrai galėjo tikėtis, kad policijos pareigūnai matydami, galimą nusižengimą Kelių eismo taisyklėms, įspės jį, t. y. vykdys savo pareigas numatytas minėtame įstatyme, o ne priešingai, pradės trukdyti aplenkti jų automobilį iki jis bus priverstas padaryti jam inkriminuotą nusižengimą.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš byloje esančių įrodymų, t. y. pateiktų vaizdo įrašų, nors ir be garso, matoma, kad policijos automobilio greitis pradeda didėti dar nesimatant A. K. vairuojamo automobilio, t. y. jam artėjant prie šio automobilio, ir tai neginčijamai įrodo, kad buvo kliudoma užbaigti lenkimą. Jei policijos automobilio greitis nebūtų didėjęs, būtų pilnai užtekę tarpo užbaigti lenkimą tarpe tarp jo ir priekyje važiavusio automobilio dar ganėtinai toli nuo sankryžos ir nebūtų buvęs pažeistas KET 140.1. punktas. Visiškai nepagrįsta nutarime padaryta išvada, jog „policijos automobilio važiavimo greitis padidėjo nežymiai, tai yra vos 2 km/h, ir šio greičio padidėjimo negalima vertinti kaip aplinkybės, kuri sudarė sąlygas A. K. savalaikiai, nepažeidžiant KET, pabaigti lenkimo manevrą“, nes A. K. lenkė neviršydamas leistino 90 km/h greičio, t. y. nedidelio greičio skirtumu, todėl policijos automobilio didinamas greitis vizualiai aiškiai matėsi ir matėsi mažėjantis atstumas iki priekyje važiavusio automobilio. Tai paminėjo ir teisme apklausti policijos pareigūnai.

4.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad paties nusižengimo fakto - ištisinės ženklinimo linijos kirtimo A. K. niekada neneigė ir prisipažino jį padaręs. Iš pateiktos charakteristikos matoma, kad A. K. yra bendrovės vadovybė labai gerai vertinamas ir jo pareigos yra susijusios su pastoviu važinėjimu ne tik po Lietuvą, bet ir kitas šalis, todėl manoma, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų jog A. K. veikoje yra jam inkriminuoto nusižengimo sudėtis, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti specialiosios teisė atėmimo. Administracinę baudą A. K. sumokėjo.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį ir nutarimą palikti nepakeistus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. K. nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, prašoma administracinio nusižengimo bylą nutrukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog A. K. nubaustas nepagrįstai.

7. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, todėl apygardos teismas dar kartą jo nebekartoja ir, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK nuostatų, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, atliko išsamų įrodymų tyrimą, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.

8. Institucijos nutarimu A. K. nubaustas dėl to, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per sankryžą, kuri buvo pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, kai tai daryti draudžiama, taip pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus. Iš apeliacinio skundo matyti, jog A. K. pripažįsta faktines administracinio nusižengimo aplinkybes, kad atliko lenkimo manevrą sankryžoje, tačiau teigia, kad administracinį nusižengimą padarė dėl to, kad policijos pareigūnai lenkimo metu padidino greitį ir sutrukdė jam grįžti į jo važiavimo eismo juostą leistinoje vietoje, todėl jis neturėjo galimybės užbaigti lenkimo manevrą nepažeisdamas KET reikalavimų, taigi dėl pareigūnų veiksmų jis buvo priverstas padaryti jam inkriminuotą nusižengimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės identiški argumentai buvo dėstomi ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir apylinkės teismas juos detaliai išanalizavo skundžiamoje nutartyje bei motyvuotai, remdamasis įrodymų visuma, paneigė gynybos keliamą versiją, jog nusižengimas sąlygotas pareigūnų veiksmų. Apygardos teismas visiškai pritaria išsamiems skundžiamos nutarties argumentams. Iš byloje esančio policijos pareigūnų automobilyje daryto vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog pagal bylos aplinkybes A. K. vairuojamas automobilis, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, aplenkia du ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius ir netgi priešpriešinėje eismo juostoje pravažiuoja sankryžą su šalutiniu keliu, apie kurią įspėjo vaizdo įraše aiškiai stebimas kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“. Be to, aiškiai matoma, jog ir kelio ženklinimas, artėjant prie sankryžos, keičiasi į artėjimo liniją, į ką visiškai teisingai atkreiptas dėmesys ir skundžiamoje nutartyje. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai Ž. Č. ir M. V., kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu. Nors apeliaciniame skunde pastebima, jog A. K., išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą kirto punktyrinę liniją, tačiau bylos medžiaga patvirtina, o ir pats A. K. pripažįsta, jog lenkimo manevrą užbaigė jau už sankryžos, kurią kirto būdamas priešpriešinėje juostoje, o tokius veiksmus draudžia KET, kurių pažeidimas ir inkriminuotas A. K., kadangi KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais, be kita ko, „Šalutinis kelias iš kairės“. Ne kas kitas, o pats vairuotojas, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą, nepažeisdamas KET, tačiau šiuo atveju A. K. neįvertino šios aplinkybės ir lenkimo manevrą tęsė ir būdamas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, dėl ko ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. nepamatė kelio ženklo, įspėjančio, kad artėjama prie sankryžos su šalutiniu keliu iš kairės, kadangi jį užstojo policijos automobilis, tačiau tai tik patvirtina, kad A. K. nebuvo atidus ir rūpestingas, privalėjo pastebėti ne tik kelio ženklą, įspėjantį, kad jis artėja prie sankryžos su šalutiniu keliu iš kairės, bet ir matyti kelio ženklinimo linijas ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, įvertinti kelio ženklus ir kelio ženklinimo linijas, o jei eismo sąlygos trukdė įsitikinti kelio ženklų buvimu ar nebuvimu, nepradėti pavojingo manevro.

9. Iš skundžiamos nutarties bei bylos medžiagos matyti, jog nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas tyrė ir gynybos versiją, jog A. K. užbaigti lenkimo manevrą esą sutrukdė greitį padidinęs pareigūnų automobilis, teismo posėdyje buvo apklausti tarnybiniame automobilyje važiavę ir nusižengimą betarpiškai stebėję pareigūnai Ž. Č. ir M. V., kurie patvirtino, kad jie nesiėmė jokių veiksmų, jog kliudytų A. K. užbaigti manevrą, specialiai greičio nedidino. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusių ir teismo posėdyje apklaustų pareigūnų parodymais nėra pagrindo, nenustatyta jokių aplinkybių, galinčių rodyti kokį nors pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Pareigūnų duotus paaiškinimus visiškai atitinka ir vaizdo įrašas, kurio turinys detaliai išanalizuotas skundžiamoje nutartyje bei visiškai teisingai pastebėta, jog būtent tuo metu, kai A. K. aplenkė policijos pareigūnų vairuojamą automobilį, pastarojo greitis padidėjo 2 km/h ir toks nežymus greičio padidėjimas niekaip negalėjo paveikti A. K. veiksmų bei nebūtų galėjęs sutrukdyti transporto priemonės vairuotojui grįžti į savo eismo juostą, jeigu jis tai būtų daręs, (nagrinėjamu atveju A. K., aplenkęs policijos pareigūnų automobilį, iš karto lenkė dar vieną automobilį, važiavusį prieš policijos automobilį, bei, aplenkęs policijos automobilį, nerodė dešiniojo posūkio signalo ir nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis bandė grįžti į savo eismo juostą iš karto aplenkęs policijos automobilį). Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į paties A. K. nenuoseklią poziciją, kadangi sustabdytas pareigūnų pareiškėjas nesutikdamas su padarytu nusižengimu, atsisakė pasirašyti protokole, tačiau neišsakė jokių priekaištų, kad buvo išprovokuotas policijos pareigūnų padaryti KET pažeidimą. Atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažinta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina A. K. kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o gynybos argumentais, jog pareigūnų veiksmai sąlygojo nusižengimo padarymą, tik siekiama išvengti administracinės atsakomybės ir juos visiškai paneigia bylos duomenų visuma.

10. Apeliaciniame skunde taip papt prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymint, jog A. K. neneigė nusižengimo ir prisipažino jį padaręs, yra bendrovės vadovas, labai gerai vertinamas ir jo pareigos yra susijusios su pastoviu važinėjimu ne tik po Lietuvą, bet ir kitas šalis, baudą jau sumokėjo. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato, jog šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Be to, pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Baudos dydis apeliaciniame skunde neginčijamas, teigiama, jog bauda jau sumokėta, taigi nesutinkama su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Institucijos nutarimu nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas artimas vidurkiui, manyti, jog jis per griežtas, nėra pagrindo. Iš skundžiamos nutarties, matyti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau motyvuotai sprendė, kad nenustatyta išskirtinių pažeidėjo naudai bylojančių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, savo sprendimą išsamiai argumentavo ir apygardos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuobaudos individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje nutartyje. A. K. padarytas administracinis nusižengimas pavojingas, asmens pasirinkta pozicija byloje, jog nusižengimą padaryti neva buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, nors tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, rodo, kad iš esmės jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, todėl nebuvo nustatyta ir asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip pagrįstai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per pastarųjų 5 metų laikotarpį A. K. net 10 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, tai rodo neatsakingą asmens elgesį ir charakterizuoja neigiamai. Užimamos pareigos, poreikis važinėti po Lietuvą ir užsienį nelaikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko asmeniui reikėtų taikyti jo teisinę padėtį švelninančias nuostatas. Aplinkybės, susijusios su asmeniniais A. K. poreikiais vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad taikytos sankcijos sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusižengimą padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad jų paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-05-08 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas